Gankaku: stypsojimas ant vienos kojos

Objektyviai Shotokan atstovų ne tik Lietuvoje yra daugiau, bet aš taip manyčiau, kad ir kitų karate (ir gal ne tik karate) stilių bei holivudinių ar honkongiškų kung-fu filmų mėgėjams tema bus įdomi – juk čia išvis pats populiariausias lietuviškas tinklaraštis karate, kovos menų, savigynos ir saugos temomis (kito tokio lietuvių kalba tiesiog nėra)!

Nes ši kata Okinavoje šaoliniškuose Shōrin-ryū stiliuose nors ir vadinasi chintō 鎮東 arba “miesto rytai“ (aha, East Side, West Side, yo!, nors labai laisvu vertimu romantizuojama kaip “karys iš rytų“, tik kur tas karys čia?), bet japoniškoje Shotokan karate šios mokyklos įkūrėjo Funakoshi Gichin (1868-1957) buvo kata pervadinta į gankaku 岩鶴 arba pažodžiui “uolos gervė“, kas netgi kinų kalba skambėtų kaip dar vienas gerviškas kung-fu stilius yán hè, ar, kitaip tariant, “gervė [stypsanti and vienos kojos] ant akmens [plačiuose tėviškės arimuose]“.

Būtent iš šitos pozos ant vienos kojos šią kata geriausiai visi atpažįsta, ir todėl aš pats čia labiau naudoju pakeistą pavadinimą gankaku vietoje originalaus chintō:

Funakoshi Gichin (Shotokan) atlieka chinto, pervadintą jo į gankaku, ką jis čia ir demonstruoja, stypsodamas kaip gervė ant vienos kojos (iš the art of fighting)

Tačiau aš pasakyčiau, kad ši kata su šaoliniško stiliaus okinavietiška kung-fu, kuri virto į karate, išties taip mažai ką turi bendro, nors ir stypso taip dabar visose Shōrin-ryū atmainose bei yra išpopuliarinta Shotokan stilių visiems ne tik WKF karate mėgėjams per JKA.

Kata išties gana atsitiktinai atsidūrė ir Shurite (nors ši kata taip pat buvo žinoma ir Tomarite) bei paskesnėje iš jų sudarytoje Shōrin-ryū tik dėka Matsumura Sokon (1809-1899), kuris, pasakojama, šią kata išmokęs iš krante atsidūrusio kinų jūrininko (po laivo sudužimo – daug romantiškesnė atsiradimo Okinavoje istorija šito valkatos, kuriam už vagiliavimą atvyko į marmūzę duoti pagal jam priklaususias valdžioje tvarkos palaikytojo pareigas Matsumura Sokon), neva, vardu Ānnán (ir šiaip gana keistoka tuomet vadinti šį “kovotoju iš rytų“, kai Kinija ir Taivanis yra į vakarus nuo Okinavos).

Bet dar tokiu anan vardu, užrašant 安南 kaip “taikūs Pietūs“ (sic!), ši kata žinoma gerviško stiliaus Ryūei-ryū karate, bet į Ryūei-ryū stiliaus atsiradimo ir jo kata istorijas dabar nelįsime, nes taip “mane drasko miglota abejonė“, kad šitas “tikrai riurikiškasis“ karate stilius, nors ir turi daugkartinį kata pasaulio čempioną ir jo mokinį pirmąjį olimpinį kata čempioną, bet yra… feikinis:

Sertifikuota, vadinasi, tikra!

Ir žinome, kad Matsumura Sokon taip pat prie savo šaoliniško stiliaus adaptavęs gerviškąją ir jo vardu dabar jau vadinamą Matsumura-no seisan (arba seishan) kata (o Shotokan šioji žinoma kaip hangetsu).

Ir panašiai gi tai yra nutikę su Shotokan ir kitur, kaip Shitō-ryū, praktikuojama unshū, nes ši kata, manyčiau, yra šio kolegos tame pačiame Shuri karališkame dvare Arakaki Seisho (1840-1918) kūrinys, apie ką aš išsamiai jau rašęs, nes tai, kad Arakaki Seisho tuo metu irgi tarnavęs Shuri dvare, tai dar nepadaro automatiškai jo Shurite šaoliniškojo stiliaus atstovu, nes jo praktikuotos kata yra tipiškai gerviškosios kilmės kaip antai sanchin bei seisan.

Galop, ir Funakoshi Gichin, pervadindamas šią kata iš “rytietiškos“ į gervės, matyt, pats turėjo omeny ne vien tą klykaujančios pempės stypsojimą ant vienos kojos:

Viena koja mažiau… bet čia toks sąmokslas (iš k/f Karate Kid)

* * *

Kuris ir yra šioje kata išskirtinis, nors aš gal kurią dieną prisėsiu ir išskaidysiu (kaip bunkai…) visą kata į elementus, parodydamas, kur tos gervės kung-fu išties yra ten gerokai daugiau, nei tik stovėjimas ant vienos kojos.

Sutikite, ir ši poza tsuruashi-dachi tikrai nėra itin paranki kovoje – nors tokių perinamųjų pozicijų rastumėte ir Gōjū-ryū kaip saifa ar sanserū su po to atitinkamai sekančiu spyriu pirmyn mae-geri ar šoniniu į kelio sąnarį kansetsu-geri, kaip ir tipiškai gerviškoje Uechi-ryū praktikuojamoje sanseiryu, kur pozicija atšokant atgal ant vienos kojos tsuruashi-dachi yra gynybinė nuo spyrio.

O tai kokia to prasmė tuomet šioje kata?

Pirmiausia, matyt, pradėsiu nuo kito galo – juk kata yra ne tik kovinių veiksmų ir tipinių jų kombinacijų treniruočių kompleksas, bet ir treniruočių metodas, kuris skirtas pagerinti tam tikras funkcines savybes.

Na, sanchin-gata mažiausiai jus rengia brutaliai kautis lifte su nedraugiškais pakeleiviais (tarkime, naujas kaimynas nusipirko butą jūsų laiptinėje ir pasamdė statybininkus to buto remontui, o tie, kaip įpratę statybose, tiesiog priteršė bendrą liftą jūsų daugiabutyje, bevežiodami iš apačios juo savo glaisto maišus – ir jums pakilti su ta trijule visai pakeliui, kartu pakeliui, atsiprašant už tautologiją, labai įtaigiai per tą elevator pitch paaiškinant jiems apie būtiną švaros ir tvarkos čia palaikymą), o skirta išugdyti teisingą stotą arba kūno statmenumo išdėstymo struktūrą (kitaip tariant, gamaku), kartu suderinant tipinius judesius įtemptai muchimi su taisyklingu šiurkščiu kvėpavimu ibuki.

Instruktažas nuo Higaonna Morio prieš lipant į liftą su trimis statybininkais

Tad ir šitas stovėjimas tsuruashi-dachi ant vienos kojos ugdo vestibiuliarinį aparatą arba paprasčiau tariant – lygsvaros išlaikymą.

Šios kata autorius (jei tai tikrai Annan), matomai, šią savybę kovoje pats laikęs viena iš esminių.

Ir aš jį netgi kaip truputį buriuotojas pilnai suprantu: juk siūbuojančiame laivelio denyje banguojant jūrai lygsvaros išlaikymas ir neišsivožimas per bortą yra gyvybiškai svarbi savybė – taip profesinis įgūdis ir jo asmeniniame kovos stiliuje, sukomponuotame į kata, dabar atsispindi, ir paskesnius mokinius per šią kata priverčia tą lygsvarą išsiugdyti, juolab, kad ir pati kata reikalaujanti dar ir gerokai judrumo su dažnais apsisukimais ir netgi pastraksėjimais.

RS-280 “Legen_la“ škiperis Ninja_, d.ž.k. Storas, neleis čia sumeluoti – rudeninėse Kauno marių regatose karate ir gimnastikos įgūdžiai yra kritiniai įgulos saugumui, halsuojant fordevinde…

Antra, be abejo, jau eina funkcinės savybės pagal pačią kovinę situaciją:

  • tai ir gebėjimas atitraukti koją nuo atakos į ją;
  • tai blokuojantis pridengimas savo pakinklio pėda;
  • tai ir tarpinė metimo pozicija, kuomet koja atliekamas užkabinimas;
  • tai ir, aišku, būtinas gebėjimas po to dar atlikti netikėtą spyrį jau taip stovint ant vienos kojos (tradiciškai čia – priekinis mae-geri, bet Shotokan pakeista į šoninį yoko-geri, kas pagal Gōjū-ryū verčiau būtų įstrižai šoniniu žemyn kansetsu-geri).

Karate, kaip esu minėjęs, visi treniruočių pratimai turi bent keletą paskirčių vienu metu – nes gyvenimas yra per trumpas, o paroje per mažai valandų, kad švaistytum brangų laiką tik kokiems pavieniams patobulinimams, ignoruodamas visumą (apie tokius dar Šaolinio 少林 šlaitų miškeliuose sakoma, kad taip per medžius miško nemato).

* * *

Kaip bebūtų, bet lygsvara prie šioje kata akivaizdžiai ugdomo judrumo prie dviejų rankų prideda dar ir trečią besimakaluojančią kovoje galūnę, jei išties taip sugebi tą koją be pusiausvyros praradimo dažnai pakelti spyriui ar blokui koja, o stovumui tam momentui pilnai užtenka ir perpus (sic!) mažiau kojų.

Gerviška kung-fu – dažnai toks “trirankis boksas“.

Iš kurios krypties gervės kung-fu šis Annan meistras ir jo kata vardu chinto arba gankaku buvęs – dabar jau išties yra aišku, kad nebeaišku.

Kad jis ne iš Ryū Ryūko, d.ž.k. Liú Lóng-gōng 劉龍公 (1793-1882), arba Shū Shiwa, d.ž.k. Zhōu Zihé 周子和 (1874–1926), praktikuotos Kinijoje klykiančios gervės Mínghè-quán 鳴鶴拳 kaip Okinavos Gōjū-ryū ir Uechi-ryū atitinkamai, tai man akivaizdu – trūksta čia to tipinio šiam gervės stiliui būdingo stovumo per sanchin-dachi.

Bet kuris kitas čia gerviškas stilius – sunku man išties dabar pasakyti.

Juolab, kad ir pati kata galėjo būti sukomponuota iš šiam meistrui Annan žinomų ir jo mėgstamų veiksmų kaip toks “nuosavas“ kompleksas, o ne kaip kurios mokyklos formalus kompleksas.

* * *

Nors ši kata išties yra įdomi ir pritraukianti akį savo judrumu bei šia gerviška neįprastine, nors šiai kata ir tipiškai būdinga, atsiprašant už kalambūrą, poza ant vienos kojos tsuruashi-dachi.

Ir gal prie progos aš ją su laiku į atskirus elementus suskaidysiu bei konkrečiau išanalizuosiu, kas ir yra bunkai 分解 tiesioginė reikšmė. Juk kokia kata – be bunkai?

Ir antraip – kam tas stypsojimas ant vienos kojos kaip pempei ant kupsto arimuose, jei neturi tam loginio paaiškinimo ir praktinio pritaikymo?


Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2022-12-21 (mano kung-fu kolegos iš “armūchos“ Sanios Karterio gimtadienio proga!), ir dėkoju dar atskirai balsuojantiems savo pinigais per PayPal

どうもありがとうございます!

Advertisement

2 Comments

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s