Sanserū (ir sanseiryū): spyrio sučiupimo variantai (1/2)

Kai jau pastypsojome ant vienos kojos kaip klykiaujančios pempės ant dirvono, tai kitas toks nenugalimas noras kaip katukui gali kilti tą vieną tokios va ant nervų klykaujančios gervės koją taip ir pasičiupti.

Tad net jei labai įdėmiai neskaitėte, ką rašiau nagrinėdamas abi “gerviškas“ sanserūGōjū-ryū ir sanseiryūUechi-ryū 三十六手 “36 veiksmų“ kata, tai vis tiek turėtumėte vien užmetę akį pastebėti, kad šios abi kata yra, švelniai tariant, vis tik skirtingos, nors ir tapačiais pavadinimais (net jei Uechi-ryū “profkiniai“ yra truputėlį mažiau raštingi tos kata pavadinimo užsirašyme).

O skirtumas toks yra todėl, kad šias kata, kaip pagrindinių mokyklos veiksmų rinktinį kompleksą, šitaip sukompiliuotą į Okinavą atvežė nuo dviejų skirtingų kinų quanfa meistrų – per Higashionna Kanryō (1853-1915) į Gōjū-ryū atėjusi “klykiančios gervės“ kata versija nuo Liú Lóng-gōng (jap. Ryū Ryūko 劉龍公 1793-1882), o per Uechi Kambun (1877-1948) į Uechi-ryū atėjusi “tigrinės gervės“ kata versija nuo Zhōu Zihé (jap. Shū Shiwa 周子和 1874–1926).

Ir abi kata yra teisingos, net jei vienos jų užrašymas lotynizacija tų pačių hieroglifų yra iškraipytas.

Ir, be abejo, Kyokushinkai ar Shitō-ryūkata tokiu pačiu pavadinimu yra atėjusi iš Gōjū-ryū, tad iš esmės tapati savo veiksmais, nors ir skiriasi detalėmis. Tiesiog šios yra dvi skirtingų stilių mokyklos, kur mokytojai ėmė ir sukompiliavo tuos 36 veiksmus, kuriuos jie tuomet manė esant būtinus tame pagrindiniame jų kovos metodų mokyklos pasekėjų apmokyme.

Stilistiškai, be abejo, kad šiose kata sutampa “gerviški“ jėgos generavimo metodai (ir tai – ne tas banalus stypsojimas ant vienos kojos!), ką matome ir įkomponuotuose sanchin segmentuose (nes kaip gi be šito!), nors pati judesių atlikimo maniera išoriškai dabar irgi skiriasi – Gōjū-ryū versija yra brutalesnė ir grubesnė: ir kumščiais talžoma, ir spardoma ne tik į paslėpsnis, bet ir į kelio sąnarius, o ne klastūniškai pabaksnojama, kaip Uechi-ryū.

Todėl lyginti vieną kata su kita, ieškant kas kurioje “ne taip“ ar kitaip, yra beprasmis užsiėmimas, nes viskas jose ir taip, ir kitaip, ir tai yra gerai – veikiau derėtų palyginti tuomet seisan pagal Gōjū-ryū ir pagal Uechi-ryū, nes ši kata po sanchin yra faktiškai pirminė.

* * *

Bet jei jau apie stypsojimus ant vienos kojos prakalbome, tai galima pažiūrėti, kaip šiose kata sprendžiama gynybos nuo spyrio pirmyn mae-geri arba priešakinio spyrio shomen-geri problema.

Tokį spyrį, aišku, paprastoje gynybos versijoje galima tiesiog numušti į šoną žemutiniu nušluojančiu bloku gedan-barai, dėl ko kvaršinti sau galvos jį įtraukinėjant į kata nebūtina, nes kata yra visų pirma apie veiksmus – t.y. tokių technikų kombinaciją, kuri ne šiaip išsprendžia momentinę problemą, sugrąžindama priešininką į pradinį tašką, taip palikus jam galimybę pakartoti savo ataką, bet turėti tokią gynybinę kombinaciją, kuri atima tolimesnę galimybę priešininkui savo ataką kartoti.

Šitą sunkiai suvokia šiuolaikiniai karate sportininkai, kurie “laimi taškais“, surinkdami “sėkmingų atakų“ didesnį kiekį už priešais straksėjusį oponentą.

Ir aš čia nekalbu apie “galutinį sprendimą“ (sic!) per knock-down arba netgi knock-out, vadinamą ikken-hissatsu principu – kalbu apie išbaigtą veiksmų kombinaciją iš techninių elementų, kurių tokie veiksmų blokai ir sudaro tą juos apjungiančią pagal strateginę idėją bendrą kata.

Šįkart, aišku, dėmesys į konkretų veiksmą, sprendžiant konkrečią problemą – reakciją į tiesų spyrį.

* * *

Pradėsime nuo Gōjū-ryu varianto:

Po to, kai į spyrį pirmyn sureaguota žengiant dešine atgal, ir tas mae-geri arba shomen-geri spyris sustabdytas (čia – kairiu delnu blokuojant iš viršaus osae-uke), žengiame vėl pirmyn ir dešine ranka užkabiname sukui-uke “kaušo bloku“ už penties (Achilo sausgyslė prie čiurnos sąnario, kas lietuvių kalbos pamokose 35% žinių teturėjo).

Suprantama, kad yra niuansai, kai “o jei spės po spyrio patraukti koją atgal, tai ką tada, ką???“ – aš kalbu dabar apie bazinius elementus, kuomet spyris refleksiškai tiesiog blokuotas, ir, kol nepatraukė, kabinate delnu iš apačios (pačioje kata šiame pavyzdyje yra per daug ištiesintas delnas dėl grožio, arba – deja, bet goželis nesupranta, ką čia ore sau makaluoja) ir pasičiumpate taip pėdą.

Toliau yra pačiuptos pėdos užfiksavimas, smogiant delno pagrindu shotei-uchi iš viršaus.

Arba kaip variantas – tai tas smūgis į kelio sąnarį, taip “lengvai“ traumuojant kelio girnelę.

Raktinis žodis, aišku, ne lengvai smogiant, bet padarant taip lengvą traumą. Na, brutalokas tas Gōjū-ryū ir… tuo jis žavus.

Toliau kata seka prisitraukimas pėdos arčiau papilvės, kad užsifiksuotų ir nebesimakaluotų, bandant ją išlupti, ir sekantys paspardymai kojomis vienakojui nedorėliui į nepadorias vietas beigi jo atraminį kelį.

Žavu, tiesa?

* * *

O ką į tai chuliganiškieji gatviniai Uechi-ryū?

O gi turi du variantus, kurių pirmasis yra panašus į Gōjū-ryū variantą:

Taip, čia tiesiog tas pats kaip Gōjū-ryū veiksmas atliekamas ne nuosekliai “viens-du“, bet “viens-du-kartu“.

Pradedančiąjam derėtų praktikuotis sukui-uke užkabinimą ir shotei-uchi trenkimą kaip vieną po kito sekančius judesius, vėliau tą pauzę tarp jų sumažinant iki akimirksnio, kad atrodytų kaip ir Uechi-ryū variante tarsi vienas judesys, o spirdukas tikrai nespėtų po spyrio kojos atitraukti, gavęs kelio girnelės traumą jau tą patį momentą, kai tik netiksliai jums praspyrė.

* * *

Antrasis Uechi-ryū variantas toje pačioje jų kata yra pričiumpant nebe plaštaka, o dilbiu.

Sakote, o taip galima?!

Ir netgi reikia – štai taip:

Čia pradžioje matote dešine (tad – ne “gynybine“, o “puolamąja“) ranka atliekamą žemutinį nušluojantį bloką gedan-barai.

O va jau po to – sukui-uke, užkabinant ne plaštaka, o dilbiu.

Esmė ta pati, todėl aš net nedetalizuoju, kur yra ude (dilbio), o kur yra te (plaštakos) sukui-uke bloko kaušu variantas. Nes ir taip aišku, kad kaušu.

Skirtumas dar Uechi-ryū nuo Gōjū-ryū tame, kad jų kata nebespardoma kaip pastarojoje į visokias nepadorias vietas iš apačios, o verčiau pasirenkama rankomis toliau atakuoti nedorų minčių sklidiną užpuoliko galvą: akis, smilkinius ir pan.

* * *

Kurie variantai šiuo atveju yra “brutalūs“, o kurie yra “pasalūniški“ – spręsti jums patiems. Skonio reikalas.

Aš gi savo ruožtu siūlau pradėti treniruotis nuo aiškiau suskaidyto Gōjū-ryū varianto, o po to pereiti prie tarsi vientiso kaip yra Uechi-ryū, ir išbandyti sukui-uke kaušo variantą dilbiu. Netgi pasakyčiau, kad dilbiu gerokai parankiau atlikti užkabinimą sukui-uke, kai esate nuo spyrių gintis jau pramokę gedan-barai nušluojančiu apatiniu bloku dilbiu.

O tai, ką po to darysite, ar atspardysite kaip sanserū, ar atitalžysite kumščių “atkišomis“ kaip sanseiryū – jau situacijos ir jūsų moralinių nuostatų, kaip smurtauti vardan tvarkos ir doros visuomenėje, reikalas.

Tebūnie tolerancija ir didesnis variantų pasirinkimas “toje pačioje“ 36 veiksmų kata.

Osu!

* * *

P. S. Tai jūs man nepasakėte, o aš šiandien bekulniuodamas iš darbo apsižiūrėjau, kad tiek vienoje kata, tiek ir kitoje, yra dar keletas spyrio pačiupimo variantų – vadinasi, bus antra dalis!


Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2023-01-10, ir dėkoju dar atskirai balsuojantiems savo pinigais per PayPal

どうもありがとうございます!

1 Comment

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s