Dažnai tokių sąvokų, kaip strategija ir taktika, painiava priveda prie jų vartojimo kaip sinonimų:
– Ar mes turime planą?
– Taip, mes turime planą!
– Vykdykite!
– Jawohl!
Nors tai – visiškai ne sinonimai, ką jų apibrėžimai išties ir sako, kur, paprasčiau kalbant, taktika yra pavaldi strategijai ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių: laiko ir vietos sąlygų – ir, mūsų atveju, kokius veiksmus taiko priešininkas.
Ir dar taip pastebėsiu, kad angliškai sąvoka taktika vartojama netgi daugiskaitoje – tactics. Kas reiškia, kad strateginei linijai galimi alternatyvūs taktiniai sprendimai, kurių pasirinkimą ir nulems konkrečios aplinkybės.
Kitaip tariant, pagal mūsų šalies kaimynystėje per Nemuną gyvenusį ir nuo choleros pandemijos numirusį, besaugant nuo mūsų karo pabėgėlių per 1831-ųjų sukilimą prieš rusus, prūsokų karo strategą Carl von Clausewitz, tai taktikos (daugiskaitoje!) yra atitinkamas ginkluotųjų pajėgų panaudojimas konkrečiame mūšyje, kai strategija jau yra bendra doktrina (arba planas, kuris, kaip irgi juokaujama, pabyra prie pirmojo ugnies kontakto su priešu), kaip tuos paskirus mūšius pajungti bendram karo tikslui, kurį jis savo veikale Vom Kriege įvardinęs kaip savo valios primetimą priešui jėga (ir kas taip visiškai atitinka panašias mintis, išsakytas kinų stratego Sun Tzu bei japono Miyamoto Musashi).
Prūsokų generolas-majoras Carl Philipp Gottfried von Clausewitz (1792-1831) – ne prastesnis strategas kaip Sun Tzu ir taktikas kaip Miyamoto Musashi (portretą nutapęs Karl Wilhelm Wach)
Bet juk painiava kyla, tiesa?
Ir tai nereiškia, kad pašnekovas kitąkart klysta, sakydamas strategija vietoje taktikos ir atvirkščiai.
* * *
Kuomet kovos menai, ypač kalbant apie beginklės kovos stilius ir būdus, tapo labiau sportu, nei praktiniais savigynos metodais, tai strategijos ir taktikų sąvokų vartojimas savotiškai persikėlė į aukščiau minėtų karo strategų teorijų lygį – todėl ir tie metodai pavadinti kovos (angliškai – karo, t.y. martial, o ne šiaip kovojimo, t.y. fighting) menu, kur mus dabar domina ne pastarasis filosofinis ir kultūrinis fenomenas, kaip tą smurtą meniškai pritaikyti.
Sporte paprastai numatyta ne viena ir ne dvi kovos link aukščiausio tikslo varžybose – taip, skirsis ir pats galutinis strateginis tikslas, kuomet svarbu tik sudalyvauti ir įgyti patirties, ir kuomet esi aukščiausioje lygoje, kovodamas kaip lygus su lygiais, todėl svarbu ne tik dalyvauti, bet dar ir laimėti.
Pakeliui link šio tikslo galimas tam tikras planas, kurį aukščiau minėtas prūsokas vadina doktrina: su vienais priešininkais galima jėgas pataupyti, o kažkuriam būtina skirti visas išgales, nes pralaimėjimas tiesiog tą “karą“ užbaigs tame “mūšyje“, ir gal kažkurioje kovoje veikiau nenaudoti svarbiausių taktinių (sic!) veiksmų, nes esi stebimas būsimų oponentų, kurie darosi sau išvadas ir koreguojasi iš anksto savas būsimas taktikas bei jų pasirinkimą, kai jau ateis laikas judviem tarpusavyje susikauti.
Skirsis ta “strategijos doktrina“ ir tuomet, kai varžybos organizuojamos vienokia ar kitokia sistema: tik ratais (visi su visais), tik olimpine (pralaimėjai – iškritai), kombinuota (atranka vyksta ratais vietoje burtų, o visokie aštuon-, ketvirt-, pus- finaliai bei pats finalas ar net superfinalas vyksta jau olimpine atkrintamąja sistema).
Tokiu būdu daug kovų turinčios varžybos, kuomet kovoti teks ne su vienu priešininku ir ne vienąkart, turi platesnį strateginį planą tam tikslui pasiekti, o kiekviena plano dalis – ir konkrečią “vietinę strategiją“, kurią vadintume taktika.
Tačiau ir kiekvienoje kovoje su konkrečiu priešininku gali būti skirtingos taktikos išbandomos, kai išankstinis planavimas nepasiteisino ir reikia alternatyvos: tarkime, nusprendei dirbti “pirmu numeriu“ (presinguoti nuolat atakuodamas), tačiau jo spaudimas irgi “pirmu numeriu“ privertė kovoti patį “antru“ (kontratakuojančiu), nes tai padeda geriau gintis, taupyti jėgas ir tiksliau bei stipriau kontratakuoti, pasiekiant toje kovoje pergalę – taip kiek čia supaprastintai kalbant.
* * *
O va strategijos ir taktikų įvardinimas turi kiek kitokią prasmę, kuomet kovos menas yra praktinės savigynos metodais – nes tokiu atveju nebeturi prabangos kaip varžybose kovoti ilgai, daugkart, kaitaliojant priešininkus ir darant pauzes poilsiui.
Savigynoje tikslas irgi gali būti primesti tą savo valią priešui?
Taip.
Bet paprastai tas priešas ir atsiranda labai neprašomas tuomet, kai būtent jis turi pranašumą pajėgumuose, todėl jau yra motyvuotas tą savo valią primesti jėga.
Tuomet tikslas vietoje “nu davaj jam marmūzę išmalsiu!“ keičiasi į siekį vis tik pareiti namo sveikam, nes nedorėlio snukis ir taip kreivas, tad kumščiais ar net mavašiais jo nepatiesinsi.
Būtent pastarasis tikslas apspręs galimas taktikas šioje kovoje – galbūt, tepti slides yra pragmatiškiau; o gal vertėtų nedorėliui vožtelėti preventyviai iškart be ilgesnių diskusijų, nei varginantis oratoriniame mene tą artėjančio smurto situaciją de-eskaluojant, nukreipiant tas improvizuotas derybas kompromiso link.
Tarkime, čia kai turi pasirinkimą: ar tarnybinio limuzino rakteliai, juk ne tavo, ar vis tik pačiam po pykštelėjimo sugroti į medinį makintošą, kai tavo garbei gros liūdna muzika, bet tu jos jau negirdėsi, o limuzinas vis tiek buvo ne tavo ir vairuosi jau ne tu?
Aišku, jei nusileidimas smurtininko reikalavimams vis tiek baigsis aukai liūdnai, tai ir vėl skirsis taktika, nes pasipriešinimas, nebeturint ko prarasti, gali padėti pasiekti strateginį tikslą likti gyvam, nors gal nebūtinai visiškai sveikam – priklauso nuo alternatyvų, ir tikrai nereikia tokiose grubiose derybose pirkti blogesnės situacijos iš smurtautojo, kuris siekia primesti savo valią jėga.
Nes jei jau jus grobia, ir pagrobimai retai pasibaigia gerai, tai aktyviai priešinkitės, klykdami “pyyyyyyyderai!!!“ (patarimas šaukti “gaisras!“ mūsų šalyje nesuveiks, kadangi praeiviai pradės stebėdamiesi dairytis, kur jau čia dega, kad būtų galima su spragėsiais pagal tūlo tautiečio mentalitetą kaimyno bėda papiktdžiūgauti).
* * *
Kalbėdamas apie bokso stilius, jau rašiau, kaip vienas ar kitas jų pasireiškia per strategijas (pvz., artima kova versus kova iš tolimesnių atstumų) ir taktikų taikymus (“pirmu“ aktyviu ar kontratakuojančiu “antru numeriu“).
Boksininkai gal nors ir nėra tiek įgudę be skaičiuotuvų mintyse daugybos lentelę pritaikyti, bet yra treneriukų išdresiruoti tiksliau naudoti šias strategijos ir taktikų sąvokas – galbūt, tuoj sumaitotų ausų nulėpausiai, kaip artimo vyriško grabaliojimosi su aptemptais triko ar palaikėmis pižamomis, vadinamo imtynėmis, adeptai irgi ateis čia paspirgėti, kad ir jie, a-gyrdž!, šiuo klausimu yra žodynų žinovai ne mažiau, kaip ir minėti sugurintų nosių straksiai.
Bet japonų kalboje, jei jau apie jų kovos menus čia įprastai tinklaraštyje kalbėtume, toji strategija yra užrašoma kaip 戦略 sen-ryaku, o taktikos – kaip 戦術 sen-jutsu.
Taip, pastarasis žodis -jutsu tikrai reiškia “meną“ (nors veikiau, tai – susisteminti metodai), o pirmąjį kanji esate tikrai girdėję – tai “mūšis“, ir tas sen- dar yra tariamas kaip -chin, kurį girdite tokioje kata, kaip sanchin.
Tad ir taktika, ar taktikos, japoniškai – tai mūšio menas, ką ir sakęs prūsokas Karlas, bet ne tas Karlas, kuris Londone apie kapitalus rašęs, ir ne tas Karlas, kuris dabar ten Trečiasis, ir šiaip vadintinas pagarbiau Karoliumi, nes karalius, ir ne prūsokų.
O va strategijoje senryaku – antrasis kanji reiškia “beveik“, “apytiksliai“, ir pažodžiui taip gaunasi ganėtinai išplaukusi sąvoka. Todėl nenuostabu, kad japoniškai abi sąvokos dažnai yra painiojamos, apie ką kada yra kas kalbama.
Nebūtų – tai nebūtų ir čia įrašo.
O kovos kumite taktikos su žodžiu sen, atėję į japonišką karate “strategijų meną“ iš fechtavimo meno ken-jutsu, beje, gal jums irgi girdėtos, nors va irgi išverčiamos vis kaip strategijos: go-no sen arba ken-no sen (ataka ir po to kontrataka), sen-no sen (kontrataka kartu su ataka) bei sen sen-no sen (aplenkianti ataką kontrataka) – apie jas kalbėjęs ir japonas “katukas“ (skaityti – čia).
Ir kad nesusipainiotumėte bekalbėdami, tai tiesiog mintyse išsidėliokite tokią tarpusavio sąsajų grandinę: tikslas – strategija (t.y. planas) – taktikos (veiksmai tam planui įgyvendinti).
Osu!
Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2022-11-15, ir dėkoju dar atskirai balsuojantiems savo pinigais per PayPal!
どうもありがとうございます!
Seiikan © 誠意館 