Saifa-gata pradžia: riešas ar atlapas?

Tai kokias išvadas vėl taip pasidarei iš to savo savaitinio dėmesio susitelkimo šįkart į saifa-gata?

Kaip neišmanėlis karate bendrai ir Goju-ryu konkrečiai, tai norėčiau pastebėti dėl bunkai, kad saifa-gata, kaip ir jos giminė kururumfa, prasideda gynybine reakcija (kurią ir matote kata, kai užpuolimai lieka “šešėlyje“ – nebent ateitų partneris papraktikuoti jums poroje tsuzuki-te bei tų bunkai pritaikymų oyo), visiškai ne nuo jūsų riešo sučiupimo, bet įsikibimo į atlapą.

Karate “skausmingi“ mitai iš nesupratimo (1/2): makiwara

Pastebiu, kad dažnai iš nesupratimo kyla visokie keisti mitai apie karate treniruočių metodus, tarp kurių populiariausi, aišku, liečia visokius atsparumus skausmui ir “užsigrūdinimus“ smūgiams.

Na, taip – visi kovos menais yra BDSM porūšis: jei imtynėse submisyviai būtina mokėti saugiai nugriūti, nes vis tiek pargriaus, tai kumštynėse būtina mazochistiškai turėti aukštesnį skausmo slenkstį, nes vis tiek muš, o gal ir kojomis spardys.

Tad prie tos jau mano paminėtos mitologijos, ką aprašiau, kalbėdamas apie hojo-undo tris pagrindinius prietaisus, tai dabar aptarkime dar tuos bent du (kuo ir baigiasi visas ginekologų ir stalių skaičiavimas ant pirštų) mitus apie nusiskausminimą (sic!), ir kam tie treniruočių metodai išties skirti.

* * *

Sepai-gata kilmės paslaptis išaiškėjo!

Būna, kad man feedly šventėms, sveikinant Vasario 16-osios proga ir prisimenant mano a.a. močiutės Marijos gimtadienį, atneša džiugių naujienų!

Ir šįkart viena tokių nors ir yra net 1986-ųjų senumo, bet pagaliau atsako į mane ilgai kamavusį klausimą (žr. dar diskusiją komentaruose su Tomu “Lapinu“ Lapinsku, Lietuvos Šaolin vadovu): o tai kokios yra šaknys šios kata vardu sepai, ir kas jos autorius?

Kiek -chin kata yra gana?

Praeitame įraše kalbėdamas apie hojo-undo įnagius pastebėjau, kad trys pagrindiniai jų (chiishi, sashi ir nigiri game) koreguoja kūno struktūrines padėtis ir treniruoja reikiamas jėgos generavimo įtampas, kurios yra sanchin, seiyunchin ir shisochin kata pagrindas.

Tai dabar iš to seka tik du klausimai:

1. o tai kuo tada treniruojama likusiose kata jų esama struktūra ir dinamika?
2. ir kiek iš vis tų -chin serijos kata yra ir kiek pateko į Goju-ryu karate, ir kodėl bei kurios nepateko?

Man panašu, kad pirmas klausimas prašosi išvis atskiros temos, o va antrame – visa krūva sekančių vienas iš kito klausimų, kuriuos verta taip imti ir iškart atsakyti, kad nebekiltų nesusipratimų, jei diskutuosite su kitų karate mokyklų atstovais.

Hojo-undo: nes karate – ne “kačialkė“!

Vakar prasidėjo kalendorinė vasara, karantinas iš esmės ta proga irgi jau pasibaigė, ir jums čia liko dar mažiau kokio reikalo kiurksoti, nes juk norisi traukti prie vandens telkinių savo bicukus prieš panikes demonstruoti, tiesa?

Tai tiesa dar ir tai, kad senokai tinklaraščio tema buvo skirta karate (kaip čia taip “apie karate kitaip“?), ir šįkart – netgi įrašas skirtas konkrečiai Goju-ryu karate bei vienam iš treniruočių metodui, vadinamam hojo-undo.

Krav Maga – prasta karate (hebr.)?

Nurimkite, o užsikepę jūs kravmageriai!

Be abejo, Izraelio kovos sistema hebrajiškai reiškia ne “prasta karate“, kaip aš čia tinklaraštyje keliskart pasišaipiau, bet krav קרב reiškia “mūšis“ arba gal netgi “kovinis“, o maga מגע – Make America Great Again! “kontaktas“ (prisilietimas, susilietimas, jausmas ir pan.) – toks “kontaktas mūšyje“ arba “kovinis kontaktas“.

Jėgos panaudojimo pakopiškumas (2/2): ir kovos veiksmai

Jei įdėmiai skaitėte pirmąją dalį apie force continuum koncepciją, tai šioji dalis bus įdomi dar ir kovos menų praktikams, kuriems anoji atrodė per daug brutaliai pragmatiška.

Nors pradėsiu nuo bokso – kaip tik vakarietiško ir brutaliai pragmatiško kovinio sporto, kurį dažniausiai lygina su kovos menais efektyvumo prasme, kas paprastai reiškia išties žalos padarymą. Lyginti su MMA nelabai logiška, nes ten gi “kovos menų mišrainė“, tai kaip joje lyginsi visumą su komponentais? O imtynėms dar skirsiu dėmesį ir čia, tik jos gerokai saugesnis sportas žalos prasme už boksą.

O kalbu aš apie jėgos panaudojimo pakopiškumą, ir kokia yra grėsmė kūno sužalojimui, todėl ir pradedu nuo bokso.

Atviro kodo karate?

Šiuos metus pradėjau publikuodamas užsilikusį nuo 2013 metų ir nebaigtą įrašą su klausimu, kiek Goju-ryu karate yra paties Miyagi Chojun išmislas, nors jis pats ilgą laiką teigė, kad viso to išmokęs tik iš savo Nahate mokytojo Higashionna Kanryo, ir tiek visus įtikino, kad daug šių teiginių iki šiol papūgiškai kartojama net nepasidomint, ar jie vis dar teisingi, nes Miyagi-sensei dar tarpukariu tapo vienu esminių karate meistrų, kuriam nebereikėjo jau remtis savo mirusio mokytojo, savo laiku buvusio antruoju (po Itosu Anko, kuris iš esmės ėjo Ryukyu karalystės sostinėje Shuri tarnybą karaliaus dvare, skirtingai nuo “privatininko“ Higashionna-sensei iš Naha uostamiesčio) pagal svarbą Okinavoje, autoritetu.

Ir tame įraše aš užsimenu, kad Miyagi-sensei išties į savo Goju-ryu žiūrėjo ne į kaip visokių autorinių teisių copyright saugomą baigtinę sistemą, dalinamą pagal licencijas ir frančyzę (ką rodo ir teiginiai, kad čia jis iš pradžių visko tiek išmokęs iš savo mokytojo, o po to tik interpretavęs, ir jau daug vėliau atsiradę pasakymų, apie tai, kad ir papildęs sistemą).

Kiek Goju-ryu yra paties Miyagi Chojun išmislas? (2/2)

Šį mėnesį pradėjau ir užbaigsiu ta pačia tema.

Ir jei pirmoji dalis suintrigavo jus mano klausimu, o kiek išties Goju-ryu mokykloje jos kūrėjas Miyagi Chojun yra prikūręs, o kiek išties perėmęs iš savo mokytojo Higashionna Kanryo, nepaisant to, kad pats viską prirašė pastarąjam, kuomet dar jaunas būdamas savo mokyklą populiarino ir stūmė į mases, tiek kaip valstybinio visuotinio švietimo fizinio lavinimo programą (Shorin-ryu daugiau mokyta vidurinėse mokyklose pagal Itosu Anko Shurite palikimą, kai Goju-ryu plito profesinėse amatų ir komercijos mokyklose kaip Nahate variantas) bei, kiek vėliau to dėka, jau ir Okinavos prefektūros policijos akademijos kovinio ir sportinio parengimo metodas, kuomet Miyagi-sensei tapo vyriausiuoju instruktoriumi, o jo mokinys Miyazato Ei’ichi (po šio mirties perėmusio pareigas ir įkūrusio Jundokan mokyklą, kuri yra ir mano Alma Mater) jo padėjėju.

Kiek Goju-ryu yra paties Miyagi Chojun išmislas? (1/2)

Šį įrašą parašiau dar 2013 metais spalio 8 dieną kaip vieną iš trijų dalių bendro ciklo apie Goju-ryu karate sudarančių kata kilmę, ir iš kur jos atėjo (oi ne, oficialios versijos kaip tik yra dažnai pasakaitės iš rūsio, ir ne viskas taip jau ir paskendę opiumo miglose, žinokite).

Bet kitoms dalims medžiagos komponavimas užtruko, kol nusprendžiau štai jau kone po penkerių metų dabar jau 2018 metus pradėti verčiau šiuo peržiūrėtu tekstu, nes, galop, juk ir tinklaraštis vadinasi Apie karate kitaip™, tad ir bendrai karate ir konkrečiai Goju-ryu populiarinimo dera nepamiršti tarp 2017 metus įsivyravusių kūno rengybos bei savigynos temų, tiesa?

* * *