Unsū (4/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)

Visa apimtimi įrašas iš 11082 žodžių (ne, knygą sudaro apie 90000, o paauglišką – apie 55000 žodžių) publikuotas iš anksto 2021-10-02 Patreon paskyroje.

Suskirstytą tekstą ištraukomis, publikuojamą kas 1-2 savaitės pramaišiui su kitomis temomis tinklaraštyje nuo 2021-10-13 pirmos dalies – skaityti čia.


Tai va jei palyginsite unshu aukščiau pateiktą šotokanišką WKF versiją bei kokią nors Shito-ryu atliekamą, kur netgi vietoje vienapirščio ippon-nukite pamatysite tiesiog atvirus delnus, dar ir nukreiptus aukštyn, kaip yra ir Goju-ryu praktikuojamoje shisochin-gata.

Tad man panašu, kad iš tų bendrų Go Kenki ir Mabuni Kenwa “dūzgių“ ir pats bendroje karate studijų asocijacijoje tarpukaryje dalyvavęs Miyagi Chojun sau panašių idėjų skolinosi kaip tik ir saviškei shisochin-gata, kurią, sakoma, buvo pamėgęs į dienų pabaigą, ir kuri, matau, susišaukia su jo mokytojo mokytojo sukurta unshu-gata. Skaityti toliau “Unsū (4/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)“

Unsū (3/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)

Visa apimtimi įrašas iš 11082 žodžių (ne, knygą sudaro apie 90000, o paauglišką – apie 55000 žodžių) publikuotas iš anksto 2021-10-02 Patreon paskyroje.

Suskirstytą tekstą ištraukomis, publikuojamą kas 1-2 savaitės pramaišiui su kitomis temomis tinklaraštyje nuo 2021-10-13 pirmos dalies – skaityti čia.


Todėl visiškai suprantama, kad ir Arakaki Seisho pagal jo kilmę ir pareigas karaliaus dvare tas kung-fu mokytojas taip pat buvo irgi kinas.

Kuris, ir koks čia dabar sutapimas, bet taip pat buvo ir mano mokytojo mokytojo mokytojo mokytojo mokytojas – tas aukščiau jums paminėtasis baltosios gervės kung-fu atmainos Míng hè quán 鳴鶴拳 meistras Liú Lóng-gōng (arba japoniškai – Ryu Ryuko), gyvenęs Fuzhou mieste Fujian provincijoje Kinijoje 1793-1882, kur ir pačiam Arakaki Seisho tekę su darbo vizitais keliskart lankytis. Skaityti toliau “Unsū (3/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)“

Unsū (2/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)

Visa apimtimi įrašas iš 11082 žodžių (ne, knygą sudaro apie 90000, o paauglišką – apie 55000 žodžių) publikuotas iš anksto 2021-10-02 Patreon paskyroje.

Suskirstytą tekstą ištraukomis, publikuojamą kas 1-2 savaitės pramaišiui su kitomis temomis tinklaraštyje nuo 2021-10-13 pirmos dalies – skaityti čia.


Kai jau pamatėte, kaip toji kata atrodo šiuolaikinėje sportinėje interpretacijoje, tai belieka pasiaiškinti, iš kur ji išvis atsirado, ir kodėl aš, būdamas iš Goju-ryu, čia jums dėl jos galvą kvaršinu, nes priežasčių tam yra ne viena. Skaityti toliau “Unsū (2/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)“

Unsū (1/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)

Visa apimtimi įrašas iš 11082 žodžių (ne, knygą sudaro apie 90000, o paauglišką – apie 55000 žodžių) publikuotas iš anksto 2021-10-02 Patreon paskyroje.

Suskirstytą tekstą ištraukomis, publikuojamą kas 1-2 savaitės pramaišiui su kitomis temomis tinklaraštyje nuo 2021-10-13 pirmos dalies – skaityti čia.


Unsū 雲手 (jap. “debesų rankos“) kata yra praktikuojama Shotokan bei Shito-ryu karate stiliuose.

Ir kartais dar lotynizuojama užrašant pavadinimą unshū, tik kai toji -u tariant būna nukandama (ossss!…), todėl ir tekste čia rasite, bendrai kalbant, užrašymą unshu, išskyrus, kai jau konkrečiai kalba eis apie Shotokan versiją unsu (ir tuo pačiu primenu, kad kinų ir japonų pavardės tradiciškai rašomos pirmiau vardo, ko ir aš čia irgi prisilaikau).

Ne, šios kata nėra tiek maniškėje Goju-ryu, tiek ir kitose Nahate grupės karate stiliuose. Ir dar nepabėkite, nes, gerai pagalvojus ir įdėmiai daskaičius iki galo visą tekstą, gausiai iliustruotą klipais bei gif judriais paveiksliukais, ši kata tikrai juk turėjo būti praktikuojama – ir žemiau perskaitę jau suprasite kodėl.

Skaityti toliau “Unsū (1/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)“

Penki kinų protėviai po Okinavą lakstantys? (2/2)

Kad jau iš pirmos dalies susipažinote su mitų ir pasakų kontekstu, tai šioje dalyje jau metas pažiūrėti, o koks gi tas kung-fu stilius vietoje menamo Šaolinio geriau pritiktų įvardinti karate protėviu.

Ir tai, kaip minėjau, būtų nepelnytai ignoruojamas wuzu-quan arba 五祖拳 – t.y. 5 protėvių kumščio stilius.

* * * Skaityti toliau “Penki kinų protėviai po Okinavą lakstantys? (2/2)“

Penki kinų protėviai po Okinavą lakstantys? (1/2)

Truputį grįžkime prie mano pokalbio su Maksimu (kas nesiklausęs rusiškai apie okinavietišką kung-fu, kuri dabar vadinasi karate, tas spaudžia šią nuorodą čia).

Aš ten užsimenu, kad išties karate “protėviu“ dera laikyti ne kažkokį Šaolinį (čia, matau, ir lietuviško Šaolinio filialo archatas abatas Tomas linksi galva), kurio prekiniu vardu rėmėsi visi pietiniai “kanfū“ meistriukai, ir ne tik Fudzianio provincijoje, o išties tai, kas dabar vadinama wushu tuo gana mistiniu ir kontraversišku 5 protėvių stiliumi Wuzu-quan.

Skaityti toliau “Penki kinų protėviai po Okinavą lakstantys? (1/2)“

Šešios rankos iš rokkishu

Pagaliau iššifravau tą prakeiktą mane kankinusią rokkishu mįslę!

Ironija tame, kad šitai atsitiko sekmadienį liepos 25-tąją 1:09:xx valandą, kaip tik bežiūrint 2014 metų filmą The Imitation Game su  Benedict Cumberbatch (pasiilgau britiško akcento, prisipažinsiu). Filmas yra apie nacių Enigma kodo dešifravimą Bletchley Park būstinėje Antojo Pasaulinio karo metu (o žinojote, kad JAV lietuvis Zenonas Lukošius jankių laivyne tiesiog padėjo amerikiečiams išvogti tą aparatą iš skęstančio U-boot?).

* * * Skaityti toliau “Šešios rankos iš rokkishu“

Pokalbis apie okinaviečių kung-fu

Jei suprantate rusiškai – jau patalpintas mano interviu Maksimui jo youtube kanalui apie tai, kas dabar vadinasi karate.

Kažkaip jis vis tik sutalpino į pusantros valandos (fone tas kudlius – tai lietuviškojo Šaolinio vadovo Tomo Lapinsko, kuris kikena už kadro, ir šį pokalbį birželio 22-rąją po darbo ir suorganizavo ant Subačiaus kalvos).

Smagaus žiūrėjimo!