Kiek -chin kata yra gana?

Praeitame įraše kalbėdamas apie hojo-undo įnagius pastebėjau, kad trys pagrindiniai jų (chiishi, sashi ir nigiri game) koreguoja kūno struktūrines padėtis ir treniruoja reikiamas jėgos generavimo įtampas, kurios yra sanchin, seiyunchin ir shisochin kata pagrindas.

Tai dabar iš to seka tik du klausimai:

  1. o tai kuo tada treniruojama likusiose kata jų esama struktūra ir dinamika?
  2. ir kiek iš vis tų -chin serijos kata yra ir kiek pateko į Goju-ryu karate, ir kodėl bei kurios nepateko?

Man panašu, kad pirmas klausimas prašosi išvis atskiros temos, o va antrame – visa krūva sekančių vienas iš kito klausimų, kuriuos verta taip imti ir iškart atsakyti, kad nebekiltų nesusipratimų, jei diskutuosite su kitų karate mokyklų atstovais. Skaityti toliau “Kiek -chin kata yra gana?“

Hojo-undo: nes karate – ne “kačialkė“!

Vakar prasidėjo kalendorinė vasara, karantinas iš esmės ta proga irgi jau pasibaigė, ir jums čia liko dar mažiau kokio reikalo kiurksoti, nes juk norisi traukti prie vandens telkinių savo bicukus prieš panikes demonstruoti, tiesa?

Tai tiesa dar ir tai, kad senokai tinklaraščio tema buvo skirta karate (kaip čia taip “apie karate kitaip“?), ir šįkart – netgi įrašas skirtas konkrečiai Goju-ryu karate bei vienam iš treniruočių metodui, vadinamam hojo-undo. Skaityti toliau “Hojo-undo: nes karate – ne “kačialkė“!“

Krav Maga – prasta karate (hebr.)?

Nurimkite, o užsikepę jūs kravmageriai!

Be abejo, Izraelio kovos sistema hebrajiškai reiškia ne “prasta karate“, kaip aš čia tinklaraštyje keliskart pasišaipiau, bet krav קרב reiškia “mūšis“ arba gal netgi “kovinis“, o maga מגע – Make America Great Again! “kontaktas“ (prisilietimas, susilietimas, jausmas ir pan.) – toks “kontaktas mūšyje“ arba “kovinis kontaktas“.

Skaityti toliau “Krav Maga – prasta karate (hebr.)?“

Jėgos panaudojimo pakopiškumas (2/2): ir kovos veiksmai

Jei įdėmiai skaitėte pirmąją dalį apie force continuum koncepciją, tai šioji dalis bus įdomi dar ir kovos menų praktikams, kuriems anoji atrodė per daug brutaliai pragmatiška.

Nors pradėsiu nuo bokso – kaip tik vakarietiško ir brutaliai pragmatiško kovinio sporto, kurį dažniausiai lygina su kovos menais efektyvumo prasme, kas paprastai reiškia išties žalos padarymą. Lyginti su MMA nelabai logiška, nes ten gi “kovos menų mišrainė“, tai kaip joje lyginsi visumą su komponentais? O imtynėms dar skirsiu dėmesį ir čia, tik jos gerokai saugesnis sportas žalos prasme už boksą.

O kalbu aš apie jėgos panaudojimo pakopiškumą, ir kokia yra grėsmė kūno sužalojimui, todėl ir pradedu nuo bokso.

Skaityti toliau “Jėgos panaudojimo pakopiškumas (2/2): ir kovos veiksmai“

Atviro kodo karate?

Šiuos metus pradėjau publikuodamas užsilikusį nuo 2013 metų ir nebaigtą įrašą su klausimu, kiek Goju-ryu karate yra paties Miyagi Chojun išmislas, nors jis pats ilgą laiką teigė, kad viso to išmokęs tik iš savo Nahate mokytojo Higashionna Kanryo, ir tiek visus įtikino, kad daug šių teiginių iki šiol papūgiškai kartojama net nepasidomint, ar jie vis dar teisingi, nes Miyagi-sensei dar tarpukariu tapo vienu esminių karate meistrų, kuriam nebereikėjo jau remtis savo mirusio mokytojo, savo laiku buvusio antruoju (po Itosu Anko, kuris iš esmės ėjo Ryukyu karalystės sostinėje Shuri tarnybą karaliaus dvare, skirtingai nuo “privatininko“ Higashionna-sensei iš Naha uostamiesčio) pagal svarbą Okinavoje, autoritetu.

Ir tame įraše aš užsimenu, kad Miyagi-sensei išties į savo Goju-ryu žiūrėjo ne į kaip visokių autorinių teisių copyright saugomą baigtinę sistemą, dalinamą pagal licencijas ir frančyzę (ką rodo ir teiginiai, kad čia jis iš pradžių visko tiek išmokęs iš savo mokytojo, o po to tik interpretavęs, ir jau daug vėliau atsiradę pasakymų, apie tai, kad ir papildęs sistemą).

Skaityti toliau “Atviro kodo karate?“

Kiek Goju-ryu yra paties Miyagi Chojun išmislas? (2/2)

Šį mėnesį pradėjau ir užbaigsiu ta pačia tema.

Ir jei pirmoji dalis suintrigavo jus mano klausimu, o kiek išties Goju-ryu mokykloje jos kūrėjas Miyagi Chojun yra prikūręs, o kiek išties perėmęs iš savo mokytojo Higashionna Kanryo, nepaisant to, kad pats viską prirašė pastarąjam, kuomet dar jaunas būdamas savo mokyklą populiarino ir stūmė į mases, tiek kaip valstybinio visuotinio švietimo fizinio lavinimo programą (Shorin-ryu daugiau mokyta vidurinėse mokyklose pagal Itosu Anko Shurite palikimą, kai Goju-ryu plito profesinėse amatų ir komercijos mokyklose kaip Nahate variantas) bei, kiek vėliau to dėka, jau ir Okinavos prefektūros policijos akademijos kovinio ir sportinio parengimo metodas, kuomet Miyagi-sensei tapo vyriausiuoju instruktoriumi, o jo mokinys Miyazato Ei’ichi (po šio mirties perėmusio pareigas ir įkūrusio Jundokan mokyklą, kuri yra ir mano Alma Mater) jo padėjėju.

Skaityti toliau “Kiek Goju-ryu yra paties Miyagi Chojun išmislas? (2/2)“

Kiek Goju-ryu yra paties Miyagi Chojun išmislas? (1/2)

Šį įrašą parašiau dar 2013 metais spalio 8 dieną kaip vieną iš trijų dalių bendro ciklo apie Goju-ryu karate sudarančių kata kilmę, ir iš kur jos atėjo (oi ne, oficialios versijos kaip tik yra dažnai pasakaitės iš rūsio, ir ne viskas taip jau ir paskendę opiumo miglose, žinokite).

Bet kitoms dalims medžiagos komponavimas užtruko, kol nusprendžiau štai jau kone po penkerių metų dabar jau 2018 metus pradėti verčiau šiuo peržiūrėtu tekstu, nes, galop, juk ir tinklaraštis vadinasi Apie karate kitaip™, tad ir bendrai karate ir konkrečiai Goju-ryu populiarinimo dera nepamiršti tarp 2017 metus įsivyravusių kūno rengybos bei savigynos temų, tiesa?

* * *  Skaityti toliau “Kiek Goju-ryu yra paties Miyagi Chojun išmislas? (1/2)“

2017-ieji tinklaraštyje ir šalia jo

Sukasi snaigės ore –
_(yeah, yeah!)

Man su tavim kare kaip kare
_(aha, aha, bro!)

Mes abudu nuspręsime drąsiai
_(davaj davaj!)

Kam į galvą užvažiuoti mavašį.
_(yo, check it out, wave your hands in da air!)

– (iš reperio M-in-E2 vainilinio albumo Betono Džiunglių Klinkerio Takais)

Skaityti toliau “2017-ieji tinklaraštyje ir šalia jo“

Apie lentą

Labai nenustebino, kad po mitybos įrašo susidomėjusių jau fiziniais pratimais buvo mažiau – juk išties smagiau sėdėti ant sofkutės su traškučiais ir niuksėti palinksint galvele, kad niu jo, jo, šitą aš žinau, aha.

Dar smagiau, kai rašau apie kvailystes bėgiojant, nes smagu pasišaipyti kartu, ir pastangų nereikalauja, kai kalbu apie kvėpavimą, nes taip ar kitaip, bet kvėpuojasi, tai nepadusi ant tos sofkutės, o jei dėl traškučių, tai ir dėl mitybos galima palinksėti per daug galvos nekvaršinant sau, nes ir aš daug ką leidžiu ir visai nesiūlau nieko radikaliai keisti, o ir traškučiai, žiū, kaip tik jau susikramtė.

Ir jei dabar neatkelsite sėdynės nuo sofos, tai irgi nieko tokio – šį įrašą už tai paskaitys visi bendrai karate, o konkrečiai mano mylimos Goju-ryu, mėgėjai (Uechi-ryu skaitys purkštaudami), nors manau, kad šis įrašas apie vieną parengiamąjį pratimą išties aktualus ne vien karate ir netgi nebūtinai kovos menais užsiimantiems. Aš manau, kad būtent šis pratimas yra itin svarbus tiems, kuriems svarbus geras stuomens raumenų tonusas ir teisingai suformuota kūno struktūra, atliekant fizinių pastangų reikalaujančius judesius.

Ir tas pratimas yra – lenta (angl. plank, planking).

Skaityti toliau “Apie lentą“

Karate vėlės

Apsižiūrėjau, kad mano kassavaitinis trečiadieninis įrašas sutampa su lapkričio 1-mąja – tarptautine Visų Šventųjų diena, o ryt jau ir tarptautinės Vėlinės, ir todėl geriausia parašyti ką nors susijusiu su šia tema, pagalvojau.

Ir dar pagalvojau, kad jei šis Seiikan tinklaraštis vadinasi “Apie karate kitaip“, tai Vėlinių proga dera prisiminti karate vėles – meistrus, kurie šiam mano praktikuojamam ir mylimam kovos menui padarė didžiausią įtaką (primenu, kad šiame tinklaraštyje pavardė rašoma pirmiau vardo pagal jų tradicijas):

Skaityti toliau “Karate vėlės“