Transkribavimas

y tariama kaip lietuviška j

ts tariama kaip lietuviška c

z tariama kaip lietuviška dz

j tariama kaip šveploka dz, tik ne dž! (todėl judo yra dziudo, o jujutsu netariama džyjūdžycu!)

ch tariama kaip šveploka t, dažnai pereinanti į č (pvz., nunchaku: negerai tiek nunTIaku, tiek ir nunČIaku)

sh tariama tarpe tarp š ir s (negerai tarti tiek mitsubiŠi, tiek ir mitsubiSi – tarkime S šveplai)

w = v, o ne uo

u paprastai yra labai dusli ir dažniausiai “praryjama“, netariama, jei ji nėra ilgoji (tsuki kaip tski vs. ryu kaip riū)

Kitos raidės skaitomos taip, kaip užrašyta, nedera tarti angliškai, pvz. Toon-ryu nėra tūnriū, o yra to on riū!

* * *

Japonų kalboje, kaip ir lietuvių, yra irgi tiek trumposios, tiek ir ilgosios balsės, kurios žymimos brūkšniu (pvz., ū) arba paukščiuku, kartais jas sudvigubinant, kaip tai daro estai, arba pridedant u raidę (kas gerokai klaidina). Aš paprastai diakritinių ženklų paprastumo dėlei nededu, nors derėtų (gaunasi tas pats, kas rašyti lietuviškai be nosinių, paukščiukų ir brūkšnelių virš raidžių).

Beje, lietuviška O visada ilga, išskyrus tarptautinius žodžius, tad mes brūkšnio nededam, tačiau japonų kalboje O ilgoji ir trumpoji yra tiek pat vertingos, kaip ir ilgieji bei trumpieji balsiai A, U, I, E. Kol kas taip skrupulingai balsių ilgumo nežymiu, tiesiog turėkite omeny, kad tokie populiarūs kaip Do ar Chojun turi mums tarimą ne “tarptautinį“, o “lietuvišką“ (ar atvirkščiai), nes čia O yra ilgoji!

* * *

Šiame tinklaraštyje paprastai transkribuojama pagal šiuolaikines japonų kalbos tarties taisykles, kur sudurtinėse sąvokose priebalsiai, buvę atskirame žodyje duslūs, jau paaštrėja, eidami ne pradžioje, pvz.:

keri-waza ir mae-geri;

kata ir sanchin-gata;

tsuki-waza ir gyaku-zuki;

tachi-waza ir sanchin-dachi;

ir t.t.

Nors šiais laikais jau shi užrašomas tik kaip si (pvz. mitsubishi dabar oficialia japonų transkribavimo abėcėlėje, vadinama romaji, užrašoma mitsubisi), aš laikausi senesnio tradicinio užrašymo.

Kaip ir N raidę keičiu prieš duslius priebalsius į M (japonai iš tiesų taip taria patys, nors rašyba reikalauja kitokios logikos), pvz. ken + po užrašau tradiciniu kempo, o ne kenpo.

* * *

Vardai ir pavardės čia užrašomos pagal jų vietinę tradiciją – t.y. rasite pavardes pirmiau vardo, kaip tai rašo japonai, kinai (ir rusai).

Kai kur, kad būtų išvengta painiavos, pavardė nuo vardo atskiriama kableliu (pagal anglišką skyrybos taisyklę, kuomet dalis sakinio, paprastai einanti gale, perkeliama į priekį). Senesniuose tekstuose galima vis dar primesta vakarietiška taisyklė, svarbesniu daranti vardą.

Vis tik tuose kraštuose šeima (familia) yra svarbiau, todėl pavardės iškeliamos į priekį. Tarkime, Funakoshi (pavardė) Gichin (vardas) atveju nesakoma Gichin-san (nes John Johnson skambėtų kaip Mr. John, kas dabar parodo kokį nors netradicinės seksualinės orientacijos laisvos profesijos atstovą – todėl sakoma arba Mr. Johnson, arba tiesiog John, jei familiariai ir jis neturi sero titulo, nes tuomet sir dedama ne prie pavardės, o vardo: sir John) – sakoma Funakoshi-san (gerbiamasis arba ponas), arba Funakoshi-sensei (mokytojas).

Kaip ir nesakoma sensei Funakoshi, nes tuomet gaunasi, kad garbė mokytojų giminei, o ne kažkokiam Funakošiui, kuris gerbiamas kaip mokytojas.

* * *

Brūkšnelis dedamas sudurtinę sąvoką padaryti lengviau suprantamą iš loginių dalių, nes, pvz., sanchin-gata užrašoma trimis kanji (kaip ir hirakana – japoniškos abėcėlės, sudarytos iš dvigarsių skiemenų, rašmenimis) gali būti transkribuota įvariai:

san-chin-gata,

san-chin kata,

san-chingata,

sanchingata,

san chin kata; ir t.t.

Aš pasirenku atskyrimą žodžiais pagal prasmę: sanchin-gata – nes lietuviškai pasakytum “kata sančin“, “veiksmų su menamu priešininku kompleksas, kuris vadinasi Trys Konfliktai“.

* * *

Kartais viename žodyje dera dėti apostrofą, atskiriant aiškiai jame skiemenis. Kadangi japonų kalba iš esmės yra skiemeninė, sudaryta iš dvigarsių (balsis + priebalsis), neskaitant autonominės N, tai kartais dera išvengti painiavos, kai šalia yra du balsiai (ar dvi balsės?).

Taip, tarkime, To’on-ryu, abi O atskiriamos, kad nebūtų tariamos angliškai kaip Ū.

Arba vardas Ei’ichi: tariama “ei iči“, o ne “e i iči“.

Arba vardas Jin’an: tariama “dzin an“, nes be apostrofo galima ištarti ir “dzi nan“ (pirma N yra autonominė), kas būtų visai kiti rašmenys (ir tuo pačiu jų prasmė).

Komentarai

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s