Sanserū (1/6): kata skaičių magija

Ir ko aš čia tiek dėmesio paskyriau unsū nagrinėjimui, kuri net nėra maniškio Goju-ryu stiliaus kata – tai gal jau metas kažkaip šį nesusipratimą dabar atitaisyti?

Bet, žinote, manęs taip niekada neįtikino visi tie pritempti budistiniai išvedžiojimai, o kodėl toji “gerviškoji“ Nahate stilių grupės, kur yra “godzyliškasis“ dydžiu Goju-ryu bei priskirtinas ir “banditiškasis“ Uechi-ryu, viena pagrindinių ir plačiausiai po sanchin paplitusi kata yra vadinama 三十六 36-šiais.

Nes, sako, 36=6×6, o šeši, tai juk “dukart trys“, kadangi bazinė sanchin gi yra trys “kovos“, o čia jums – jau dvigubai (!) visko daugiau, aha.

* * *

Suprasčiau, jei taip pagal savo papratimą skaičiavimui koks kinas gatvės spekuliantas ir dėliojosi savo gerviškos kung-fu veiksmų kompleksus, o apie vidaus organų suskaičiavimus pagal meditacinio budizmo teologinius kanonus, ir kuo penkerius pirštus ant rankų skaičiuotojai dar vienu savo tokiu ir be sąnario užsifiksuojančiu papildė – tai istorija, padorumo dėlei, mums nutyli.

Bet tie “matematikai“ dar sako, kad šio kata skaičiaus pavadinime logika išplaukia iš to, kad toji 36×3 (t.y. sanseru padauginta iš sanchin) yra išvis “aukščiausia“ kata kaip dabar Goju-ryu – 108 (t.y. suparimpei).

Nes čia jau, matote, šventų šventas skaičius ne vien budistams, bet ir kinų liaudiškoje religijoje, priskaičiuojančioje tiek dievybių, demonų ar bodhisatvų.

36 bodisatvos rankos atlieka mawashi-uke (iš tumblr)

Ir tai ne joks atsitiktinumas, nes dar, žinote, netgi atstumas nuo mūsų planetos iki saulės yra maždaug 108 saulės skersmenys, o iki mėnulio, irgi koks sutapimas, irgi 108 mėnulio skersmenys (o kadangi Žemė yra plokščia, tai priėjus jos perimetro kraštą per tą santykį visu skersmeniu į bet kurią pusę, tai bus tik πιζδετσ, kaip sueiliavo Homeras savo pasakose 3.14159etc kartus).

Na, kosTmosas išvis!

* * *

Kaip ten bebūtų su tomis astrologijomis, bet sudvasinti bandantys snukdaužį visokie karate pilosopai smalsiems, bet paikiems, vakariečiams jau pripezėję tų savo budistinių dalybų per suparimpei “108“, kuri yra aukščiausia kata tame Higashionna Kanryo Nahate 那覇手 pavelde, vadinamame Goju-ryu 剛柔流.

Tiesa, jo vardo garbei sukurtame To’on-ryu 東恩流 stiliuje, kuris išvis save net šio meistro garbei pavadinime pristatęs kaip dar tikresnis paveldas ir už Goju-ryu, tai kažkaip užteko ir 100 – nes ten vietoje suparimpei 壱百零八 arba kiniškai yī bǎi líng bā, nesikeikiant, yra tuo “šimtuku“ vadinama pechurin 百歩連 “šimtas vienas kitą sekančių žingsnių“, mandariniškai bǎi bù lián (nepainioti su kita gerviška papuren 八步連 arba originale bā bù lián, kas tėra tik 8, ne 100 tapu-tapu!).

Ir pastaroji 100-tuko kata su gervės kung-fu Baihe-quan 白鶴拳 turi, matomai, gerokai daugiau tiesioginių sąsajų, nei 8 žingsniais pavadinime ilgesnė suparimpei – ir nei toji suparimpei gal su budizmo skaitmenizacija vardan tvarumo ir žalio kurso.

Nors ir šiaip jau, kalbant apie šventuosius snukių padaužymo bei šiknų paspardymo apaštalus, tai budizme tų kanoninių “lochų“ archatų (kin. luohan) juk yra 18 ir be jokio nulio per vidurį.

Dar vienas 36-tos celės lochas iš Šaolinio (gif iš random thoughts)

Nes anuomet skaičiuodami nelabai išvis tą nulį naudojo, kai ir dabar kiniškai jį užrašyti – tai ilgas brūkšniavimo darbelis iki va šito kringelio: 零.

* * *

Ir kas taip pat yra aišku, kad neaišku, su kita šių lochų garbei pavadinta kata – tai sepai 十八.

Kurios skaičius pavadinime, matyt, gaunasi taip sanchin 3 padauginus iš tų šešių neaišku ko (nebent rokkishu), t.y. 3×6=18, kas ir būtų apie tuos archatus, garbinamus ir pačiame Šaolinyje (o kuris pietiečių kung-fu stilius nenori savęs arčiau legendinio Šaolinio marketingo tikslais prisipaišyti?), įskaitant ir tų šaoliniečių šventų mušeikų vardo kung-fu stilių Luóhàn-quán 羅漢拳.

Tiesa, iki indiškos barzdotos matrioškos atsibastymo į Kiniją, tai ir tų archatų tebuvo tik 16, o tokio skaičiaus pavadinimo kata išvis net ir nėra.

Kai ateini į Šaolinį skleisti budizmo dorybės per meditaciją ir kung-fu, o iš tavęs matriošką padaro (iš ikidane nippon)

O ir šiaip, manau, Miyagi Chojun tą savo “18-kos“ kata, kaip minkštesnę Ju alternatyvą Go kietai sanseru, tai prie tos įprastinės sanseru padarė pagal tą logiką, kad “padalinsiu perpus“, t.y. 36/2=18, nes “daugiau nesugalvoju“.

Ir tokiu pačiu būdu saifa 砕破 yra “kelioninė“ nuo dukart ilgesnės kururumfa 久留頓破 – šios dvi kata išvis su skaičiais neturi nieko bendro, nors priesaga -fa gale ir parodo jas esant aiškios kiniškos bei netgi gerviškos kilmės (net jei tas kata jis pats iš kinų veiksmų ir bus sulipdęs, garbę už paveldą “kukliai“ jo sukurtos Goju-ryu mokyklos populiarinimo tikslais atidavęs savo legendiniam mokytojui Higashionna Kanryo).

* * *

Tik kodėl skaičius toks nei šventas, nei į temą tuomet čia yra matematiniuose veiksmuose 2, o ne 3?

Nes jei taip 3×3, tai gausis 9, bet gervės kung-fu yra ne 9, o “8 žingsnių“ vardo aukščiau paminėtas kompleksas bā bù lián 八步連 (arba kata japoniškai papuren):

Ai, sakoma, čia todėl, kad dar ir trigramos (oi, irgi 3 yra gi tuose “gramuose“!), o tų trigramių brūkšnių apskritime aplink π yra kažkaip 8 pagal pasaulio šalis – tai mes einame pasiųsti 14.4098°S ir 71.2990°W taip į visas keturias puses, kur akys mato, bet kinai dar nužingsniuoja pagal kompasą ir įstrižai.

* * *

Beje, kadangi kinai ir japonai nenaudojo kaip mes arabiškos (ar juolab – graikiškos pagaliukų ir varnų) skaičių sistemos, tai ne 9, o 10 jiems yra paskutinis skaičius dar iš vieno skaičiaus, atsiprašant už tautologiją.

Nes po to 11 jau yra užrašoma kaip 10 ir 1 十一; tada 20 yra 2 ir 10 二十; o 21 yra, aišku, 2 ir 10 ir 1 二十一; ir t.t. – taip iki pat 100.

Kuris šiaip irgi vienas skaičius 百, jei nepridėjus kaip anglai pripratę patikslinančio skaičiaus priekyje, kiek čia tų šimtų.

Ir taip jau tuomet prie tokių “skaitmeninių“ kata pavadinimų yra vienose mokyklose pridėta, neva, nutylėtos “rankos“ 手, o kitur dar ir “žingsniai“ 步, ir kas yra iš esmės juk veiksmas bendroje to komplekso (t.y. kata) sekoje.

* * *

Tuomet, gerbiami pietryčių Azijos religijos matematikai, kaip man paaiškinsite vis tik tokios svarbios ir visuose stiliuose praktikuojamos bei gerviškuose dar ir atlikusios “reklaminės“ kata paskirtį, kaip antai seisan pavadinimo 十三 skaičių 13?

Jei prie 8 arba 9 pridėjus tą sanchin 3, tai juk tempia tik iki 11 arba 12 – o čia jau kažkaip tik neoficiali Lietuvos tautinė religija dėl kašio ir Arvydo Sabonio, kai ir mums labiau įprastas tuzinas, žinia, yra mėgiamas tik formalioje kitoje mūsų tautos vyraujančioje (apklausose ir surašymuose, aišku) religijoje su nuosavais krikščionybės archatais – tais apaštalais, kurie veikiau buvo labiau linkę į žvejybą, nei į boksą ar karybą:

Now some men like the fishin’ and some men like the fowlin’
And some men like to hear the cannon ball a-roarin’

Tie 13 – tai gi išvis kinų kringeliais užrašoma kaip kryžiukas 十 (10) ir trys gulsti brūkšneliai 三 (3).

Sakyčiau, “plius trys“ like – suprask, jau prie sanchin pridėjome dar vieną trijų lygių kata?

Turėkite omeny, kad hieroglifus vietoje fonetinių rašmenų naudojančios tautos išties labiau mąsto grafiniais vaizdiniais – taip pasakyk katukas, ir jūs įsivaizduosite kokį miau-miau sutvėrimą (jei ne primyžtas šlepetes), kai išsilavinęs japonas arba kinas, greičiausiai, sau mintyse 貓, kas jam bus ištariamas neko arba māo atitinkamai, o karate fanatikas iškart pagalvos apie katinišką nekoashi-dachi stovėseną.

Tobula žudymo mašina (tik masės trūksta)

Tuomet gal ir šitą skaičių 13 taip ir derėtų suvokti ne kaip aritmetinį kiekį apibrėžiantį 13 veiksmų (sakoma, 5 puolamieji arba smūginiai ir 8 gynybos arba imtynių, bet dabar teisinamasi, kad konkreti reikšmė per keletą šimtmečių “pamesta“), o veikiau tokį iliustruotai parodomą priedą prie bazinės sanchin?

Na, su sąlyga, aišku, kad kinai pliusą būtų naudoję…


Kita dalis – toliau čia.

* * *

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas pasirodė iškart visa apimtimi dar 2022-02-19, o taip pat – atskirai balsuojantiems per PayPal!

3 Comments

    1. Saulės skersmuo patikslintas tik sąlyginai neseniai – kol britų kapitonas (visi jie ten navigavo ne pagal GPS, o astronavigacijos būdu) James Cook neaprašė jo stebėto Veneros slinkimo Saulės disku 1769, o vokiečių astronomas Johann Franz Encke atliko tų stebėjimų duomenimis skaičiavimus tik 1835, nurodydamas atstumą nuo Saulės iki Žemės. O budizmas Kinijoje atsirado gerokai iki tol dar 206-220 iki Kr, ir kinų nubudistėję astronomai susiskaičiavo sau savaip, tačiau sutik, kad maždaug arti šio skaičiaus 108 vos su 1.06834% paklaida (statistikoje paklaida leidžiama triskart didesnė). Jei padauginsime Saulės skersmenį 1’392’530 km iš 108, tai gausime 150’393’240 km, kai atstumas nuo Žemės iki Saulės maždaug toks ir yra: vidutinis 149.6 mln. km, didžiausias 152.1 mln. km, mažiausias 147.1 mln. km.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s