Šiaurinis Londonas: susimušė 200 mokinukų, ginkluotų peiliais ir… balikliais (?!)

Sausio 14-tą stipri vėtra ne vien pas mane prapuldino elektrą.

Bet baksnoti jau išmaniuko mobiliame internete visokius blėnis, ypač tuos vaitojamus ir iš jūsų lietuviškos valdžiukės pavogtus pinigus pričiulpiančių propagandonų, man labai tingėjosi, todėl beliko prasiblaškymui pasiimti akustinę gitarą, kuriai gi jokios elektros nereikia.

Gerokai vėliau tik apsižiūrėjau, kad nesąmoningai pati pirmoji pasirinkta mano prasigroti melodija buvo Guns N’ Roses daina Civil War.

Nors šiuo akustikos atveju man labiau patinka, aišku, būtent Slash ir Miles Kennedy atliekama versija, tik aš apsieinu be visokių solo kaip Slash (nes Slash yra Slash!), o ir šiaip gitarą brazdinu savo malonumui, stengdamasis per daug kaimynų iš protų savo nusigrojimais nevesti (bet kaimynė, kurios vyras yra plačiai žinomas siaurame provincijos ratelyje “mapijozas“, kaip tik man grojant užėjo, bet tikrai ne todėl, kad aš grojau, ir tikrai ne todėl, kad vilkėjau tik chalatu, išdykėliai jūs!):

Vėliau pagalvojau, kad tai, ką Sausio 13-osios vakare publikavau Patreon, o nuo kitos dienos ryto galima dykai perskaityti ir aname Punkonomics tinklaraštyje, iš esmės juk irgi apie tai, apie ką šiai dainai žodžius parašęs Axl Rose.

* * *

Vis tik nemanykite, kad tik Lietuvai tokie reiškiniai dabar būdingi.

Štai sausio 12-tąją šiaurinio Londono Enfield savivaldybėje Edmonton Green stotyje įvyko kone tris valandas užtrukusios muštynės su peiliais (kaip įprastai, daugelis tokių “džigitų“ atlieka tik beždžionių šokius) ir balikliais (sic!) tarp 200 vietos mokinukų, kuriuos turėjo išvaikyti policija, pasitelkdama dar ir sraigtasparnį.

Betmeniška Edmonton Green autobusų stotis, kur įvyko šios muštynės (iš londonist)

Pagyvenus Londone man trejetą metų, per kurios ir dirbti teko šio dabar tokio smurtinio konflikto rajone, tas mano domėjimasis šio miesto įvykiais nedingęs, kaip matote, ir nors dabar ten negyvenu, bet vis tik geriau galiu tuos įvykius ten aš suprasti, nei mūsiškė vietinė paikenų “melagiasklaida“, kuriai ir įdomu tokie nutikimai tik tuomet, kai nebeturi apie ką nutikus vietoje jums už klikus ir jūsų mokesčių pavogtus pinigus primeluoti.

Nors nemanykite, kad angliška žiniasklaida, ir ypač bet kurios valdžios propagandiniu ruporu esantis BBC kanalas, neprimeluoja arba paaiškina išsamiau, ypač kai priežastys neatitinka bendro politkorektiško naratyvo.

O priežasčių yra keletas, ir jos visos susijusios:

* * *

1. Brexit išties išlaisvino susikaupusią neapykantą etninėms mažumoms.

Jau anksčiau keliskart rašiau, kad Londono policija keletą mėnesių iki paties referendumo fiksavo keleriopai išaugusį registruotų neapykantos nusikaltimų (hate crime) skaičių, o referendumo rezultatas tarsi išlaisvino ir įteisino visą britų plebse susikaupusį pyktį ir neapykantą imigrantams, ypač visokiems “lenkams“ (mes irgi prie jų) iš ES, kurie per dešimtmetį sugeba prasimušti iš žemutinės į vidurinę klasę visuomenėje.

Tai yra, “lenkas“ vyras turi gerai apmokamą darbą (nors ir statybose) arba nuosavą verslą (white van klasė yra gi torių elektoratas!), jo žmona paprastai turi sėkmingą smulkų savo versliuką kaip kirpykla ar soliarumas ir nagų salonas (britės irgi čia ateina), iš ko jau nusiperkamas išsimokėtinai ir nuosavas namas, ir vaikai įtaisomi privačiose (ir geresnėse!) mokymo įstaigose – tik va čiabuviai per tą laiką ir toliau taip gyvena tik nuomotame kambarėlyje (pikčiausia, kad jau nuomojasi dabar iš kokio “lenko“, kuris nusipirko namą nuomai su angliško banko paskola!) ir bėdavojasi, čiulpdami savo parūgusį birzgalą, klaidingai taip ir vadinamą alumi ale, kaip va šitie imigrantai pražudė jų šalį.

Nu, абыдно, да! ©

Geriausiu britų (!) romanistu marinistu British Library pripažintas Joseph Conrad – tai yra lenkas Józef Teodor Konrad Korzeniowski (1857-1924; foto iš vikės)

Nenuostabu, kad po to dar ir vidaus reikalų sekretorė Teressa May ne tik uždraudė savo prižiūrimai policijai skelbti tokius skaičius, bet ir išvis tokio pobūdžio nusikaltimus registruoti – taip britų nacionalistų sudegintas vietos lenkų kultūros centras tapo tik arson, jau nebe hate crime, o trys britų negrės, primušę Underground traukinyje ispaniškai telefonu pakalbėjusią baltaodę neužilgo jau pasidarė nebe smurtavusiomis rasistėmis, bet “psichologinės pagalbos reikalingomis socialinės rizikos grupės nukentėjusiomis“.

No shit, Sherlock! ©

Tapusi neužilgo dar ir premjere, ši aktyvavo dar keletą metų iki referendumo prastumtą, bet dėl ES sankcijų suspenduotą, prieš imigraciją nukreiptą įstatymą Hostile Environment Act, o prie jo – ir išvis sumažino dar ir finansavimą šitam sostinės teisėsaugos Škotų Kiemui, kur taip dar sutapo, kad ir nauju Met Police vadovu tapo irgi moteris nelabai švankia pavarde su atitinkamu agresyvaus leftizmo nuostata, kaip ir kas turi būti registruojama, fiksuojama ir kaip jos pavaldiniams reaguojama (su kuo dirbdamas apsaugoje esu praktiškai susidūręs).

Nors ženkliai daug tokių paminėtų baltųjų imigrantų, erzinusių britus, išvyko atgal į savo ES (Londonas buvo šeštasis prancūzų gausiausiai gyvenamas miestas iki Brexit referendumo, net visokių marselių alžyriečius ir marokiečius laikant irgi “tikrais prancūzais“), bet išlaisvintą neapykantą sunku nukreipti prieš tamsesnio gymio imigrantus, kadangi tai jau ne apie “šalies atgavimą“, o banalus rasizmas.

Panašu, kad tai, kas anksčiau indoktrinuotiems britų tėvams dar yra šiukštu – bet jų vaikai neviešai ir šeimose reiškiamą požiūrį tuo buitiniu rasizmu dabar gi atvirai ir tokiu būdu jau pademonstravo.

* * *

2. COVID-19 pandemijos ekonominės ir socialinės pasekmės.

Taip, referendumo lyderio ir premjeru tapusio Boris “Labradurniaus“ (angl. Labradoodle) Johnson vyriausybė, skirtingai nuo mūsų vienos ar kitos kadencijos vagylkų, tokią pandeminę ES paramą tik saviems perdalinančių (dėl ko juk Lietuvoje šoktelėjo ir butų bei vasarnamių kainos, o bankuose užsilaikė rekordiniai kiekiai “santaupų“ – bendrai juk kaip tik tos “paramos“ sumai!), vis tik stengėsi dirbantiesiems kompensuoti šių prarastas pajamas dėl įvedamų karantinų.

Tačiau ne vienai šeimai jų maitintojams darbovietės tiesiog pasikeitusioje ekonominėje situacijoje išvis išnyko, ir darbo vietų skaičius drastiškai sumažėjo (ne, čia ne tik Lietuvos – čia bendrai liberalios rinkos kapitalizmo tokių krizių atveju problema).

Šios socialinės susikaupusios problemos atsiliepė ir šiuo kilusio smurto atveju – jei esi etniškai vietinis, o tavo tėvai liko be samdomo ir anksčiau gerai apmokamo darbo, tai gali būti ir pačiam jau išties pikta, kad visokių etninių mažumų vaikai ir jų tėvai vis dar turi pajamas, nes… banaliai ir iki karantinų turėjo savo smulkius versliukus: maitinimo taškus, parduotuvėles, skalbyklas, chemines valyklas ir panašius corner shop, kuriuos valdo visokie babajai.

Tipiška Londone kampinė parduotuvė – halal “pas babajus“ (iš FB)

Beje, kompensacijas, ir nemažas, pastarieji taip pat gavo, kas ne vieno atveju ne šiaip kompensavo prarastas pajamas, o ženkliai dar jas papildė (mano draugų tarpe – tokių irgi apsčiai, ir jei nebūčiau čia užstrigęs, tai kažką iš karalienės iždo irgi ten būčiau sau išsikaulinęs).

Ne vienas dabar toks balto brito vaikas yra įsitikinęs, kad dėl jo tėvo nedarbo “kalti“ tie atvykėliai (net jei dabar jie yra trečioji čia gimusiųjų karta), kurie dar ir “pasipelnė“ iš jo tėvo anksčiau sumokėtų mokesčių.

* * *

3. “Pajuodę“ dirbančiosios klasės baltųjų rajonai.

Pridėkite šias dvi priežastis ir bendrą etninį Londono “diversifikacijos“ trendą – ir turėsite trečiąją šio konflikto priežastį.

Tame tradiciškai buvusiame baltųjų Londono šiaurinio priemiesčio rajone dar 2001-aisiais metais gyveno 66.1% baltų etninių britų.

Tačiau jau po dešimtmečio 2011 metais Edmont Green, kur dabar ir įvyko šios masinės muštynės, gyveno tik 20% baltų britų ir jau 18% baltųjų iš kitur (visokių “lenkų“), kai bendrai net 30% sudarė juodieji iš Afrikos bei Karibų.

Ne ką geriau baltiesiems etninė sudėtis atrodė ir kituose šios savivaldos rajonuose: taip Viršutiniame Edmontone 21% sudarė kiti baltieji, 20% baltieji britai ir 25% juodukų iš Afrikos bei Karibų, o  Žemutiniame Edmontone 21% baltųjų britų buvo prieš 18% kitų baltųjų ir 28% juodukų iš Afrikos ir Karibų.

Kai Londone britas tampa “svetimšaliu“ – iliustracija iš caribshipping.co.uk

Etninė sudėtis iš esmės vos per dešimtmetį pasikeitė triskart nebe vietinių naudai, ir trūkstamos šio procentinio etninio pyrago, kurį dar 2001-aisiais sudarė 14 etninių grupių, įskaitant pačius baltuosius čiabuvius, dalys jau po dešimtmečio atiteko tiems, kuriuos ir mūsiškiai londėje bendrai išties vadiname babajais – oficialiai vyraujančia rajono kalba užfiksuota turkų (tad atspėkite, kur geriausi kebabai tuomet Londone?).

Kaip buvo dar po dešimtmečio, t.y. pernai, duomenų kol kas neturiu. Gali būti, kad nelabai ir norima juos afišuoti – jei trendas išlikęs, tai “tikrų britų“ likę santykinai dar mažiau, nei prieš dešimtmetį buvo surašyta.

Tad va čia mes ir turime šio rasinio ir etninio trendo išdavą – masines mokinių muštynes su peiliais ir, kas labai ironiška, nors ir nepolitkorektiška akcentuoti, balikliais (sic!).

* * *

Vienintelis čia neatsakytas klausimas – ar baltieji britai sudarė su kitais baltaisiais (visokiais “lenkais“ ir “airiais“) sąjungą, kai ėjo mušti “išbalinti reikalingų“ čia etninių mažumų.

Sprendžiant iš lytinės brandos amžiaus, šiuos vaikiukus jau per vėlu perauklėti – jų moralinės nuostatos susiformavę visam gyvenimui gi iki tol, ir dabar galima juos tik priversti prisitaikyti, jei tas jų smurtu atvirai kaip šiuo atveju jau išreiškiamas rasizmas, kaip anksčiau jų tėvams, jiems dabar sutrukdys jų pačių socialinei adaptacijai visuomenėje, kuri dėl angliškojo nacionalizmo aktyvavimo, privedusio prie Brexit, yra gerokai išbalansuota tarp politkorektiškosios primestinės ideologijos, kurios net britų elitas nebepaiso, ir buitinės jų gyvenamųjų rajonų socialinės ir etninės realybės.

Realybė prieš utopiją visada laimi – tad manau, kad tokių muštynių, nors gal ir mažesniu masteliu, mes pamatysime dar ne vieną ir ne dvi.

Ir gali netgi prieiti prie masinių riaušių.

Nes įtampos auga ne viename Londono rajone, kuris nespėtas gentrifikuoti, kaip tas padaryta Rytų Croydon (kur dabar yra ir JK Imigracijos Departamentas – sic!), ir iš kurio tuo pačiu juodukai išstumti ne tik į Vakarų Croydon, bet ir labai baltu buvusį Wallington (kur man teko pagyventi – poliklinikoje dirba true British nurse™, kurių viena ir paskiepijo mane nuo norvegiškos žiurkės, atėjusios pertvaromis ir iki mano šilčiausio visame name miegamojo iš pirmame aukšte kaimynystėje įsikūrusios turkų bulvinės-kebabinės, smalsaus krimstelėjimo į mano kojos pirštą – ačiūdie, šios tik uci-puci dydžio, o ne kaip mūsų rudieji pacai, kurie visą pirštą nukąstų!).

Kaip “kitas baltasis“ dar pridursiu, kad, deja, bet Londone dabar dažniausiai vyksta atvirkštinis gentrifikavimas – netgi anksčiau rusų iš visokių “karibiečių“ perpirkti Chelsea ir Kensington rajonai vėl “tamsėja“, kai po Skripalių apnuodijimo premjerė Teressa May 2017-ais išsivaikė rusus iš Londonstano.

Toleruotinas “kitas baltasis“ dar yra tas, kuris duoda daug daug pinigų, kad brito futbolo komanda laimėtų (foto iš myinfogh)

Kaip ir pačiam valdančiąjam britų elitui šitos etninės ir socialinės įtampos Londone (o dar turėkite omenyje, kad prie vis tiek vykdomos gentrifikacijos išstumiami iš Londono į provinciją ne pačios aukščiausios socialinės klasės atstovai – jau buvo etninių žudynių centre ir mano 2018-ųjų vasarą pagyventame iki tol buvusiame visiškai baltame, nors ir breksitinių, provincijos Littlehampton miestelyje-uostelyje, kur Antrojo Pasaulinio karo metu commandos tarnavęs būsimas Mi-6 agento 007 James Bond prototipas), deja,  ne tai, kad nerūpi – jos yra ir naudingos.

Nes kol plebsas kariauja tik tarpusavyje, tol valdančiam elitui jokios socialistinės revoliucijos irgi negresia – šiuo požiūriu britų konservatoriai nelabai skiriasi nuo mūsų melagių “konservatorių“, nors ir ne etniniu, o socialiniu pagrindu, bet ne mažiau irgi kiršinantys tautą.

* * *

Na, tai mums iki pilnos britiškos laimės dar tetrūksta, kad ir lietuvių oligarchų nupirkti mūsų “liberalai“ dar daugiau išstumtų tautiečių į emigracijas ir atsibogintų dar daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių.

Jei paikai manote, kad lietuviams kažkaip negalioja biologiniai socialinės atrankos dėsniai, tai jūs tuo tiesiog taip paneigiate įvykdytą Holokaustą Lietuvoje 1941-1944 metais.

Tai pradėkite pagaliau galvoti – mane tokia atsikartosianti perspektyva tėvynėje, žinote, kažkaip nežavi.

Kaip ir metas atsakingai pažiūrėti, kuo išties užsiima “patriotiškomis“ melagingai pasivadinančios ir oponentus bei tautiečius visokiais “tėvynės išdavikais“ terliojančios partijos, atvirai save šaikomis vadinančios, bei joms priklausantys politikai, už kurios balsuojate, nes “nėra daugiau už ką“.

Londonas Londonu – bet ar mums irgi tokio užprogramuoto smurto čia reikia?

* * *

Beje, pradžioje paminėtas gitaristas Slash (Saul Hudson) juk irgi yra karibietis iš Londono…

Look at the hate we’re breeding
Look at the fear we’re feeding
Look at the lives we’re leading
The way we’ve always done before

My hands are tied
The billions shift from side to side
And the wars go on with brainwashed pride
For the love of God and our human rights
And all these things are swept aside
By bloody hands time can’t deny
And are washed away by your genocide
And history hides the lies of our civil wars
[…]
I don’t need your civil war
It feeds the rich while it buries the poor
Your power hungry sellin’ soldiers
In a human grocery store
Ain’t that fresh
I don’t need your civil war
Ow, oh no, no, no, no, no
[…]
Look in the doubt we’ve wallowed
Look at the leaders we’ve followed
Look at the lies we’ve swallowed
And I don’t want to hear no more…
[…]
Whaz so civil ’bout war anyway?

---

Įrašas 2022-01-15 publikuotas mano Patreon paskyroje