Posts Tagged ‘apsigynimas’

Bill Kipp, dar žinomas kaip “Amazing Eagle“ iš RMCAT bei nuosavų FAST Defense savigynos programų kūrėjas (nuorodas rasite ir mano tinklaraštyje šone), savo FB pasidalino puikia nuoroda, kurioje ABC News žurnalistai atliko eksperimentą, pamodeliuodami Ilinojaus universitete (mano draugas PB, kurį rastumėte ir čia, šiame tinklaraštyje minint, ten BBA gavęs – viskas ir vyko ganėtinai artimoje jo kaimynystėje, sako) vykusį šaudymą, kuomet į auditoriją atėjo persiutęs studentas su pistoletu ir pašaudė.

Eksperimentą organizavo Čikagos policijos departamentas ir šaudymo instruktoriai, o jame dalyvavo studentai, kurie arba neturėjo jokio patyrimo elgtis su pistoletu savigynai, arba turėjo vienokią ar kitokią patirtį: kas šaudęs plastmasinėmis kulkomis oriniu šautuvėliu, kas visais įmanomais ir legaliai civiliams prieinamais šaunamaisiais ginklais, įskaitant ilgavamzdžius, o kas ir anksčiau yra sakosi lankęs kažkokius netgi savigynos kursus (bet aš taip ir nesu tuo tikras, kad kursai buvo naudingi, o ne iš kokio vietinio taekwondo klubo pagal specialią marketinginę programą).

Visa eiga ir pateikiamos išvados yra akivaizdžios: žiūrėti ir skaityti toliau

Reklama

Kai kurie liberalumą ir perdėtą toleranciją bei pacifizmą deklaruojantys pasipiktins, kad vai vai, koks geras pokštas buvo, o štai šio automobilio savininkas tokio subtilaus (hm…) jumoro nesuprato, ir dar jis yra baisus chuliganas.

Konservatoriai ir be kieto vyruko įvaizdžio ir manierų neapsieinantys paplos šauniai pasielgusiam bičiuliui, kuris gerai pamokė degradą, nes vandalizmas yra nejuokinga, ir nėra čia ko žmonių nuosavybės negerbti, tad ir pamoka pelnyta.

Žiūrim, kaip klostėsi įvykiai turkiškoje “slaptoje juoko kameroje“: žiūrim, ką turim

O kokios jūsų salėje grindys?

Klausimas apie grindų dangą liečia ne šiaip smalsumą, ar ten galima basais padais prisirankioti daug rakščių. Mat atsakymas leistų daryti kai kurias išvadas, kaip ir kiek vertinama tam tikra technika, koks požiūris į taktiką. Ir iš viso – koks bendrai požiūris į tai, kam ir kodėl treniruojamasi.
buldynkšt!

Šis laukinio kapitalizmo laikų grupės “Nolj“ atliekamos meditacinės muzikos klipas “Einu, rūkau…“ buvo bene pirmasis panaudojęs kovos menus savo vaizdo scenografijoje ir, svarbiausia – ne kaip filmo ištraukas prie garso takelio.

Klipą galima žiūrėti be perstojo daug kartų, kaskart fone pastebint ir atrandant vis naujas detales. Mano mėgstamiausios, sakyčiau – “aikido bobutės“.

Perspėjimas: rūkymas kenkia sveikatai, o smurtas yra blogis!

Įdomu Abvero brošiūrą palyginti su joje vaizduojamų priešų anglų (Fairbain ir Sykes “Get Tough!“) bei amerikiečių (Rex Applegate “Kill or Get Killed!“) darbais Antrojo pasaulinio karo metu:

http://www.scribd.com/doc/21442800/Abwehr-Englischer-Gangster-Methoden-and-Translation

Na, dar galima prisiminti ir Spiridonovo ikikarinius “samoz“ vadovėlius tarnybiniam NKVD naudojimui bei kiek atviresnius ir platesnės paskirties Harlampijevo metodinius darbus “kovinės sambo“ srityje, kuriais naudojosi ne tik NKVD-MGB, bet ir armijos bei milicijos pareigūnai ir pokaryje.
o kaip gi kovos menų gimtinė?

Šiek tiek peštynių vaizdų

Posted: 2010-03-16 in Savigyna
Žymos:

LJ kolega max-stepanov šiandien įdėjo klipą:

Aš suprantu, kad tūlam normaliam “civiliokui“ didesnė dalis, o gal ir visi, klipe rodomų vaizdų yra siaubas-baubas-šiurpuliai bei akivaizdi smurto išraiška. Tiems, kurie išpaikinti kompiuterinių “šaudyklių-kraujalaidyklių“, atbukinti nuolatinio kriminalinių kronikų žiūrėjimo ar svaigsta nuo visokių “bulšido“ tipo ringo (!) kovų, bus priešingai – vaizdai atrodys visai ne kraupūs, o užvedantys, įkvepiantys, motyvuojantys, o gal ir priežastis pasakyti: “štai kaip būna, šitam reikia ruoštis, aš galiu!“

Na, būna. Na, reikia. Na, ir kas iš to?
o tikrai – kas iš to?

Keri-waza 蹴技 – tai spyriai. Smūgiai koja irgi įmanomi – jei turite medinę ir ją pasičiupsite, idant taip vožtelėti kam nors. Nuosava koja irgi tą galima padaryti gerai pasimiklinus, bet vis tik ja geriau tiesiog spirti.

Jei tūlam biurgeriui “karate – tai kai koja į galvą spiria“, tuomet Goju-ryu nelabai ir karate gaunasi, mat čia dažniausiai nespiriama aukščiau bambos.

Nors dabar, deja, jau negali, žmogau, to užtikrintai pasakyti, nes šiuolaikinės japoniškos karate mados ir įvairių “spirdukinių“ sportų tendencijos karts nuo karto kokios Goju-ryu mokyklos mokinius, žiū, ir paskatina spirti ir į galvą, aukštai pakeliant koją ir pavojingai atidengiant savo tarpkojį ar bent jau atraminės kojos kelio sąnarį.

Toliau taekwondo gerbėjai neskaito, nes apsiverks.
skaito tie, kurie nežliumbia