Masiniai beždžionių šokiai su kardais Londone – be aukų

Dėkoju Mariui Voverei už po 3 dienų nuo publikavimo (nors jis pats Patreon perskaitė dar gerokai anksčiau) sukeltą per, mano jau boikotuojamą (dar gerokai iki tol, kol tie užblokavo POTUS-45), Facebooksingle malt scotch eksperto Audriaus Bačiulio ažiotažą dėl mano, kad ir koks ten vis dar durnius, nors ir grafas Nassau (buvo tokio vardo piratų irštva burių amžiuje, tarp kitko!), jam bebūčiau (įtariu, kad buvęs haubicų baterijos vadas jau ir pats nepamena tos priežasties, tai ir manęs neklauskite, nes aš, juolab, tiek ir neišgeriu) įrašo tinklaraštyje apie Antifa veikimo ypatumus, dėl ko ta proga gavau ir nedidelę finansinę paramą, už ką – dar ir atskirai ačiū Tomui Užpolevičiui!

O kad (ne)susidomėjimas tinklaraštyje pagaliau per ketvertą dienų lankomumu sugrįžo atgal jau į įprastinį lygį, tai galima dar be šių mano padėkų jiems trims, paminėtiems aukščiau, jau jums dabar juk įmesti pasiskaitymui ir kažką linksmesnio – nors to linksmumo priežastis, pasakysite, yra, švelniai tariant, labai ir labai savotiška, tačiau kai ne mūsų kieme, tai vis linksmiau, tiesa?

Jei būtų toks ne anoniminių alkoholikų, ar posh, kaip išskirtinio viskio, ar liumpeniško belenkokio bambalinio, saviterapijos ratelis, kad jau apie juos šį įrašą pradėjau (čia ta prasme, kad Marius yra vaistininkas, o Tomas gyvena viskio vardo gimtinėje – bet tai jūs apie ką?), tai aš priklausyčiau Big Smoke psichoterapijos grupei:

– Sveiki, mano vardas yra Džaaaaaaaiiilzzzzz, ir aš esu anoniminis londonietis.

Nes, prisipažįstu, aš vis dar paskaitinėju (ne)mano miesto laikraščius, nors dabar tik online.

* * *

Ir juose kriminalinėje skiltyje suradau vieną vakarykštį (teksto parašymo momentui – Patreon gavo laiku, o ne pagal suplanavimą publikavimui) nutikimą.

Perpasakotą dar per keletą britiškų leidinių, bet nieko papildomai nedavusių, išskyrus tai, kad Didžiojo Dūmo Škotų Kiemo įgaliotinė (pagal antpečius atitiktų britų kariuomenės generolą) Cressida Rose Dick (ša, husarai!) pažadėjo pasitelkti dar daugiau bobikų patruliavimui.

O kadangi tam akivaizdžiai seniai jau nebėra pinigų (juos dar iki 10-tame bute Žemėjančioje gatvėje atsikrausčius Labradurniui piktieji toriai iš Baltosios Menės taip iš darbiečių Armadile anapus per upę nuo Bokšto atėmė, kad tas 32 seniūnijų ir 3 merų miestas ne už Brexit nubalsavo 2016-taisiais), tai ji tikisi savanoriavimo iš buvusių šioje tarnyboje veteranų (tuo tarpu 221B butas Kepėjų gatvėje komentarų nepateikė).

Trumpa to siaubingo (sic!) įvykio santrauka tokia: muštynėse dalyvavo apie 40 dvidešimtmečių jaunuolių, ginkluotų peiliais, parankiniais nudaužtais butelių kakleliais ir netgi kardu (iš pradžių rašė, kad dviem, bet kai du dalyvius už keletos kvartalų pagavo, tai kardu kvalifikuota buvo tik viena geležėlė).

* * *

Nieko sau “linksmybės!“ – jūsų pirma reakcija, spėju.

Tai pala pala – daug linksmesnė tokių masinių muštynių baigtis: sužeistų, o, juolab, nužudytų, nėra.

Tai dabar jau, matau, reakcija: o tai kur čia muštynės?

Jei klausimas kur yra apie geografiją, tai anglo-saksiškai Pietinė Pakriaušė (dabar – Southall) yra dabartinėje saksiškų Gilų (čia kaip Matuizos, Kašėtos ir kiti pavardiniai kaimai Lietuvoje) seniūnijoje (t.y. London Borough of Ealing), kas iki 1965-ųjų buvo išvis Vidurio kunigaikštystė Middlesex grafystė, o ne Greater London – na, kaip ir Kirtimų taboras yra toks Vilnius (beje, dar vienas panašumas – tai VNO artumas Kirtimuose bei Heathrow oro uosto ten).

Sakau panašumas su Kirtimų taboru ne tame, kad mes kalbame gintariniu sanskritu, bet kad ir toji romų tauta iš Indijos į laukinę Europą atkeliavusi, ir šis rajonas turi dar pravardę Mažoji Indija.

O kadangi Indija irgi yra visokia, ir ne vien kamasutrinimosi prasme, tai dera patikslinti, kad etniškai šiame Londono priemiestyje vyrauja sikhai – didžiausia pasaulyje diaspora už jų istorinės tėvynės ribų.

Ir šie, kaip ir škotai su savo sijonais bei dirkais (toks durklas, o ne eufemizmas čia!) kojinėse, taip pat turi teisę nešiotis savo tuos tradicinius “kaukaziečių kinžalus“ peilius kirpanus religiniais, tautiniais ir panašiais ritualiniais tikslais, kai juk bendrai peiliai, ne tik šaunamieji ginklai civiliokams, šioje vis dar Jungtinėje Karalystėje iš esmės uždrausti.

Kirpan – sikhų tautinis peilis (iš vikės), labai tinkamas skusti žuvų uodegas tautinei anglų virtuvei fišenčipsams.

Tiesa, skirtingai nuo padefaultu tik “taikių“ į rankšluosčius savo neplautus kaltūnus ant makaulių susisukusių Pandžabo indėnų, tai vis tik prie Britanijos salos šiauriečių, kurių pagal paprotinę teisę dar nenušovė iš lanko paleista strėle šiauriau Jorko, atėjus šiems jau prie Temzės žiočių iš anapus romėnų imperatoriaus Adriano pastatytos sienos, bet veikiau teisėsauga prikibs, net jei vokietkos karalienės Elžbietos Nr. 2 sutuoktinis graikų danas Pilypas ir yra dar Edinburgo kunigaikščiu.

Idant nieko gero negali tūlas koknis jau tikėtis iš prisimaukiusio tos brandintos samanės sijonuoto kalniečio žydra berete (vė dė vėėėėėėėė! Diedai vajavojo 45-tais.. tiesa, viens septyni, o ne viens devyni).

* * *

Todėl nuspėju ir nesupratimą, o tai kaip čia nutiko, kad tokiose masinėse muštynėse su peiliais, su nudaužtais butelio kakliukais ir net kardu (įtariu, tas “kardas“ irgi buvo tiesiog “sodininko peilis“, kurį taip įvardintą ir aš buvau nusipirkęs Maxima sodų skyriuje, kad savo visureigyje po sėdyne vežiočiausi keliuko pragenėjimui, o ne durnų bemsistų ausų apgenėjimui prie narkodispanserio Krasnūchoje – bet čia jau kitų linksmybių istorija), tačiau juk nebuvo ne tik nužudytų ar sunkiai sužalotų, o net ir sužeistų, ir, juolab, tarp tokios tautos atstovų, kur peilis yra tautiniu atributu, tai turėtų juk mokėti juo naudotis?!

Tai va, kad jie – išties moka tuo peiliu naudotis.

Tiesiog jų visų tikslas buvo ne išskersti kuo daugiau savo oponentų, bet sudalyvauti beždžionių šokiuose su kardais nebūtinai pagal Chačaturiano melodiją, o indų filmuose europiečių ausis rėžiantį muzikinį metrą (nerėžtų, nebent būtum gerai žolės pripūtęs bitlas su sitaru, ieškantis už pinigus šunkelių į nušvitimą pas visokių mazochistinių gimnastikų, vadinamų yoga, “guru“, kurių protėviai gal dar mokė antikos graikų pramintus atsiganos protėvius burti kortomis, antpirčiais ant kartonkės prie vokzalo, ir visokiais dantų užkalbėjimais).

Patikslinu čia netyčia pasimetusiems jautradūšiams vanilinės lattites čiulptukams: monkey dance yra jokia rasistinė, bet išties savigynoje naudojama sąvoka, apibrėžianti numanomo smurto imitavimą pagal mums artimų primatų elgseną tokiose situacijose, kuomet siekiama atbaidyti nuo savo beždžionių patelių visokius plėšrūnus arba prašalaičius – ir homo sapiens atveju, paprastai tokia taktika tikrai išgąsdina tuos, kurie yra jautresnės sielos “pacifistais“ (tiesa, jie tik pacifistais save patys taip vadina, bet išties banaliai bijo gauti į snukį – toks skirtumas sąvokose ir čia būtų).

Ta pačia proga besidominties todėl ir siūlyčiau paskaityti JAV atsargos pulkininko-leitenanto Dave Grossman knygą On Killing, kur jis irgi akivaizdžiai aprašo, kaip mūšio lauke virš 80 procentų karių iš esmės tik imituoja kovojimą, bet realiai laksto arba kaip višta be galvos po kiemą (tokius nušauna, kad tie panikoje nebesikankintų taip, nes truputį per nervus visiems kerta – net ir priešui), arba užsiima kitomis veiklomis: taikosi ir šaudo tik pro šalį (neturi tikslo nužudyti), padavinėja kitiems šaudmenis, išnešinėja sužeistus, perdavinėja įsakymus, ir kažką tikrai reikšmingo vardan mūšio ir savo padalinio irgi taip veikia, ir t.p.

Tai gaila, kad nėra filmuotos šitų (p)sikhų muštynių su peiliais medžiagos – šįkart policija tikrai greitai sureagavo, kas Londono specialiosioms tarnyboms šiaip nebūdinga (iš mano patirties, net kai 999 numeriu, kas yra 112 pas mus, praneši prie esamo padidinto teroristinio pavojaus ir visuotinio politikų demonstruojamo susirūpinimo antisemitizmu apie galimai užminuotą, dėl visokių kyšančių laidų ne į temą, įtartiną automobilį prie žydų ortodoksų mergaičių mokyklos – ateina po 8 valandų į mūsų darbo galą toks uniformuotas pareigūnas paklausti, ar jau viskas čia all right, mate?).

Gaila, nes su spragėsiais dabar žiūrėtume tą nufilmuotą vaizdą, kaip 40 jaunuolių straksi, rėkauja, retkarčiais atstumdo vienas kitą nuo savęs rankomis, nuolat ryžtingai baksnoja orą, bet… nieko nei paduria, nei sužeidžia.

Čia aš tokia proga net kažkaip prisiminiau savo taekwondo (aha, yra dabar tokia straksių bokso kojomis olimpinė sporto šaka, bet aš mokiausi gerokai iki tol, kai toji tokia tapo) mokytojo Paul H. Johnson, buvusio JAV armijos reindžeriu Vietname, užsiminimą per treniruotes man, kaip jų kolegos korėjiečiai (taip, Pietų Korėja atsiuntė sąjungininkams savo karinį dalinį, atsidėkodama už apsaugojimą nuo šiaurinių tautiečių komunistų per Korėjos karą) paprašė jankių leisti toje džiunglių pievelėje su “nekolegomis“ vietnamiečiais išsiaiškinti reikalus pagal savo rytietišką supratimą – ten be šaunamųjų ginklų, o tik peiliai, kumščiai ir kojos.

“Rytai – dalykas subtilus“ – kaip sakė toks raudonarmietis Suhovas naujokui kareivukui Petrūchai filme “Baltoji dykumos saulė“.

Aš pamenu jo tuomet nevalingą veido mimiką, kai jis tą prisiminė: tas vaizdas, jiems atsitraukus, matomai, ir be papildomų žodžių jau man, tapo kažkaip iškart aiškus, kiek tai buvo išties šlykščiai žudikiška ir žiauru.

Banaliai nušauti (o į reindžerius tyčia šaudančių pro šalį neima) yra ne tik paprasčiau, bet ir humaniškiau.

Na, taip – taekwondo laimėjo prieš niatnam, jei to klausiate (nors abu kovos stiliai yra iš “japonų moksleivių gimnastikos“ – karate Shotokan).

* * *

Ir todėl ši siaubinga žinutė apie masines muštynes su peiliais Londone (ar vis tik – pandžabų tabore?) bei jų tokį visiškai nekraugerišką galutinį rezultatą mane nevalingai privertė nusišypsoti.

Beje, pagal sostinės policijos skelbtą nusikaltimų statistiką, kuria aš pagal turimas saugumo tyrėjo pareigas vis amerikiečius linksminau, tai tuomet saugiausiu rajonu buvęs būtent Kirtimų taboras – ten, kuomet dar prekiauta kvaišalais, neregistruota jokių nusikalstamų veikų ar, juolab, smurtinių nusikaltimų.

O pavojingiausiu gi buvusi turistų gausiai lankoma “auksinės mylios“ Piliofkė – vien dėl kišenvagių. Kas tie nukentėjusieji, kurie rašė tuos skundus nuovadose, ar reikia patikslinti?

* * *

Tai dabar paklausite, o tai ką jums daryti tokiu va atveju, jei netyčia pakliūsite į tokias masines muštynes su peiliais (nebūtinai Londone, kai jau vėl turistus ten įsileis)?

Pirma, tai nepakliūkite – jums tokioje masuotėje tikrai nėra ką veikti (o tai dar netyčia tikrai ką nors sužeisite!).

Antra, tiesiog atminkite: demonstruojamas peilis yra tiesiog derybinis instrumentas – blogiau, jei to peilio nematote (todėl kaip ne vienoje šalyje diplomuotas ir praktiškai dirbęs apsaugos specialistas kartoju: visada visada visada stebėkite oponento rankas!).

Kitaip tariant, peilis labai padeda greitai “susitarti“ vienu ar kitu atveju: arba gauti plėšikui tai, ko jis nori (piniginę, pvz.), arba išlaikyti saugią distanciją, kad pats negautų į snukį (kaip ir šiuo atveju buvo elgiamasi… masiškai!).

Tame, tarp kitko, yra paaiškinimas, kodėl profesionali kariuomenė yra efektyvesnė mūšyje, ir kodėl į elitines specialiųjų operacijų pajėgas yra tokia ne vien pagal fizinius kriterijus atranka (ten gerų sociopatų kitąkart reikia – jūs verčiau pyškinkitės, be paslėptos antrinės prasmės tame, visokiuose kompiuteriniuose žaidimuose, siurbčiodami pepsių kolą).

Kaip ir paaiškinimas, kodėl reikia išties visuotinio šauktinių apmokymų, nes mūšio eigoje sunkiai suprasi, kurie ten beždžionių šokius šoka, o kurie tavo skalpo išties nori, todėl teks šaudyti į visus, kurie pakliūva į taikiklį (ir taip gali per užimtumą net nenušauti to, kuris tave tikrai nori nušauti).

Bet čia aš vėl lendu į kitą temą, juolab, kad mūsų kariuomenėje vis dar ne elitiniai vaikučiai (tas dabartinis šefas URMe juk savo atžalą irgi anapus Atlanto pas baisiuosius trumpistus vykdyti tęstinės užsienio politikos vardan krašto saugumo išsiuntė?), o tik lochai ir verktiniai tarnauja – sako, nėra pinigų visiems, tai va nors tokių generolams prigaudo.

Man panašu, kad šitų susidūrusių tokiose “muštynėse“ grupuočių lyderiai va irgi prisigaudė ne psichų, o tiesiog sikhų jaunuolių, kuriems visas gyvenimas dar prieš akis, tik testosterono dar per daug, nes seksas tiems irgi būna tik po vestuvių, o vienas kitą papyškinti jigy-jigy, net nežinau, ar jų tikėjimas kaip ir “taikos religijoje“ tą toleruoja.

Ir nei vienas jų tikrai taip labai išmaniai nenorėjo susitikti su tatuiruotais vaikinais britiškojo kalėjimo duše, nukritus muiliukui ant šlapių plytelių.

Belieka tik pasidžiaugti už tuos vaikinus – kurių ten Škotų (sic!) Kiemo uniformuotieji nepričiupo už neteisėtą peilio nešiojimąsi (bauda iki 1000 svarainių JK magistrato teisme arba iki pusmečio cypės), tie grįžo pas savo mamytes valgyti curry, jų tėtukams didžiuojantis, kokie tie jų sūnūs jau išaugo “tikrais kariais“.

Tai bent toks iš kito miesto iliustracijai klipukas:

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s