Unsū (8/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)

Visa apimtimi įrašas iš 11082 žodžių (ne, knygą sudaro apie 90000, o paauglišką – apie 55000 žodžių) publikuotas iš anksto 2021-10-02 Patreon paskyroje.

Suskirstytą tekstą ištraukomis, publikuojamą kas 1-2 savaitės pramaišiui su kitomis temomis tinklaraštyje nuo 2021-10-13 pirmos dalies – skaityti čia.


Kita veiksmų seka mus sugrąžina, kad ir ką ten prabangą mėgęs proletariato poetas Maksymičius apie gimusius šliaužioti prieiliavęs būtų, vėl prie sparnus išskleidžiančios gervės:

Galima stebėtis, ko čia jis taip prašo praeivių išsiskirti ir leisti kažkam su dideliais nešuliais praeiti stotelėje į atvykusį miesto autobusą.

Tačiau net ir ne statmenais delnais, kaip unsu, bet ištiestais išilgai dilbių čia vienas iš bunkai variantų turi labai praktinį pritaikymą net kovoje su vienu kumštininku, kai įžengi į jo vidinę pusę pagal atakos liniją, pasisukdamas šonu, ir vienu ypu tolimesne nuo jo plaštaka numuši palydėdamas kumštį, o kita, artimesne jam – kerti į kaklą.

Taip, šis judesys labai dažnai sutinkamas kinų gervės formose, ir turi va tokį praktinį, o ne estetinį atvaizduoti tik kvailą paukštį, pritaikymą.

* * *

Toliau po gervės sparnų išskleidimo į šalis čia turime pavienių sparnų mostus jau stovint nebe šonu, o priekiu į priešininką:

Ir čia, mano galva, tiek Shotokan, tiek Shito-ryu pametė šio judesio esmę, sumaldami kata du veiksmus į vieną.

Apie ką kalbu?

Apie tą pačią shisochin, kur Goju-ryu mes turime štai šitą trijų judesių seką:

Taip, ji kartojasi dukart, ir po to kata eigoje darkart dukart, tačiau matote, kaip pirmas judesys tų sparnų mostų įstrižai aukštyn ir žemyn po to keičiamas kake-uke užkabinimu sparnu ir trečiu judesiu jau smūgiu alkūne, įsukus visą kūno masę.

Tai yra bunkai čia yra taip užkabinama užblokuota sparnais toji priešininko ranka ir tuomet, perėmus į sučiupimą, jau smūgiuojama savo alkūne į jo alkūnės linkį, siekiant tą ranką sulaužyti prieš natūralų alkūnės lenkimąsi.

Shito-ryu gi įstrižai mosuoti sparnais išvis “pamiršo“, tačiau netikėtai Shotokan versijai čia sau jie prisiminė alkūnę, kurią savo unsu yra “pametę“ Shotokan:

Ir aš paklausiu: o kur aš šitą va pirmyn atakuojančią alkūnę mae-hiji-ate taip mačiau?…

Ir mačiau toje pačioje Goju-ryu aptariamoje čia palyginimui kata – toje pačioje shisochin, kur visa kombinacija po kake-uke užkabinančio bloko gi atrodo gerokai rimčiau va šitaip, dar dėl smagumo ir įspyrus mae-geri:

Aha, mano mokytojo Bob Honiball mokytojo Miyazajo Ei’ichi mokytojas Miyagi Chojun iš savo mokytojo Higashionna Kanryo, nors ir pripasakojo, bet panašu, šito viso į savo shisochin tikrai neprisigraibęs, tačiau iš savo mokytojo mokytojo Arakaki Seisho sukurtos unshu per savo draugus, kaip tas karate visas kata uoliai iš visų meistrų ir pakampių surankiojęs ir į Shito-ryu sukolekcionavęs Mabuni Kenwa, ko gero, dar ir kaip galėjo.

Nors tuomet lieka neaišku, kaip pastarojo mokiniai pusę veiksmų palaipsniui bepraktikuodami šią unshu-gata išsimėtė.

O jei tie nepametė, nes tokių veiksmų ten ir nebuvę, tai, sutikite, Miyagi Chojun iš nedidelių užuominų unshu sukomponavo į Goju-ryu saviškę gerokai išsamesnę kata versiją shisochin.

* * *

Bet nenusimename – nes ką toliau kata sau prigalvoję Shotokan, tai nelabai pakartotina, tačiau džiugina, kad tas jų archatas išties pasirenka jau tarsi gervė ant vienos kojos taip kovoti!

Taip čia toliau matome net dvi pasikartojančias kombinacijas: haito-uchi mostas sparnu į vidų, taikant į smilkinį; po ko spyris pirmyn mae-geri; dar nenuleidus kojos ant žemės – iškart apsisukimas 180 laipsnių ant vienos kojos (aha, gi gervė!) su, pasisukus jau, sekančiu vidun bloku nuo smūgio į galvą jodan-soto-uke, taip stojantis pagaliau į įtūpsto stovėseną zenkutsu-dachi; ir iš čia pribaigiantis galine ranka smūgis gyaku-zuki:

Išties ir čia, matau, keli veiksmai sujungti į vieną kombinaciją.

Ir nors kata mokantis Shotokan ji atliekama kaip čia unsu pavaizduota vientisai, bet išties turėtų logikos tik ją atidalinus į dvi dalis – iki ir po apsisukimo ant vienos kojos, ir dar jei antroji dalis tuomet būtų labiau koks parbloškimas.

Bet Shotokan gi niekada neieškoma lengvų kelių į pergalę!

O va palyginimui Shito-ryu šita kata dalis yra sukombinuota ir vėl kitaip:

Ant vienos kojos kaip gervei šioje unshu versijoje Shito-ryu net ir nestovima. O ir kam taip rizikuoti?

Apsigynei nuo smūgio iš viršaus, kartu kirsdamas delno briauna shuto tarsi kardu, įspyrei tą mae-geri pirmyn, kad jau atmuštum norą lįsti, ir tuomet taip užsiimk tuo, kas tau yra iš dešinės.

O iš dešinės tuomet, antra, tas nuo jūsų atgal einantis žemas numušimas, dar ir persukus kumštį atvirkščiai, išties yra ne koks nors kreivas blokas gedan-barai ir net ne žemas aperkotas ura-zuki žemiau juostos link age-zuki, bet – sučiupimas (geriausia čia, aišku, tą daryti už vyriško pasididžiavimo kaip Fujian provincijoje tradiciškai įprasta – gi sakiau, kad tą gervės kung-fu 白鶴拳 sukūrė “amžino pavasario“ kaime 永春 Yǒng chūn tokia nelabai seksualiai užpatenkinta mergina, vardu Fāng Qīniáng 方七娘 arba, išvertus iš kinų kalbos, tai “viena iš 7 dukterų“?

Va tada ir viršutinis aukščiau paminėtas iš šito judesio išplaukiantis “blokas“ soto-uke turi visai kitą praktinę prasmę pagal bunkai, nei aptariama unsu versija pagal Shotokan.

Ir dar paprastai tokios pozicijos kata gali bunkai reikšti tipinį judo metimą per petį kaip ippon-seoi-nage, bet šioje vietoje tiek Shotokan, tiek Shito-ryu judesių sekoje pamestas taip ne vienas elementas.

O iš unshu šios dalies jokioje versijoje Miyagi Chojun savo shisochin ar kitai kata nesiskolino – jam neatitiko bendros Goju-ryu stiliaus koncepcijos, nes nors ir gervė, bet būtent Goju-ryu stiliuje siekiama įsišaknyti stovėsenose tvirtai, o ne ant vienos kojos stypsant visaip sukinėtis.

Kaip ir jokio viršutinio bloko Nahate stiliuose išvis nėra praktikuojama, nors tie panašūs judesiai kata yra, tačiau turi kitą funkcinę paskirtį, ir yra atliekami iš esmės palendant (kaip sanseru arba seiyunchin), o ne ginantis jais nuo ateinančių smūgių į veidą.

Tam juk užtenka truputį kilsterėti ir taip įprastinį “vidurinį“ bloką, ką reflekso lygyje daro ne tik boksininkai, nes yra gerokai paprasčiau padengti dviem blokais į du sektorius nuo spindulinio rezginio pagal čia esančią alkūnę taip padalintą savo kūną į viršutinį ir apatinį, nei trimis blokais į tris (jodan, chudan, gedan).

Galop, pabandykite vožtelėti kumščiu tiesų smūgį į veidą, jei esate abu susikibę per dilbio ilgį vienas nuo kito, ir pažiūrėkite, o kaip oponentas banaliai refleksu nuo šitos jūsų atakos apsigins.

Bet gana čia apie amžinus pavasarius Edeno soduose, nes metas sugrįžti prie unsu:

Taip tarsi užbaigiant pirmąją kata dalį, judesiu kaip ir šios kata pradžioje, tas pats atliekama tiek Shotokan, tiek ir Shito-ryu versijoje, nors pastarojoje – pasisukus į pradinį embusen tašką šonu, o ne veidu.

* * *

Toliau Shotokan versijoje unsu vyksta tokie trys archatiški apdalinimai kumščiais priekine ranka oi-zuki sukinėjantis pirmyn, atgal ir vėl pirmyn:

Bet čia tas pradinis vienas ir kitas mostas prieš pirmąjį oi-zuki, aišku, yra įdomiausias.

Kai kurios Shotokan stiliaus mokyklos čia atlieka ne taip kumščiu iš apačios, bet ištiestos plaštakos viršumi prie nykščio haito, tiek ir kaire ranka (čia nelabai matosi), tiek ir dešine, o po to jau sugniaužia į kumštį, kad atliktų tiesų pirmyn oi-zuki smūgį.

Jei bunkai kaire ranka atlikus priešininko dešinės rankos numušimą per haishu-uke (plaštakos išorine puse) ar dėmesį nukreipiantį lengvą atemi, o dešine čiupus gerviškai (sic!) už tarpkojo, tada ir šis smūgis ar plaštaka haito arba haishu, ar smūgis kumščio viršumi uraken, ir sekantis jau sugniaužimas į kumštį sučiupus po šio smūgio, jau turės prasmės ne kaip šiaip užsimojimas prieš oi-zuki.

Bet nežinau, kaip patys Shotokan meistrai šitą savo kombinaciją čia traktuoja, nes dideliame stiliuje irgi daug nuosavų krypčių ir savo didesnių didmeistrius už kitus didelius didmeistrius.

O Shito-ryu stiliuje šioje kata vietoje net per daug nesismulkina ir atlieka standartiškai:

Tiesiog žemutinis nušluojantis blokas gedan-barai ir pavarijuotos tsuki smūgių variacijos.

Ir jei ne tas mostas Shotokan variante, tai, sakyčiau, tokia archatiška čia nuobodybė dabartiniu WKF sportinių kata stiliumi, kad sparnais buriančiai visokias kombinacijas gervei čia nėra ką veikti, kai kombinacija tik iš trijų pirštų į vieną špygą.

O juk yra.

Ir štai kokį epizodą shisochin turime Goju-ryu stiliuje, kur matome kažkada “pamestų“ judesių seką kaip akivaizdžią gervę:

Esantiems japoniškos karate “tanke“, tai paaiškinsiu šitą bunkai pagal visiškai tipinę Baihe-quan tų dviejų alkūnių, tarsi užsimetančių naštą už pečių ant nugaros, judesį.

Ir kurio prasmę šis stilistas su japoniška vėliava atlape, įtariu, taip pat seniai pametęs, jei dar jo mokytojas nepametęs iki tol (bet čia už tai šitaip gražiai mosikuojasi, kad man jį pavyksta iškirpti iš klipo į gifą jūsų malonumui).

Taigi, kažkoks kvailas nedorėlis jums taip sučiupo už abiejų nuleistų rankų riešų ryote-dori – op, staigiai pakeliate alkūnes taip aukštyn va tuo užvertimu kaip morote-mae-hiji-ate ir išsilaisvinate. Toliau – čia jau gervė tęsiasi pagal kata šabloną su “įstrižais sparnais“ (ar kas ten jums susišvietė pasimakaluoti pagal situaciją ar kanoną).

Nežinau, kas išties čia taip buvę originalioje unshu pagal Arakaki Seisho, bet man kyla tokie įtarimai, kad iki šios kata vidurio meistrai iš būsimų Shotokan ir Shito-ryu stilių kažkur mintį pametė, nuklydę į savo archatiškas pievas, o ir Shotokan iš Osakos į savo Tokiją ne viską traukinuku parsivežė, pakeliui su vagono palydove užsiburkavę, arbatėlės savo kupė prašydami.

* * *

(tęsinys – čia)

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s