Baltosios gervės kung-fu… nėra?! (1/2 – atsiradimas)

Kai jau pasišaipėme iš “netikros gervės“, virtusios gretimoje kantonų (ša, husarai!) provincijoje jų nuosavu “spygaujančiu morčiniu buratinu“, tai kas, jei dabar aš jums pasakysiu, kad…

…tokio kung-fu stiliaus, kaip “baltoji gervė“, tai išties ir nėra?

“Prasideda…“

Labai pelnytai pagalvosite jūs sau, o va man su visiškai suprantamu priekaištu pasakysite:

– Tai apie kokią tu čia tą gervę nuolat taip rašai, kai su savo godzyriška karatė lygini, jei tos pempės išvis net nėra, ką?!

Ir – ACAKIK GREJČEU!!!!11

Tai va ir atsakau: tokio kung-fu stiliaus, vadinamo tik apibendrintai Fujian (arba konkretizuojant pagal rajoną – Yongchun, kas kantoniečiams ir skamba kaip vinčun) “baltosios gervės kumščiu“ Baihe-quan, išties nėra konkrečiai.

Nors toks kung-fu stilius, ar tiksliau – bent penki stiliai, yra bendrai vienu pavadinimu, nepriklausomai nuo to, kad vienas ar kitas meistras savo kung-fu mokyklos stilių taip tiesmukai ir drąsiai netgi dabar pavadina (dėl “marketinginio kreatyvo“ stokos nuosavam išskirtiniam prekiniam ženklui?), kaip savo laiku Kantone vietinių meistrų interpretacija nusikratė pavadinime “baltos gervės“, pasilikdami tik kilmę parodančią vietovės nuorodą, dabar išverčiamą pažodžiui kaip “amžinas pavasaris“ arba “dainuojantis pavasaris“.

!@#$%^…

Paaiškinu dabar dar ir konkrečiau, kas yra čia bendrai apibendrinta, atsiprašant už tautologiją.

* * *

Kaip karate dabar (o kuri karate?), taip ir Baihe-quan, arba “baltosios gervės kumštis“, yra toks tik bendrinis panašaus stiliaus kung-fu pavadinimas.

Taip vadinasi visuma bendro pobūdžio ir principų kung-fu stilių iš Fujian provincijos (šioji tik dabar administraciniu būdu sujungta iš dviejų, kur turėtume omeny Fukkien), ir konkrečiai Yongchun rajono prie apskrities administracinio prefektūros lygio uostamiesčio Taivanio įlankoje Quanzhou (dar anksčiau kinam žinomo kaip Chinchew, o imperijos laikais užsienio prekybininkai jį žinojo kaip Zaiton).

Ir per čia ne tik ėjo kontrabandinis didelius pelnus nešęs opiumas, bet dažniausiai ir atkeliaudavę būsimi Okinavos karate meistrai mokytis iš kinų jų quanfa 拳法 (jap. kempo) “kumštynių metodų“ (mums įprastesniu kung-fu pavadinimu), kurių pradinį vos kelių metų studijų variantą jau namie jie pavertė į tai, kas yra vadinama karate, teisybės dėlei, tuomet dar pavadindami tų įsisavintų metodų kratinį “kinų rankutėmis“ 唐手 pagal kumštynių autorystę (netgi ir užrašydami to kilmės dabartinio Fujian regiono tarme, kur vietiniai save ta tang 唐 kinų tauta vadina), o ne “tuščiomis rankomis“, kaip dabar jau vadinasi tas pats tarimas japoniškai karate 空手 .

Ir dabar taip Kinijoje tie visi taip vadinamos “baltosios gervės“ kung-fu stiliai dar turi ir savo atskiras stilistines variacijas, sąlyginai vadinamas visokia klykiančia, skraidančia ar kokia dar šiaip besimaitinančia gerve, kurias truputį atsirinkti padėsiu žemiau, kur tie gervės stiliai jau turi dar taip irgi savo dabar besiskiriančius formalizuotus treniruočių kompleksus ir metodikas.

Dvi gervelės per kiemuką susiėjo (iš k/f “Haikikku gāru!“)

* * *

O “baltoji gervė“ prasidėjo, kaip šio kung-fu stiliaus sukūrimo legenda teigia, XVII amžiaus viduryje taip nuo merginos, gimusios Lishui mieste Zhejiang provincijoje, kuri su tėvu po jos motinos mirties, kuri, teigiama, mirusi ją gimdydama, persikraustė į dabartinę Fudzianio provincijos Yongchun (piečiau Kantono provincijoje tariama Wingchun) rajoną, vardu Fāng Qī-niáng 方七娘 (arba vietine tarme – Hng Chhit-niâ, dar žinomos kaip Fang Chi).

Šios merginos tėvas, gyvenęs Qing dinastijos 1644-1662 metais, vardu Fang Zhong 方種 (dar žinomas kaip Fang Zhang-guang arba Fang Hui-shi), buvo pasiturintis žmogus, todėl galėjo sau leisti studijuoti kung-fu – kaip tuomet vadintas tradicinis visas vietinis kovos menas, tai “pietinį“ šaolinišką stilių, kurio pamokęs ir savo dukrą.

Bet brutalus kumštynių metodas merginai ne itin pritikęs, todėl, pagal tolimesnę legendą, toji kartą stebėjusi gervę, kuri kovėsi su ją užpuolusia gyvate, arba, pagal kitą versiją, pati Fang Qi-niang nusprendė pabaidyti pati gervę, paleisdama į ją verpstę (arba – su kuolu… ot miela mergaitė, aha), nuo kurio toji mikliai išsisukusi – kaip bebūtų ten išties, tačiau mintis tame, kad jos stebėta baltoji gervė paskatino mąstyti, kaip persidaryti pagal save šaoliniško stiliaus tiesmukus ir jėgos reikalaujančius kumštynių veiksmus į minkštesnius judesius, būdingus gervei.

Faktiškai taip atsiradęs pradžiai net ne joks stilius, o Hè fǎ 鶴法 arba “gervės metodas“, kuris ir buvo pirmtakas Báihè quán 白鶴拳 arba “baltosios gervės kumščiui“.

Gatvinė gervė prieš du šaolinius

Toliau pagal vieną iš šios biografijos versijų, tai toji ištekėjusi už Céng Sì 曾四, kuris buvo kilęs iš Yongchun ir prieš tai mokęsis pas Yán Qǐ-dàn 顏起誕 (dar žinomą kaip Yán Shàng-guān 顏上觀 ) taip vadinamo jīng gùn-fǎ 精棍法 arba “lazdelės metodo“ – kas šiaip yra ne lazda pasiramščiavimui, kuria tūlas džentelmentas gali prasčiokui kailį atlupti už bandymą jį tamsesniame skersgatvyje apiplėšti, o taip vadinama vietinių “šaoliniška kartis“ (nes pietinėse Kinijos provincijose taip viskas, kas “standartinio“ ar “tradicinio“ – taip jau iškart Pietų Šaolinisaha, Tomai, žinau ir užjaučiu).

Šis taip su žmona atidaręs savo kung-fu mokyklą Yongchun, kur tą jau kaip Báihè-quán arba dar tik kaip Hè-fǎ mokymą pratęsė ir judviejų du sūnūs: Céng Wǔ ir Céng Guǎn – veiksmas turėjo būti maždaug imperatoriaus Kāng Xī 康熙 valdymo metais (t.y. 1661-1722, bet jei toji buvo gimusi 1703, tai tikrai arčiau 1722-ųjų).

Matyt, jau taip vadinamos Yongchun Baihe-quan arba “Jončunio (kantonietiškai – vinčunio) baltosios gervės kumščio“ mokyklą baigė pasekoje pavadinti “28 gražuoliais“ arba Èrshíbā yīngjùn 二十八英俊 (o vienas pagrindinių kovinių veiksmų kompleksų “baltojoje gervėje“ taip ir dabar vadinasi èrshíbā bù 二十八步 arba “28 žingsniai“), tarp kurių žinomi Wú 吳 , Wáng 王 , Lín 林 , Cài 蔡, Lè 樂 , Xǔ 許 , Zhōu 周 , Kāng 康 ,  Zhāng 張 , Gū 辜 , Lǐ 李 ,  Bái 白 ir kiti – net neabejoju, kad jų vardus galima būtų netgi surasti tarp kokių kitų išnykusių ar netgi išlikusių mažiau reikšmingų kung-fu stilių pradininkų.

Šių tarpe vis tik buvo žinomiausi jau iš šeimyninio į bendrinį Baihe-quan pavirtusio kung-fu stiliaus meistrai, pasekoje pavadinti Qián wǔ hǔ 前五虎 arba gervės stiliaus “pirmaisiais 5 tigrais“: Zhèng Lǐ 鄭禮 , Gū Xǐ 辜喜 , Gū Kuí 辜魁 , Lè Jié 樂傑 (arba 樂杰 ) ir Wáng Dǎ-xìng 王打興 .

Pagal Yongchun 永春 Baihe-quan 白鶴拳 mokyklos mokinių svarbos reitingus laikoma, kad pirmu numeriu čia buvęs paminėtasis Le Jie, po kurio sekęs jau Wang Da-xing, o tada Zeng Si sūnus Céng Lǜ-shǐ 曾綠使  bei Lǐ Yuán-qīng 李元卿 , ir tada jau Lín Pàn 林泮 , Gū Xǐ 辜 喜 , Chén Chuán 陳傳 , Zhāng Jū 張居 , Rǎn Bù-yīng 染布應 , Gū Kuí 辜魁 , Gū Bān 辜班 , Gū Zhù 辜助 , Lín Chuí 林椎 , Yáo Hǔ 姚虎 , Pān Xián 潘賢 , Yè Fú 葉福 , Liú Zào 劉灶 ir visi kiti to meto “baltosios gervės“ meistrai, kurie taip pat juk gal paliko ir savo mokinius, kurių ainiai po to mums dievagosis, kad tai jų “baltosios gervės“ linija yra toji tikroji ir tikresnė už likusias mažiau tikras (na, kaip po Oyama Masutatsu mirties jo Kyokushinkai, kad jei teismas tavo organizaciją pripažįsta netikra Kyokushinkai, tai pasivadini “tikru Kyokushinkai“, t.y. Shin-kyokushin-kai!).

Vienas iš šiuolaikinių praktiškosios “gervės“ Fudzianio meistrų

Bet juk tuo dar “baltosios gervės“ plėtra tada nesibaigė, nes štai vienas iš 5 pirmųjų “baltosios gervės tigrų“ Zheng Li taip pakeliavo plačiau po pasaulį, siekdamas ne tik save išbandyti, bet ir pasipraktikuoti kitų kung-fu mokyklų stilius (išvis buvo tokia senovinė tradicija, būdinga ir Japonijai, kai meistrai po kovos meno mokyklos baigimo eidavo pasimokyti pas kitus meistrus arba tiesiog ten ką išsikviesti į dvikovą, jei kitaip pasimušti neišeina), taip ir pats tobulindamas savo Baihe-quan stilių, ir jo metodais įtakodamas kitus kung-fu stilius – va dar viena priežastis, kodėl Yongchun apylinkėse “baltoji gervė“ gali skirtis nuo kitų regionų gerviškų kung-fu stilių.

O ir Zheng Li mokiniai pasklido plačiau ne tik po Yongchun, bet ir po Déhuà (oi jūs, keikūnai…), Dàtián, Yóuxī, Xiānyóu, Pútián, Fúqīng, Fúzhōu, Zhāngzhōu, Liánchéng, Jiāngxī apylinkes.

Šio aktyvisto garsesni mokiniai yra Liú Jiàng 劉降 , Zhèng Yǎng  鄭養 , Zhèng Chǒng 鄭寵 , Lín Tiān 林添 , Lú Yì 盧益 , Lǐ Yù 李昱 (kaip šitų dviejų brolių-rankelių nesupainioti?), Cài Xī 蔡熙 ir Lín Quán 林全 , o štai Bái jiè 白戒 buvo pramintas dar ir vėlesniuoju Yongchung mokytoju hòu yǒngchūn míngshī 後永春名師 – kaip ir atsirado dar nauji taip vadinami Hòu wǔ hǔ 後五虎 arba gervės stiliaus “5 vėlesni tigrai“, kuriems priskiriami paminėti Zhèng Chǒng 鄭寵 su Lín Tiān 林添,o taip pat ir Zhèng Pàn 鄭畔 su Gū Chū 辜初 ir Gū Róng 辜榮 (sprendžiant pagal hieroglifus, tai arba broliai, arba sūnūs ankstesnių paminėtų meistrų, į ką dabar gilintis prasmės gi nėra).

Pastarųjų dėka turime ir penketą tarpusavyje dabar besiskiriančių pagrindinių Yǒngchūn Báihè-quán 永春白鶴拳 stiliaus krypčių, kurie vadinami tos “baltosios gervės“ atmainomis – apie ką rašau kiek žemiau.

* * *

Vis tik “baltosios gervės pamestinukams“ vinčunistams gal ir nereikėtų taip įsižeidinėti, kai, lygindamas juos su daug plastiškesne “gerve“, aš ironiškai pavadinu “buratinais“ – taip dar ir su užuomina apie jų naudojamą treniruotėms medinuką “buratiną“ muk jong (tiksliau tai 木人桩 mù rén zhuāng), nes šie, nors kovoje ir primena isterikus tais savo “kumščių malūnėliais“, bet yra išties, kai lygini ne vien su taiči, labai sumedėję tarsi kokie išdrožti iš kulbės pinokiai.

Tik jei juos taip irgi paguos, tai anapus jūros per Taivanio sąsiaurį nuo Fudzianio į tas Okinavos salas šiai kinų “gervei“ dar taip net ir viduriai užkietėjo – na, tikrai taip pažiūrėkite į maniškės Goju-ryu tipinį sanchin atlikimą!

Hemarojinė gervė iš Okinavos

Bet aš tą stilių išvaizdą čia lyginu ne pasišaipymo labui.

Nes juk originale toji Baihe-quan juk ir yra toks kietas ir įtemptas jėgos stilius, būdingas Fukkien (dabar – Fujian) provincijos Yongchun apylinkių dabar gerviškais vadinamiems kung-fu stiliams – juk kietas (todėl “balta“ gervė) ir įtemptas (teisingų trijų įtampų!), nepaisant to “pornografinių“ koviniais vadinamų filmukų sukurto klaidingo įsivaizdavimo apie plastiškąją paukštę, stirksančią ant vienos kojos su atmestomis tarsi sparnais rankomis.

Kaip jau rašiau apie bokso stilius, tai swarmer, kuo yra ir Wingchun-kuen, iš esmės yra brolis tam pačiam slugger, kuo yra Goju-ryu, o abu šie bokso, karate ir kung-fu stiliai bendrai yra infighters, kuo yra savo esme ir pati Baihe-quan.

* * *

Pakartosiu darkart: toji “baltoji gervė“ yra “baltoji“ visiškai ne pagal jokią jos spalvą dėl pavadinimo grožio, bet veikiau tame yra tas kinams būdingas simboliškas “jėgos, kietumo“ arba yang įvardinimas prie priešingojo “minkštojo, atpalaiduoto, juodojo“ yin (iš čia ir Goju-ryu pavadinimas “kietas+minkštas stilius“ ir dar toliau į šiaurę esančios antros pagal gyventojus Kinijos provincijos Shandong “juodasis tigras“ 黑虎拳 Hēihǔquán).

Ir viena iš okinavietiškos kung-fu, dabar žinomos kaip karate, dabar mus dominanti kryptis taip pat yra ne šaoliniška (t.y. archato kung-fu Luohan-quan atmaina, kaip visos formalizuotos ir primakaluotos Shorin-ryu karate kryptys), bet irgi “gerviška“ iš uostamiesčio Naha.

Kas istoriškai labai natūralu – komerciniai ir kultūriniai ryšiai su Fujian, kur mokytasi ir to kung-fu, kaip jau paminėjau.

Ir tik dabar jau Naha yra Okinavos sostine vietoje istorinio Shuri, kur buvęs ir Ryukyu karalystės iki šioji tapusi tiesiog Japonijos prefektūra Okinava, jų karaliaus dvaras, kuriame labiau treniruotėms pritiko ne uosto ambalams įprasta kinų bindžiūžnykų “gatvinė gervė“, o kinų diplomatinės misijos pasiuntinių perduotas daug “kilmingesnis šaolinis“, tapęs visomis tomis dabar bendrinėmis Shorin-ryu stilių atmainomis, įskaitant japoniškąjį Shotokan (ir netgi Kyokushinkai, kurį užmovė ant Goju-kai tarsi apuoką ant gaublio).

Japoniškai parplasnojanti baltų pižamų gervė

To sąlyginai pagal uostamiesčio vietovę vadinto gerviškojo stiliaus Nahate svarbiausiu meistru buvo laikomas mano mokytojo mokytojo mokytojo mokytojas Higashionna Kanryo (dar žinomas kaip “Vakarų Higashionna“), o jau šio du su puse (nors buvo gerokai daugiau) mokiniai Kyoda Juhatsu bei Miyagi Chojun sukūrė savo karate mokyklas atitinkamai To’on-ryu (t.y. “Higashionna stilius“) bei Goju-ryu (“kietas ir minkštas stilius“).

Na, tas mokinys “su puse“, tai buvo Mabuni Kenwa, kuris po “šaoliniškojo“ Shurite išties “gerviškosios“ Nahate mokėsi veikiau pas savo bendražygį Miyagi Chojun ir imigrantą nuo gervės kung-fu Go Kenki, kas netrukdė jam savo stilių, emigravus tarpukaryje iš Okinavos į Osaką, pasivadinti Shito-ryu pagal abu jo pagrindinius mokytojus (ar veikiau – kuriuos stilius šie įkūnijo), sudėjus šių pavardžių pirmuosius hieroglifus: Itosu Anko (t.y. “archatiškas“ Shurite dabar okinavietiškų Shorin-ryu ir japoniško Shotokan pagrindas) ir Higashionna Kanryo (t.y. “gerviškas“ Nahate dabar Goju-ryu ir japoniško Goju-kai pagrindas, davę pradžią taip ir Kyokushinkai).

Turėdami omeny šitą esminę karate stilių schemą – jūs jau daugiau nebeklaidžiojate tarp masės visų tų įvairių meistrų ir jų “unikalių“ karate stilių, o konkrečiau aš apie okinavietiškas gerves papasakosiu kada atskirai.

Bet va dabar taip pridėkite prie okinavietiškų čia tuos aštuonis Wingchun-kuen stilius iš Guangdong bei Hongkong, pažiūrėkite į tas “gerves“ dar iš Wuzu-quan, kuris, tikėtina, imigravo į Fujian iš šiaurės Henan provincijos, kol emigravo iš Kinijos į Malaiziją bei Filipinus, bei Guangdong provincijos “tigrišką“ Hung Ga-kuen, ir suprasite, kodėl net šiuos iš Baihe-quan principų išvestinius (ar “giminiškus“, jei taip medinėms galvoms ramiau dėl kilmės teorijų) bei jų mokytojų genealogijoje dar kažkiek bent suklasifikuotinus stilius darosi išties sunku palyginti, kaip ir vadinti bendriniu “baltosios gervės“ pavadinimu gaunasi dažnai tik labai sąlyginai.

Ir dar – va todėl faktiškai neįmanoma sudėlioti jokios (!) rimtesnės vienos Fujian Baihe-quan mokytojų ir jų mokinių linijos, kad ir kokias legendas kurio stiliaus mokykla sau sapaliotų kaip “tikroji baltoji gervė“ taip toliau nuo šio bendrinio stiliaus sukūrėja laikomos jiems bendros (sic!) Fāng Qīnián 方七娘.

Paminklas Fudzianyje gervės kung-fu pradininkei Fang Qinian (iš baidu.hk)

* * *

(kita dalis – bus čia)


Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas visa apimtimi iškart buvo publikuotas 2022-11-23 Lietuvos kariuomenės dieną, ir dėkoju dar atskirai balsuojantiems savo pinigais per PayPal

どうもありがとうございます!

Advertisement

2 Comments

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s