Šešios rankos iš rokkishu

Pagaliau iššifravau tą prakeiktą mane kankinusią rokkishu mįslę!

Ironija tame, kad šitai atsitiko sekmadienį liepos 25-tąją 1:09:xx valandą, kaip tik bežiūrint 2014 metų filmą The Imitation Game su  Benedict Cumberbatch (pasiilgau britiško akcento, prisipažinsiu). Filmas yra apie nacių Enigma kodo dešifravimą Bletchley Park būstinėje Antojo Pasaulinio karo metu (o žinojote, kad JAV lietuvis Zenonas Lukošius jankių laivyne tiesiog padėjo amerikiečiams išvogti tą aparatą iš skęstančio U-boot?).

* * *

Rokkishu 六掌 – tai šešios rankos (delnai), ar tiksliau šešios plaštakų padėtys, šeši veiksmai plaštaka.

Juos Goju-ryu kūrėjas Miyagi Chojun sudėjo į vieną formalų kompleksą kata mokymosi patogumui, pavadinęs tensho 転掌 – t.y. besisukančios, besimainančios rankos, taip pradžiai kata tik pridėjęs Nahate taip būdingą sanchin pradžią ir galą su įprastiniu dvigubu bloku-ataka tora-guchi.

Šios šešios plaštakos “padėtys“ ateina, aišku, iš Fujian baihe-quan (Fudzianio baltosios gervės).

Vieni sako, kad jas parsivežė į Okinavą Miyagi Chojun Nahate mokytojas Higashionna Kanryo, mokęsis pas legendinį kinų meistrą Xie Zhongxiang, japoniškai žinomą karate istorijojoje kaip Ryū Ruko, ir panašiu šio pravardės tarimu (iš čia ir kita okinavietiškos karate mokykla jo vardu – Ruei-ryu), kiti gi teigia, kad šias plaštakos judesių formas Miyagi Chojun išvis yra jau išmokęs iš šios gervės kungfu propaguotojo ir savo draugo Go Kenki (iki japonų pilietybės žinomo kaip Wú Xiánguì), dažnai va tokius priedus į savo kuriamą Goju-ryu stilių dėl solidumo nurašydamas savo mokytojui (kaip ir visą eilę kata: be aptariamos tensho, dar saifa su kururumfa, bei seipai, seiyunchin ir shisochin).

Panašūs formalizuoti rankų judesiai yra ir kitoje gerviškoje okinavietiškoje “kungfu“ – Uechi-ryu mokykloje, tik Uechi Kambun šią atmainą su sanchin, seisan ir sanseru (tik kitokiomis versijomis nuo Goju-ryu) kata parsivežęs į tėvynę jau iš kinų “banditėlio“ Zhou Zihe, japoniškai žinomo kaip Shū Shiwa.

Kaip bebūtų, bet tiek maniškės Goju-ryu, tiek ir “netipinės“ Uechi-ryu – šaknys tos pačios. O tai, kas minima kungfu (tiksliau quanfa arba japoniškai kempo) kumštynių vadovėlyje Bubishi kaip šešios rankų formos, deja, absoliučiai nieko bendro neturi su tuo, kas formalizuota yra Goju-ryu mokykloje į tensho-gata.

* * *

Dar juokingiau, kad galima būtų šaipytis iš Miyagi Chojun, kaip tas iki šešių nesusiskaičiavo, būdamas arbatos prekybos didmenininku (bendrame kontekste, tai Higashionna Kanryo turėjo tos strateginės prekės logistikos verslą, o minėtasis Go Kenki – mažmenos krautuvę), ir todėl pervadino į besisukančias plaštakas.

Nes taip arba susiskaičiuoji mažiau, laikydamas visus smūgius delno pagrindu (shotei arba teisho) už vieną plaštakos formą, kažkodėl atskirdamas į dvi atskirai riešo išorinio linkio formas (kakuto), arba atskirai priskaičiuoji tuomet gerokai daugiau šešių, ir galvoji, kad dėl šios priežasties neapsikentęs komersantas Miyagi Chojun pavadino šią kata iš skaičiaus (kas labai būdinga kitoms Goju-ryu kata, kur vadinasi 3, 4, 13, 18, 36 ir 108) į išorinę formą su šmėžuojančiasi panosėje delnais.

Aš netgi apie tai jau rašiau, išvardindamas štai šiame įraše, o ir galite mano pokalbyje su Maksu apie okinavietišką kungfu paklausyti štai čia.

Vis tik man kažkas nesiklijavo šiame mano suvokime, kad yra šešios formos, tačiau kai kurios variacijos yra ne visai atskiros formos (kaip “konceptai“, anot rusafobinės tetos Rasos iš mano uošvijos).

* * *

Tai dabar susiskaičiuokime iš naujo, atlikdami tą tensho-gata:

”Pilnesnę“ versiją tensho-gata atlieka Iha Koshin, prezidentavęs OGKK (Kyokai) ir po Miyazato Ei’ichi mirties, kuris pasirašęs mano mokytojo Bob Honiball 7 dan sertifikatą (nes Jundokan galva dar gyvas būdamas po Higashionna Morio bei Chinen Teruo “išdavysčių“ tokiomis smulkmenomis nebeužsiiminėjęs).

  1. Kablys su sučiupimu riešo išorine briauna (kake-uke).
  2. Kablys į vidų – ne visai variacija, nes tiek sučiupti galima ranką, pakišant po pažasčia, tiek už sprando. Atrodytų, kad forma ta pati, tačiau pagal bendrą karate logiką išorinės (soto) ir vidinės (uchi) trajektorijos laikomos atskiromis. Galima ginčytis.
  3. Smūgis arba stūmimas delno pagrindu shotei (arba teisho, jūs šotokanistai!). Jų yra du variantai – viršutinis jodan į marmūzę, suleidžiant pirštukus į akutes, ir apatinis gedan į tarpkojį, sučiumpant vyrišką turtą bei jį suspaudžiant; spaudimas žemyn osae ta delno briauna shuto arba seiryuto gali būti atskira forma tiems, kurių minėti du kabliai neįtikino.
  4. Riešo “galva“ kakuto arba koken aukštyn ir į šoną; čia viršun einant, tai nykštys remiasi į bevardį, o į šoną – jau remiasi į smilių.
  5. Kablys plaštakos vidiniu linkiu, ją atlošus kampu – va čia kitos Goju-ryu mokyklos tensho-gata atlieka taip, kad eina judesys lyg ir lanku iš viršaus žemyn tarsi mawashi-uke dalis (tora-guchi), tačiau Jundokan stiliaus mokyklos čia atlieka užkabinimą apversta plaštaka jos vidine puse kaip kitoje katasepai arba kururumfa, o ir saifa netgi matote tą uke bloko formą, kai delnas atloštas ir nukreiptas į viršų.
  6. Oi… ir va čia klausimas, tai kas toji šeštoji forma?

* * *

O gi tai, be ko žiogelio, tfu, to tarakono maldininko kung-fu neapsieina, ir tai, ką randate sanseru-gata gale tarsi į šuns pozą stojant shiho-dachi stovėsenoje, ir galvojate, ir ko jis čia tą kinų svirplį vaizduoja?

Taip, aš tą formą, o tiksliau – patį veiksmą, kam jis ir kodėl skiriamas, įvardinau aukščiau, kuomet parašiau apie dvi kakuto formas. Nes antroji, kuri horizontalioji, yra ne smūgis ar atmušimas į šoną (gali būti!), tačiau išties užkabinimas (!) riešu ir pirštais tuo kabliu iš išorės, ir kai jau užkabinote, tai ir galite nukreipti į šoną.

Kitaip tariant, visa tai, kas yra tensho-gata plaštakos formos su judesiais vidun-išorėn ir aukštyn-žemyn, išties yra atidirbama ir poriniame kakie (lipnių rankų) pratime, tačiau kata juk yra vienas iš treniruočių metodų, kada turi įkalti į “raumenų atmintį“ iki refleksų lygio judesius, kuriuos ir panaudosi spontaniškai, kuomet reaguosi į priešininko veiksmus kumite (sparinge arba kovoje) – kata tiems, kurie po ranka, atsiprašant, neturi tuo metu partnerio, o ir tensho-gata palengvina kakie suvokimą bei praktikavimą.

Pirmoji mano įvardinta plaštakos forma kaip kake-uke arba wa-uke yra bazinė tiek Goju-ryu, tiek ir Uechi-ryu (čia tuo konkrečiai taip atskiriu pagrindines gerviškas Ryu Ruko bei Shu Shiwa kryptis).

Šeštąja čia rokkishu forma tas paminėtas kablys – vienas iš pagrindinių maldininko kung-fu (turint omeny ne šiaurietišką šaolinišką, bet pietietišką artimos kovos hakka kinų tautos, gyvenančios ir Fudzianio apylinkėse, Nan Pai tanglang kuen arba tanglang quan stilių) būdų pričiupti smūgiuojančias priešininko rankutes, kaip ir klinče, matyt, sprandą pasigriebti netrukdo.

Stūmimas delnu vietoje kumščio juk mokomas net ir baziniuose savigynos kursuose, ir ne tik šiuolaikinėje krav maga.

Atmušimas ir netgi išsilaisvinimas iš riešo sučiupimo ta “viščiuko galvele“ kakuto – tipiškas kung-fu veiksmas, turintis tikrai daug panaudojimo variacijų.

Po jo sekantis prispaudimas iš viršaus osae delnu arba netgi smūgis delno briauna shuto, kuomet ne tik atlenkto delno pagrindas naudojamas – labai instinktyvus gynybinis veiksmas, nukreipiantis ataką žemyn (net ir neapmokytas žmogus net nuo dūrio peiliu taip reflekso lygyje juk ginasi).

O va šeštąja rokkishu forma čia įvardintas jau būdas apversti delną aukštielninku ir panaudoti susidariusį kablį tokiame linkyje – savotiškai ir gavosi “slapta“ forma, ir gerai, kai nuo Miyagi Chojun per Miyazato Ei’ichi ir šio Jundokan mokyklos dojo (dabar aplink šį So Honbu susibūrusi ir nuo federacijos OGKK atskilusi organizacija yra laikytina “ortodoksais“) visi mokiniai (netgi tą neigiantis IOGKF kūrėjas Higaonna Morio) savo tuo vis ir man taip norimu pakoreguoti (ir taip jau pakoreguotu kitose mokyklose) judesiu į lanką žemyn vietoje užkabinimo taip užsispyrusiai kata kartoja ir kartoja, kol net man, glušavotam, jau pagaliau dašuto, kad čia ne nuvedantis judesys žemyn lanku, kaip yra tora-guchi, bet vis tik kablys apverstu shotei.

Dabar dėlionė jau susidėliojo.

* * *

Jūs praktikuokitės dabar tą tensho, nes šios šešios rokkishu formos yra tik bazinės idėjos kaip koncepcijos uke-waza, o aš gal eisiu pabaigti žiūrėti minėtąjį filmą – ten kaip tik detektyvas apklausia 1951-aisiais homoseksualizmu (baudžiamasis straipsnis JK atšauktas tik 1967-aisiais!) kaltinamą Kembridžo profesorių, suprasdamas, kad už viso to slypi gerokai svarbesni dalykai, nei šiknakrušystė, net jei ir ne galimas šnipinėjimas sovietams (kalbant apie pagarsėjusį britų išdavikų Kembridžo penketuką).

Osu!


Publikuota Patreon paskyroje 2021-07-25 čia.

2 mintys apie “Šešios rankos iš rokkishu

  1. Aš žiūrėjau žiūrėjau, ir staiga akyse nušvito – taigi, čia juk net ne smūgiai, bet imtynių veiksmai. 😀

    1. Faktiškai – taip. 🙂 Esu rašęs jau anksčiau, kad karate (ypač Goju-ryu) yra veikiau imtynės, nei kad boksas, nors ir kilusi iš kungfu, kai kinams šis vis tiek labiau smūginis. Bet čia tokia žanro specifika buvo: Shorin-ryu kaip dvaro sistemos ar Goju-ryu kaip policijos – nors japonai iš karate padarė “šokius be kardų“ pagal kendo pavyzdį (iš kur antraip karate atsirado kihon?..).

      Tik rankų formos yra ir smūgiai, ir sugriebimai, užlaužimai ir pan. – go ir ju pusės vienos rankų formos, pvz.: delnu nustumi ir delnu smūgiuoji, delno briauna smūgiuoji ir delno briauna blokuoji (ne tik atmuši, bet ir nukreipi, vedi prilipęs ir pan. – todėl tensho ir kakie yra tos pačios idėjos skirtingi treniruočių metodai, vienas kitą papildantys).

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s