Okinavos karate esminės sąvokos: gamaku, chinkuchi, muchimi, atifa etc.

Apie jau mano aprašyto Isshin-ryu mokyklos įkūrėjo Shimabukuru Tatsuo (1908-1975) vieną iš (nes kitu buvęs ir “maniškis“ Goju-ryu įkūrėjas Miyagi Chojun, todėl čia jums ir kvaršinu dabar galvą) Tomarite Shorin-ryu mokytojų Kyan Chotoku (1870-1945), dar žinomą kaip “akiniuotis“ Chanmī-gwā, yra va toks atsiliepimas Andreas Quast tinklaraštyje:

“Jis buvo meistras, įkūnijęs visus septynis pagrindinius karate elementus, tai yra: muchimi, atifa, chinkuchi, fēsa, michichī, kukuru ir churasa.“

Galiu lažintis, kad net pripratusiems prie karate žodyno, šios būdingos okinavietiškos karate 沖縄空手, kuri prieš šimtmetį (kaip tik šiemet, jei skaičiuosime nuo Funakoshi Gichin persikraustymo iš Okinavos į Tokiją pas dziudo kūrėją Kano Jigoro į to Kodokan, nuo ko ir prasidėjo pagrindinė japoniškoji Shotokan karate ir faktiškai dabartinė WKF per nacionalinę “šotokanistų“ JKA ir vėliau jų bei prikalbintųjų pasaulinę WUKO) ir davė pagrindą mums dabar tokiai įprastai “tradicinei“ sportinei WKF karate, jau nekalbant apie visus tuos “tradicinius“ ir modernius “fuflo-kontaktinius“ Kyokushinkai variantus su “tikru kiokušinu“ Shin-Kyokushin-kaikan (kaip Lietuvoje) bei Ashihara, Shidokan, Daido-juku ar Kudo ir pan., gi tokios sąvokos ir koncepcijos taip realiai nieko išvis gal ir nesako.

Gaidžių peštynių fanatikas Kyan Chotoku stebi savo auklėtinių pozuojantį sparingą

Na, nebent tikrai įdėmiau iš anksčiau skaitote šį tinklaraštį, tai rasite mane karts nuo karto čia jas pavartojant, kaip muchimi ar chinkuchi, o ir antai neseniai rašiau ir apie atifa pasireiškimą tokiose kata kaip saifa (t.y. “griebk ir vožk be palauk!“) ir kururumfa (t.y. “atitalžyk su išlaikymais ir pauzėmis“) – ir gal netgi jau pasigesite tuose 7 išvardintuose punktuose gamaku.

O ir klausimas toks – ar tikrai 7, o gal 8 (su gamaku) arba 9 (su koshi)? Ir kur pamesta toji visaapimanti Visatoje energija qi su jos susikaupimais pilve hara menamame taške tanden? Ir kur čia tie kinų yin bei yang arba japoniški go su ju ar kiai su aiki? O gal jie nėra būdingi karate, o tik iš jujutsu išvestiniams koviniams menams, kaip aikido ar dziudo?

O dar geriau, kad ne tik vertėtų šias sąvokas išsiversti, atsiprašant už tautologiją, į suprantamą mums kalbą, bet ir susigrupuoti pagal principus, kurios apie ką konkrečiau kalba, atsiprašant ir už kalambūrą.

* * *

Mano Goju-ryu karate mokytojas Bob Honiball mokęsis Jundokan mokykloje pas Miyazato Ei’ichi (1922-1999), kuris buvęs vienu iš tiesioginių ir artimųjų uchi-deshi mokinių pas patį Goju-ryu įkūrėją Miyagi Chojun.

Goju-ryu mokytojas Miyagi Chojun (kairėje) ir jo mokinys Miyazato Ei’ichi tarpukaryje Okinavos purvynuose

Tai va Bobas labai į mįslingas okinaviečių kalbos sąvokas, kurios ir japonams dėl skirtingo uchina dialekto (veikiau kaip mums – kokia latvių kalba), labai nelenda, sakydamas apie karate principus “žmoniškai“ ir paprastai gimtąja liverpulietiška šnekta:

  • struktūra ir
  • dinamika.

Ir va tas čia praleistas arba mano paminėtasis gamaku – kaip tik yra apie tą tinkamą kūno dalių struktūrą arba laikyseną, apie ką aš esu rašęs, sakydamas, kaip išties teisingai derėtų atlikti visiems tą įprastą pratimą “lenta“ (angl. plank), ir kaip tas gamaku būtent yra ugdomas heishu-gata per sanchin.

* * *

Aš šiaip nesistebiu, kad okinavietiška sąvoka gamaku, reiškianti žmogaus kūne dubenį arba papilvę 骨盤 kotsuban, japoniškai užrašoma paprastai tik fonetiškai ガマク, nes į šią įeina juk visa eilė elementų:

  • kushi クシ (jap. koshi 腰 ) – pats dubuo arba strėnos, kur –
  • (kin. k 胯 ) – “kaulai“ arba tarkojis arba paslėpsniai, nelygu kontekstas (ir nepainioti su kinteki 金的 “auksinų taikinio“ tarpkoju, kur vyrams “kabo kabikai, spardo juos nedorėlės gervės“);
  • (jap. hara 腹 ) – pilvas arba papilvė, jei tiksliau, kurioje yra –
  • (jap. tanden;  kin. dāntián 丹田 ) – kūno masės centras, vaizdingai pažodžiui pavadintas kaip “raudonas laukas arba daržas“, t.y. “energijos sankaupos centras“, kuriame sukaupiama toji –
  • (jap. ki; kin. qì 気 ) – tiesiog “oras“ arba (nematoma) energija.

Dabar, turbūt, suprantama, kodėl okinaviečiai į visus šiuos kompleksinius elementus tiesiog numojo sau ranka, apjungdami juos savo kalboje vienu imliu žodžiu gamaku?

Nes ir koshi (japoniškai šį sąvoka įprastesnė) – tai taip pat ir dviejų tipų labai svarbūs karate dinamikai tie judesiai dubeniu, kurie leidžia generuoti arba sustiprinti pradinį impulsą, užgimusį pėdose: sukimas dubeniu ir stūmimas dubeniu.

Droves merginas nesunkiai galima čia nuvesti į rausvažandį sumišimą (mea culpa, prisipažįstu taip nusidėjęs mintimis, žodžiais, veiksmais bei pasielgimais…), tai karate šiame koshi principe yra “patvirkusi sistema“, nes arba kraipo šikną aplink vertikalią ašį (dažniau tai yra pastebima Shorin-ryu sistemose, kur atakos yra ilgos, nes iš tolimesnės distancijos), arba va taip nepadoriai atlieka lytinį aktą imituojančius judesnius pirmyn (arba atgal, jei buvo jau pirmyn, kaip tai nutinka katiniškoje nekoashi-dachi pozicijoje, kas būdinga labiau Goju-ryu sistemoje, pasirinkusioje taktikoje artimą kovą).

Koshi parengimas per gamaku pratimus (gif iš giphy)

Šiaip nepraėjai iniciacijos į Goju-ryu, jei nečiupinėjai vardan gamaku savo sensei pasturgalio – ne dėl kažkokių užpakalinių (sic!) minčių, išdykėliai jūs, bet kad suprastum, kur ir kuomet tos įtampos ten susidaro vienu ar kitu atveju (ir ką daręs Bobas su savo mokytojo “gamaku“, be abejo).

Gamaku išties svarbu tiek struktūrizuojant laikyseną, tinkamai suderinus įtampas dubens srityje, taip sujungiant apatines galūnes su viršutinėmis per nugarą, tiek, beje, ir generuojant tą impulsą nuo pėdų per šlaunis ir gamaku “apjungimo“ iki pat smūgiuojančio kumščio tsuki.

* * *

Ir va čia antrasis Bobo įvardintas principas, kurį per jo triskart kartojamą mantrą “relax! relax! relax!“, yra chinkuchi チンクチ

…ir kuris išties japoniškai shime 締め reiškia įtempimą (arba kiniškai sąsajas, sujungimą), ir ką matote per sanchin-gata patikrinimą stipriai tinkamu metu ir tinkamose vietose plekšnojant ar netgi vanojant testuojamojo kūną, ar teisingai išties išdėliota šio kūno struktūra.

Shime – tinkamos kūno išdėstymo struktūros arba “trijų įtampų“ (jap. sanchin) patikra.

Tai čia gal tuomet ir būtų gamaku tas shime? Ir kur čia tas atpalaidavimas, jei čia yra įtempimas?

Bet aš taip čia vis supaprastintai gamaku verčiu kaip “struktūra“, o chinkuchi – kaip “dinamika“, kuo vis tik šis principas iš esmės ir yra, nes per chinkuchi toji energija ir nukreipiama į priešo kūną smūgiuojant arba jo galūnę blokuojant, ir tas chinkuchi taip pat, kaip ir gamaku, turi dalį konkretesnių elementų:

  • fēsa フェーサ (jap. haya-sa, kin. sùsa 速さ) – greitis arba staigumas, kuris ir vadinamas okinaviečių kaip chinkuchi, nes yra išgaunamas nuo atpalaiduotos galūnės (relax!) ją staigiai įtempiant, ir ką japoniškai mes žinome ne kaip minėtą shime įtempimą, bet –
  • (jap. kime 決め) – sufokusavimą, sutelkimą, kinų vadinamą kaip “(apsi-)sprendimą“ arba “dinamizmu“ fā jìn 發勁 , paprastai palydimą kiai!;
  • atifa アティファ (jap. hakai-ryoku 破壊力 arba kin. bàofālì爆發力 “sprogstama jėga“) – laužanti, pramušanti jėga, kuomet smūginis impulsas nukreiptas ne į paviršių, bet mintimis nukrepiamas (taigi tas menamas qi…) gilyn, tarsi smūgiuojant ne į taikinį, bet už jo, kiaurai jį.

Suprantama ir vėl, kodėl okinaviečiai visus šiuos sprogstamos ir staigios jėgos pasireiškimo elementus įvardino vienu chinkuchi arba, konkretizuojant, dar atifa (plg. iš jap. atemi 当身 ) žodžiu, kai japonai faktiškai viską suvedę į kime.

…jos liekną kamieną stuksena geniai (gif iš tenor)

Na, ir jei chinkuchi yra staigus įtempimas, paprastai pasibaigiantis sprogstama jėga atifa, tai jo priešingybė –

  • muchimi ムチミ (jap. danryoku-sei; kin. dànlì xìng  弾力性 ) – elastingumas, lėtas judesys su įtempimu, ką ir matote atliekant per visą sanchin-gata.

Šis principas naudojamas ne smūgiuose ar staigiuose blokuose, kaip chinkuchi per fesa, bet iš esmės visokiuose užgriebimuose ir “lipniose rankose“ kakie, kur jausmas priešininkui susidaro toks sunkus ir neatsikratomas, tarsi prilipęs.

* * *

Dar likę trys pradžioje paminėti okinavietiškos karate principai yra:

  • michichī ミチチ (jap. metsuke; kin. mùfù 目付 ) – “akių nukreipimas“, t.y. žvilgsnis arba gebėjimas tinkamai žiūrėti į priešininką kovoje;
  • kukuru ククル (jap. shingan arba kokoro+me; kin. xīnyǎn) 心眼 ) – “širdies/minties akis“, t.y. susitelkimas mintyse arba gebėjimas atsiriboti nuo pašalinių ar trukdančių minčių ir susitelkti tik į tikslą, kovą ir priešininką (kadangi kanji užrašoma du skiemenys kaip “širdis“ ir “žvilgsnis“, tai reikštų “drąsiau, nemyžk į kamašą!“), kas dažnai Zen pagrįstuose japonų kovos menuose Bujutsu ir Budo vadinama kaip mushin 無心 arba “minčių nebuvimas“, t.y. spontaniškumas, refleksinis veikimas;
  • churasa チュラサ (jap. utsukushi-sa 美しさ) – “grožis“, t.y. tvarkinga, išbaigta forma arba, kaip sakoma aviacijoje, “gražūs lėktuvai skrenda, o negražūs – krenta“, tai taip ir karate, kuomet teisinga, tiksli, racionali technika ir išoriškai yra graži (kas tą brutalų snukdaužio grožį supranta, aišku).

Ir šie daugiau kalba ne apie struktūrą su dinamika, bet bendrai apie karate būtinus vidinius principus, kurie, kaip matote, nieko bendro su įtampomis ar kažkokiomis menamomis energijomis neturi.

* * *

Tad kiek tų okinavietiškos karate principų išties taip yra – 7, 8 ar 9?

Aš juos pažymėjau aukščiau paryškintai – susiskaičiuokite ir susidėliokite, kurie esminiai, o kurie yra sudedamieji šių, nors taip pat paminėti (ir gal vertėtų labiau akcentuoti kokius japoniškai karate būdingus?).

O citatą pradžioje galima išversti tuomet ir į suprantamesnę mums kalbą:

“Jis buvo meistras, įkūnijęs visus septynis pagrindinius karate elementus, tai yra: lėtą įtempimą, pramušimą kiaurai, sprogstamą jėgą, staigumą, tvirtą žvilgsnį, nepajudinamą susikaupimą bei grožį tiksliuose judesiuose.

Osu!


Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas pasirodė 2022-09-08, o taip pat dėkoju atskirai balsuojantiems per PayPal!

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s