Posts Tagged ‘shorin-ryu’

Skirtingai nuo yabitute sistemų, Kyokushinkai karate nors ir yra sportas, bet vis tik karate.

Tiesa, tai seniai išaugta mano mokykla, bet sentimentų iš jaunystės-kvailystės jokiais loumavašiais neišmuši, o ir dabar iš Goju-ryu pozicijų į juos žiūriu atlaidžiai kaip senelis į anūkus (kuo jie iš esmės ir yra).

skaityti toliau

Reklama

Karate – tai imtynės?

Posted: 2016-04-08 in Karate
Žymos:,

Aš jau anksčiau esu ne kartą rašęs, kad visa karate yra ne tiek boksas, kiek imtynės. Tai čia japonams karate yra šokis be kardų – tie šiaip išprotėję tamagočių samurajai, jiems ir pagalys rankoje kardas, ir šluotkotis kardas, ir kai rankos tuščios, tai masturbacija užsiima vis tiek kaip su kardu elgtųsi.

Man patinka, ką šita porelė daro, kurios vieną klipą jau anksčiau publikavau, o dabar dar vienas, kaip okinavietiška karate savo originale išties atrodyti turi: skaityti toliau

Rytis Bublevičius savo Karate akademijos facebook puslapyje pasidalino sochin-gata vaizdo klipu – prieš skaitant toliau, siūlau jį pažiūrėti, net jei ir žinote kata sochin ir kaip ji atliekama Shotokan (t.p. ir Fudokan bei kitose tradicinės karate arba okinavietiškose Shorin-ryu mokyklose).

Šiuo klipu jis dalinosi dėl kitų motyvų (tas vaikis tikrai vaizdingai atlieka kata, pripažinkim), tačiau man iškart šovė kita mintis – aš šia tema jau buvau rašęs, minėdamas kata naihanchi (okin.: naifuanchin).  Ir, spėju, kad mano mintį jau supratote – Rytis tik ką man priminė apie dar vieną kata iš “-chin-gata“ serijos!

skaityti toliau

Motobu Choki yra pasakęs:

“Pėdų ir kojų padėtis naifuanchin-no kata (jap. naihanchi-gata) yra karate pagrindas. Pasisukdami į kairę arba dešinę naifuanchin stovėsenoje užimsite poziciją, naudojamą realiame susidūrime. Persukant mąstymą apie naifuanchin [kata] kairę arba dešinę, kata kiekvieno judesio įvairios prasmės irgi taps aiškesnės.“

toliau

Vakar parduotuvėje einant prie kasų pamačiau treninguotą plačią nugarą su užrašu: “Lithuanian Kyokushin Karate“ – “lietuviškoji kiokušin karatė“. Artimesnė kasa buvo laisva, todėl nuėjau ten, o ne sustojau už jo – nors pagunda tokia buvo. Mūsų žvigsniai susitiko – jo smalsus, o mano draugiškai tyrinėjantis.

Treningą vilkėjęs man nepažįstamas. O ir kodėl turėčiau visus pažinti? Bet neiškart suvokiau, kodėl užkliuvau jam aš – negi vieninteliai balti polo marškinėliai taip “šventišką atmosferą“ čia kūrė? skaityti toliau

Kaip ir dėl stovėsenų, taip ir dėl Uke-waza 受技 – kalba ir čia kiša mums koją. Iš tikro, nėra nieko kvailiau, kaip kad buvo išversti “uke“ kaip “bloką“, kas įsitvirtino dabar nebeišmušamai kaip formali sąvoka, ką, deja, ir aš toliau būsiu priverstas naudoti, kad būtų aišku, apie ką aš kalbu. Mat iš tikro uke 受 reiškia “priimti, gauti“, ir derėtų teisingiau versti kaip “perimančioji technika“.

Ne veltui ir poriniuose pratimuose partneris, kuris “priima“ techniką, dėl kurios pratimas atliekamas, vadinamas irgi “uke“. Taip karate smūgiuojantysis ar puolantysis vadinsis “tori“, o besiginantis nuo šios atakos ir kontratakuosiantis – “uke“. Aikido, tarkime, “uke“ vadinsis tas, ant kurio demonstruojama metimų technika (jis ją “priima“), nes ją atliekantis arba “metantysis“ vadinasi “nage“. Bendrai paėmus, dėka dziudo ir panašių sistemų, kurios įsitvirtino Vakaruose anksčiau už karate, tas, ant kurio demonstruojama technika, vadinamas “uke“, ir tai ne visada būna susiję su tuo, kad jis ginasi, kaip kad “uke“ irgi kartais išverčiama.
priimam tekstą apie technikas toliau

Keri-waza 蹴技 – tai spyriai. Smūgiai koja irgi įmanomi – jei turite medinę ir ją pasičiupsite, idant taip vožtelėti kam nors. Nuosava koja irgi tą galima padaryti gerai pasimiklinus, bet vis tik ja geriau tiesiog spirti.

Jei tūlam biurgeriui “karate – tai kai koja į galvą spiria“, tuomet Goju-ryu nelabai ir karate gaunasi, mat čia dažniausiai nespiriama aukščiau bambos.

Nors dabar, deja, jau negali, žmogau, to užtikrintai pasakyti, nes šiuolaikinės japoniškos karate mados ir įvairių “spirdukinių“ sportų tendencijos karts nuo karto kokios Goju-ryu mokyklos mokinius, žiū, ir paskatina spirti ir į galvą, aukštai pakeliant koją ir pavojingai atidengiant savo tarpkojį ar bent jau atraminės kojos kelio sąnarį.

Toliau taekwondo gerbėjai neskaito, nes apsiverks.
skaito tie, kurie nežliumbia