Aš esu žmogus, iškankintas narzano pagadintas sovietmečio švietimo, todėl žodis “revoliucija“ man reiškia ne šiaip kažkokį valdžios perversmą jėga (kokia dar revoliucija 1926 metais Kaune, tarkime?!), o išties esminį valstybinės (t.y. politinės, ekonominės ir socialinės) santvarkos ir sąrangos pokytį.
Kitaip tariant, arba dar “marksistiškai“ (sic!) šnekant, tai:
- buržuazinė revoliucija atsikrato šalyje jau pasenusių feodalinių ekonominių santykių, taip sukurdama kapitalizmą, kaip tai nutikę 1566-1648 metais su olandiškais geziukais Habsburgų Žemumose, kurių tolimesnius visuomeninius pasiekimus (triskart jūrų karuose po to net britus sutriuškinę!) politikoje ir ekonomikoje po to mielai sau importavę ir britai per taip vadinamą “šlovingą revoliuciją“ 1688 metais (ta Glorious Revolution vis tik buvusi akivaizdžiu rūmų perversmu prieš britų karalių Jokūbą II, parėmus britų elitui interventą nyderlandiečių karalių Vilių III “oranžinį“ su jo britiška žmonele Maryte II);
- arba kokie nors komuniagos įvykdo valstybinį ginkluotą perversmą, nušalindami iš politikos “demokratus“, bei tuomet esamą liberaliai buržuazinę privačių gamybos priemonių ekonomiką pakeisdami jėga į socialistinę valstybinių gamybos priemonių ekonomiką (ta planinė ar “rinkos“ ekonomikos – tai tik eufemizmai, kurie iš ekonomikos mokslo pozicijų prasmės neturi, kaip fizikoje bandymas užginčyti gravitaciją, kuris baigsis lygiai taip pat skausmingai nevykusiai, kaip baigiasi visa “planinė“ ekonomika, ignoruojanti esminius ekonomikoje rinkos dėsnius – arba, sakykime, taip visiškai kapiec pareina viskas “ne pagal planą“).
Pirmu atveju, tai, ciniškai žiūrint, dar škoto Adam Smith (1723-1790) liberaliosios ekonomikos idėjų pratęsėjas britų žydas David Ricardo (1772-1823), kalbėjęs apie anglų aristokratų latifundininkų nedarbinėmis pajamomis gaunamą ekonominę rentą kaip trukdį Britanijos tolimesniam vystymuisi, jau pats sau ir kolegoms per Parlamentą Londone pasilobino finansinio kapitalizmo pagrindus, kur žemės rentą pakeičia palūkanomis iš kapitalo, o po to jo raštais remdamasis ir vokietis imigrantas barzdyla Karl Marx (1818-1883) parašo Londone kapitalinį (!) veikalą tokiu pačiu pavadinimu Das Kapital, kur bėdavojasi apie kapitalisto (sic!) atimamą ekonominę rentą nuo darbo, vadindamas tą dabartinių “antimarksistinių“ neoliberalų itin mėgstama sąvoka “pridėtinė vertė“ – atkreipkite čia dėmesį, kad kas kitoms tautoms yra diskusijų objektas, kaip tą jo tekste vartojamą vokišką žodį Wert išversti, atsiprašant už tautologijas čia, tai lietuviai tiesiog pasidarė jį iškart “lietuvišku“ ir sau galvos daugiau nebekvaršina, kur ten yra nauda, kur yra vertė, o kur kokios nors esminės sąnaudos su gautinu pelnu ar kažkaip “viršpelniu“ bei ekonomine renta arba pridėtine verte vadinamu eufemizmu, ir pan.
Antru gi atveju, tai net Rusijos spalio socialistine revoliucija patys tą rūmų (tiesiogine prasme rūmų – iš 1917 metų dar vasarį buržujų atstatydinto caro jo buvusiuose Žiemos rūmuose posėdžiavusios iki spalio galo Laikinosios Vyriausybės) perversmą revoliucija nevadinę iki pat 1926 metų savo pergalingojo kompartijos suvažiavimo (su čekistų vado Felikso Dzeržinskio infarktu po debatų tarp šių nugalėtojų dėl tolimesnių “revoliucinių“ šalies “pokyčių po pokyčių“ ©), nors jų lyderis Vladimiras Leninas, pasimiręs dar 1924-aisiais, jau pilietinio karo gale savo begaliniuose raštuose rašinėjęs, kad tas jų įvykdytas spalio perversmas išties pagal faktą vadintinas revoliucija, nes juk to pasekoje pakeitė ne šiaip tik politinę valdžią (ir įprastinį delegatų parlamentarizmą pakeitė deputatų tarybomis, šalį pašaipiai po to pavadinant dėl to Sovdepija), o visą šalyje buvusią pofeodalinio kapitalizmo ekonominę formaciją į naują visuomenės (per kompartiją, aišku) kontroliuojamų gamybos priemonių link (nes tuomet dar ne visai) socialistinę.
Ir kad jis būtų žinojęs, kokie pokyčiai laukė šalies dar po jo mirties, nors ir jam gyvam esant pakako permainų, taip valstybinį kapitalizmą, prižiūrimą čekistų nuo buržujų “kontr-revoliucinio“ sabotažo, per pilietinį karą priverstinai jau pakeitus į karinį komunizmą su įgaliotiniais komisarais (patrinta “koža“ ir proletariška “roža“ bei mauzeris arba naganas su atitinkamu mandatu!), po kurių atėjo eilė ir buchariniškam “smulkiaburžuaziniam“ NEPui su turgaus ekonomika, ir kurį vardan socializmo (kolektyvizacijos ir paskesnės industrializacijos) kūrimo pakeliui link komunizmo neapsikentęs taip likvidavęs Stalinas su savo govėda idėjinių komunistų iš “leniniškos“ sąšaukos, papildžiusios gerokai iššaudytų per pilietinį karą pradinių aršių bolševikų gretas, kol tie dar nespėjo tapti nepmanais, kaip tas įvykę perestroikos dėka gerokai vėliau su sovietiniais nomenklatūriniais funkcionieriais, dabar ir mūsų šalyje apsimetančiais “kapitalistais“, kurių visas pradinis kapitalas – tai akiplėšiškai iš mūsų pasivogti prichvatizacijos metų nacionaliniai aktyvai (va toks laikinas premjeras čia buvęs, kuris net nesivaržydamas tų užimamų aukštų vyriausybės vadovo pareigų, o jomis kaip tik pasinaudodamas, sau ėmė ir pasisavino vieną didžiausių gamyklų šalyje, kone iki savo mirties patapdamas Lietuvos turčiumi Nr.1, kai ir jį labai tipiškai poste pakeitė analogiškas Agropromo išvogimo inciatorius).
Bet čia juk ne tinklaraštis apie politinę ekonomiką ar ekonomikos istoriją – kaip ir apie revoliucijos kilimo ir įvykimo prielaidas galite išsamiau patys pasiskaityti dar Punkonomics štai pagal šias nuorodas į dvi dalis: pirma dalis čia ir antra dalis čia.
* * *
Ir gal netgi ne tik galima, bet ir derėtų įdėmiau pasiskaityti, idant būtų galima čia suprasti, kodėl šioje būtinoje preambulėje vadinama “spalvota“ revoliucija nėra išties jokia “tikra“ revoliucija to žodžio prasme.
O iš esmės tai – tik vienas iš valdžios pakeitimo svetimoje šalyje instrumentų, kuriuo naudojasi imperinio tipo politinis elitas (apie keturias jų rūšis esu irgi rašęs Punkonomics štai čia):
- kaip, tarkime, tiesioginė invazija, pakeičiant vietos valdžią, kaip JAV į Grenadą 1983 metais (bandžiau anądien pažiūrėti ta tema filmą su pačiu Clint Eastwood JAV marėnų seržanto vaidmenyje – ir pirmąkart tokio visiško šlamšto net profesine kinematografo prasme aš jau nebesugebėjau peržiūrėti iki galo…);
- ar netgi aneksija, kaip įvykdžiusi staliniška SSRS 1939-1940 metais Lietuvoje per du žingsnius (t.y. pirmiau primestas savitarpio karinės pagalbos aktas ir perduotas iš lenkų atimtas Vilnius mūsų visuomenės užganėdinimui, dar nekeičiant šalyje valdžios ir santvarkos, o jau po to – “demokratiškai išrenkamas“ Liaudies Seimas, pats gi įsiprašęs į SSRS sudėtį ta Salomeikos apdainuota “tė es er es skambiausia styga“).
Faktiškai mūsų platumose “spalvotų“ (oranžinės Kijeve 2004 metais ar metai iki tol rožių Tbilisyje) revoliucijų politinė technologija, skirta formaliai tarsi iš vidaus pakeisti esamą politinę valdžią, jau įgavusi bendrinį maidano pavadinimą – ką dabar per riaušes Tbilisyje vėl grotžymėse matome.
Nes tokių perversmų kuratoriams naglosaksams™ (reikia nors pusę tiek laiko padirbti jiems kaip aš, kad čia su manimi ginčytis, kodėl tie tokie “nagli“), turintiems šimtametes imperines ir kolonializmo politines technologijas, juk yra visiškai net nesvarbu, kuri ta posovietinių čiabuvių gentis ten kur taip jų dėka ir už jų pinigus “revoliucinasi“ vardan “demokratijos“ (t.y. JAV interesų, ir dažniausiai dempartijos – pačios toksiškiausios, kaip jų pakalikai mėgsta šitaip išsireikšti, elito grupuotės ne tik JAV vidaus politikoje) ir menamų “žmogaus teisių“© – ir šio manipuliacinio instrumento autorystė tenka JAV, kuriai, nebūtų ironiška, bet jokie mūsų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai ar Europos Žmogaus Teisių Chartijos teiginiai negalioja (nes juk – Europos, aha).
O va britai išvis tokiais ideologiniais niekais niekada sau ir kitiems galvos nekvaršinę, palikę tuos paikus žaidimėlius nebrendyloms, jų požiūriu, buvusiems savo kolonistų palikuonims Šiaurės Amerikoje tarp Kanados ir Meksikos.
* * *
Aišku, ne visada tie maidanai irgi pavyksta: taip 2020 metais Baltarusijoje jų “paskutinis Europos diktatorius“ Aleksandras Lukašenka vis tik pats atsilaikė prieš raudono dryžio įklote mosikavusius šlepetininkus ant suoliukų, po to mums ant sprando čia “padovanojęs“ nepripažintą prezidentę Svietą-kotletą, išlaikomą su visa gauja pakalikų už mūsų pinigus Vilniuje, o 2022 metais Kazachstane organizuotas chaosas, kuriame aktyviai sudalyvavo britų kuratorių prižiūrimi turkų nacionalistų smogikai, buvo likviduotas įvestos į pagalbą ODKB kariuomenės (juokingiausi tuomet buvę turkų žiniasklaidos kvykavimai, kaip mažulė Armėnija čia taip okupuoja didžiulį Kazachstaną).
Tuo tarpu kalbėti apie kokią “spalvotomis revoliucijomis“ vis papurtomą gretimais jų Kirgiziją nelabai realiai taip išeina, nes ten vietinės gentinės kriminalinės grupuotės banaliai kariauja dėl valdžios, paskui po savo laikinos pergalės kurios nors vienos atstovams nulekiant į Kremlių bučiuoti Koščėjui žiedą su sidabrine kaukole rubino akimis ir smaragdo dantimis.
Tad jei minėtiems naglosaksams iš to kokia nauda finansuojant ten taip vienus ar kitus “aksakalus“, tai tik tame, kad Rusijos pasienyje yra politinio nestabilumo nuolatinis židinys, reikalaujantis jo priežiūrai vardan natūralių nacionalinių interesų papildomo tam dėmesio ir rezervuotų karinių bei finansinių išteklių, ir toje pačioje ODKB kirgizai yra veikiau šiknasopis, nei realus pagalbininkas rusams kaip mūsų kaimynai baltarusiai (nors pastaruosius tuomet veikiau derėtų vadinti raudonaisiais rusais, sprendžiant iš šalies valstybinių simbolių ir sovietinės ideologijos paveldo).
Ir tam, kad suvoktumėte žemiau išvardinamus maidano technologijos žingsnius, tai dar papildomai perskaitykite, ką esu rašęs apie sorošėkus – vieną iš esminių JAV prezidento Ronald Reagan praktiškai nuo 1982-ųjų per NED ir dukterines bei išvestines organizacijas įgalintų (kiek gi galima tas grenadiškas invazijas kartoti, kai ne visada jas ir įvykdyti pavyktų?!) ir labai efektyvių, kaip parodžiusi istorija, užsienio įtakos agentų kompradoriškos vietos politikos įrankių.
Tad nenuostabu, kad Gruzijos parlamento bandymą dabar įvesti užsienio įtaką įvardijantį ir jų galias apribojantį įstatymą 1938 metų JAV FARA įstatymo pagrindu būtent JAV “diplomatai“ tiesmukai grasinimais ir maidaniškais vietos sorošėkų veiksmais dabar privertė jau atšaukti, tos šalies prezidentei viauksint JAV Laisvės statulos fone, kaip ji palaiko ne savo šalį ir jos valstybės demokratiškai išrinktus tautos atstovus, bet smurtaujančius ir niokojančius jos šalies parlamentą ir valstybines įstaigas užsienio įtakos riaušininkus, kas būtų klaikiai ironiška, jei nebūtų tiek liūdna, žinant tolimesnes šio nekart prasisukusio scenarijaus pasekmes.
Aha, bet čia, visi nuedukuoti apsivakcinavę mūsų paikenos žino, kad rusai kalti, ir visur jaučiama toji jų pasiekianti plaukuota Kremliaus ranka – kaip gi be to!
Nors keista tuomet, kodėl ant stotelių Tbilisyje tuomet prirašinėta riaušininkų kuratoriams suprantama kalba Fuck Russia! vietoje gal tuomet labiau kremliniams suprastino rusiško keiksmo, kur jiems ten dabar eiti paskui ukrainiečių pasiųstą ir neužilgo paskendusį rusų Juodosios jūros karo laivyno flagmaną kreiserį Moskva.
Bet jei tiko ir patiko mano įrašas apie 5 Antifa smogikų veikimo ypatumus, tai gal bus įdomu ir čia žemiau paskaityti, o kokie tie čia mano sudėlioti 7 (galima panumeruoti smulkiau, galima ir apjungiant stambiau, bet taip yra aiškiau, mano galva) technologiniai žingsniai visų tokių maidanų ar klaidingai vadinamų “spalvotų revoliucijų“, kurios ne jokios revoliucijos, nes nėra 4 esminių aukščiau nurodoje paminėtų priežasčių tam kilti (t.y.: viršūnės negali; apačios nenori; aktyvus protestinis judėjimas; kryptinga lyderiaujanti politinė jėga) – tačiau kurias už tai vis tiek galima iš išorės dirbtinai sukurti, siekiant destabilizuoti politinę padėtį šalyje, po to tokį “maidaną“ (kuris tapo bendriniu žodžiu kaip bardakas ar bedlamas) ciniškai pavadinus kokia nors “spalvota revoliucija“.
Matyt, ta pirmine revoliucija prisimenant britų kolonistų iš 13 kolonijų Šiaurės Amerikoje, pavadintų jankiais, nepriklausomybės kovą 1775-1783 metais prieš imperinius britus, dabar bendrai vadinamus pusbroliais abipus Balos naglosaksais:
* * *
- 1. Visuomenės sukiršinimas ir primestos “visuotinės“ nuomonės kryptingas suformavimas.
Šis turi vykti link neapykanta paremtų galimų veiksmų per kontroliuojamą žiniasklaidą (šaika savo Monikutės dar LRT nepakeitė į aršesnį sorošėkinį supostatą?) bei per įvairius nevyriausybinius fondus apmokamus (taip vadinamus “fondososus“ © A. Bačiulis) ir kuruojamus socialinių tinklų įtakotukus (vienas toks internetinis žiurkėnas net ordiną už šią veiklą gavęs – kaip ironiška, kad būtent iš tulpinės ekselencijos, aktyviai per partškolą iki pat kone 1992 metų priklausiusios antivalstybinei burokinei kompartijai iki ši jau buvusi išformuota, kas visiškai nesutrukdė šiai išverstaskūrei jūsų, mieli mano bendrapiliečiai lemingai, būti net dukart išrinktai, tiesa?).
Taip banaliausias ir labiausiai efektyvus, nes biologiška “savas-svetimas“ prigimtimi besiremiantis “traibalizmu“ (angl. tribe – gentis; dar žr. Dunbar’s number) socialinis (t.y. dirbtinai visuomenės įdiegtas) instinktas, tas būdas yra kiršinti bendrapiliečius nacionaliniu arba etniniu pagrindu – kaip antai Vokietijoje tarpukaryje buvusi nacių inicijuota “krikštolinė naktis“ ar tokių pačių rusų juodašimtininkų rengti žydų pogromai Ukrainoje dar prie caro, neskaitant ten visokių “niezaliežnų“ petliūrininkų tarpukaryje, nors tais proverbiniais “žydais“ gali būti parinkta bet kuri visuomenės dalis, kuri įvardinama likusiems kaip “tautos priešai“ (lot. hostis publicus, angl. public enemy ar net enemy of the state arba rus. “liaudies priešas“ враг народа).
Pati aktyviausiai buvusioje SSRS erdvėje čia naglosaksų kuratorių naudojama yra rusofobijos korta pagal loginį propagandoje naratyvą:
- a) SSRS buvo imperija;
- b) SSRS vyraujanti tauta buvo rusai;
- c) rusai visada impercai;
- d) jus rusai vėl okupuos, durneliai – todėl turite visomis išgalėmis tam priešintis, nes “rusas puola!“.
Kadangi Lietuvoje iš esmės yra sukurta nacionalinė (t.y. tautinė) valstybė, kur nėra todėl didesnių tarpnacionalinių įtampų, o su “nacionalistais“ kryptingai visą laiką čia kovota (kas prisimena dabar murzilkas?), kaip ir lietuvių tauta yra banaliai vyraujanti dėl:
- a) lietuviai istoriškai yra vietinis etnosas (kaip ir įrašyta mūsų Konstitucijos preambulėje);
- b) karo metu įvykdyto vokiečių nacių ir jų vietinių pakalikų Holokausto (žydų genocido);
- c) pokaryje 1944-1953 metais aktyvios LLKS partizanų veiklos, čia taip kartu terorizavusių bandžiusius atsikelti kolonistus iš “tikrosios“ SSRS gilumos (taip sovietų pavadintas netgi vietinis “nacionalistų pogrindis“, išsiliejęs net kone po dvidešimties metų vėl į kalantines);
- d) sovietinės ir bendrai karą laimėjusių sąjungininkų politikos iškelti etninius vokiečius iš nebe Vokietijai po karo priskiriamų teritorijų, išvengiant vėliau teritorinių pretenzijų etniniu pagrindu, kaip ir mums vėl nuo 1947 metų atitekusio teritoriškai Klaipėdos krašto bei visiškai analogiškos Lietuvos kompartijos ir šalies vadovo Antano Sniečkaus veiklos, perkeliant “primygtinai savanoriškai“ vietos lenkus iš Lietuvos SSR atitekusio Vilniaus krašto dalies;
– tai eskaluoti vietos nacionalistų veiksmus prieš rusakalbius (“viens su puse, du su puse“ – ne ką kitoniškai, sakyčiau, už tą “imkit, vaikai, pagaliuką“) čia dėl per žemos imties tame game of numbers yra objektyviai išties problematiška.
Nes taip tikrai objektyviai yra per mažai tų aktyvistų (jų tebūna tik apie 5% grupuotėse, kurie patraukia svyruojančią kritinę mažumą 15-20%, paskui kurią jau eina visa likusi gauja) tarp mūsų vietinių “nacionalistų“.
Taip man dar dirbant jankiams, tai VSD visoje Klaipėdos apskrityje suskaičiavo net (!) 12 tokių asmenų, iš kurių 8 išvis buvę rusakalbiai (sic!) arba iš mišrių šeimų, o anuomet sostinėje rasistiniu išpuoliu prieš juodaodį studentą pagarsėjo tik savo hierarchiją gaujoje norėjusi pasikelti šaulė (!) irgi rusiška (!) pavarde, priklausiusi Linksmaisiais 90-aisiais postsovietyne išpopuliarėjusių vietinių skustagalvių šutvei, kurią prevenciškai po to labai kibiai VSD bei ONTT tuomet paėmusi į savo nagus (kaip irgi imliai pasakęs anuometinis “nacionalistinio“ Kauno meras iš Tėvynės Sąjungos nacionalistų: “mes netoleruosime netolerancijos apraiškų!“).
Todėl dabar aršiausia “nacionalistė“ pas mus – tai tik šimašoidus ir kitus mankurtus labai erzinanti patriotiškai užsiangažavusi tamsta mokytoja su Trispalve.
Kas vis tik netrukdo tuos reikiamus skaičius dirbtinai padidinti, tiesiog dabar “vatnikizuojant“ kitaminčius bendrapiliečius bei netgi tautiečius – t.y. juos tiesiog dehumanizuojant, nes “nežmones“ naikinti po to sekančiu žingsiu yra tiek pat paprasta, kaip ir kitataučius prie etninio valymo.
Tiesiog tokiu atveju tos dirbtinės socialinės atrankos kriterijus yra nebe genocido, bet socialiniu ar ideologiniu pagrindu, prisidengiant patriotizmu.
Ir todėl aš rimtai buvau vienu metu net sunerimęs dėl dr Nidos Vasiliauskaitės asmeninio saugumo dėl jos aktyvios “antišaikinės“ politinės protestinės veiklos, kurią šioji vis tik, pati to nepastebėdama, dabar pervedusi į politinius “papilosopavimus“ sau įprastu profesiniu filosofei būdu, todėl reali grėsmė jos sveikatai ar net gyvybei dabar yra gerokai mažesnė, nei man už va tokius rašinėjimus čia apie visokias “spalvotas revoliucijas“.
O su tapinoidine davatka, isteriškai klykiančia, kad esi vatnykas, gal ir būtų galima diskutuoti jau tik po gero mavašio šiam į marmūzę – bet aš to čia nesakiau, nes esu sklidinas tik krikščioniškos meilės artimam savo tautiečiui, netgi jei tas yra godus, šykštus ir pavydus.
* * *
- 2. “Taikūs“ protesto mitingai ir demonstracijos.
Taip pagal 1-mą punktą įvardinama pabrėžtinai kaip “taikios“ protesto akcijos, nes kuratoriai pageidauja šiame etape dar susilaikyti nuo smurto, sukuriant pradžioje propagandoje tą mielą uci-pucikų įvaizdį ir jų “nekaltus“ siekius jau minėtų “demokratijos“ (nes jaučiama demokratijos stoka esamame režime, aha) bei “žmogaus teisių“ (iki banaliai naivių pareiškimų apie “nėriniuotus triusikus Europoje“ bei “kavą prie Vienos operos“).
Ach, kaip miela… čmoki-poki, aha.
Sekančiu žingsniu, be abejo, bus jau aktyvus protestas ir streikas ar kokio judėjimo blokavimai bei netgi masinės riaušės.
Tačiau vaizdelis melagienose vis tiek visada kryptingai bus formuojamas tik toks, kad kadre matysite ne jaunuolius su molotovo kokteiliais, niokojančius aplinką ar smurtaujančius prieš teisėsaugos pareigūnus (čia tuos “dialogo grupės“ provokatorius jums dirbtinai tik tuomet akcentuos, jei čiabuviai pabandys protestuoti prieš kompradorinę vietos politiką, kaip nutikę po “šeimų maršo“ renginiui jau pasibaigus!), bet tik kokias nors kvaišas su gėlytėmis, bandančias dar netgi šias įgrūsti “kosmonautams“ iš riaušių policijos į tų šautuvų vamzdžius (ko irgi nepainioti su tiktoko ministrės siekiu prieš tai atsiklaupus tą pareigūno “vamzdį“ apžioti per instagraminę mūsų sostinės kvaišų akciją tarptautiškai “fuck the police!“ liuteroniškame parkelyje už vietos zagso vardan JAV pastipusio negro recidyvisto!).
* * *
- 3. Riaušės sėkmingai pereina į smurtinius veiksmus prieš teisėsaugą bei valstybinių įstaigų niokojimus ir užgrobimus.
Aš suprantu anuomet premjero Sauliaus Skvernelio buką mento nesupratimą, kodėl jis, kaip tą atkalbinėjęs patarėjas Skirmantas Malinauskas, vis tik negali švietimo ministeriją okupavusių mokytojų išvaikyti goblinų pagalba, nes jam, kaip prieš A. Kubilių nukreiptų riaušių prie Seimo 2009 metais išvaikytojo, vinipūchiškam proteliui visi tie maištininkai yra vienodi, nes jis yra valdžia (netgi taip – VALDŽIA!), o visa valdžia yra nuo dievo (kad ir kokiu dievu tas karjeristas ir politinis perėjūnas “už demokratiją“ čia sau tikėtų).
Kazachstane 2022-aisiais gi buvę dar įdomiau: valstybiniai vietos administracijos, teisėsaugos ir saugumo pastatai buvo tiesiog organizuotai jaunų karinėmis trumpomis šukuosenomis “pasidabinusių“ ir vienodomis striukėmis apsirengusių asmenų užimami, toliau net nekeliant jokių politinių reikalavimų – ir pasitraukiant šiuos pastatus tiesiog suniokojant ir padegant.
Sakyčiau, keista “revoliucija“ be revoliucinių reikalavimų. Bet tai veikiau požymis to, kad kuratoriai to maidano etapą jau sėkmingai įgyvendino, tačiau jo chronologiškai dar nesuderino su “revoliucinės“ logikos tolimesne seka.
Kaip bebūtų, turi būti sukuriamas dirbtinai įspūdis, kad valdžia jau nebekontroliuoja situacijos, o liaudis yra labai pasipiktinusi ar tiesiog įniršusi, ir jau norinti radikalių permainų politikoje, nes, kaip sakęs dėdulė Leninas ir revoliucijų organizavimo klasikas bei praktikas: viršūnės nebegali, o apačios jau nebenori gyventi kaip anksčiau, aha.
* * *
- 4. Teisėsaugos diskreditavimas.
Nuo to, kad “valdžia nebegali apsiginti“ (nes gali tiesiog pritrūkti pajėgumų apsaugoti visus pastatus ar visus asmenis – kuratoriai taikiniais parenka taip vadinamus soft targets arba antraeilius objektus bei subjektus, kurie atakuojami ir kurių reikšmė po to dirbtinai išpučiama, arba parenkama per didelis kiekis objektų, kurių fiziškai po visą šalį ribotos policijos pajėgos nepajėgs sulakstyti ginti) ar netgi – jau “valdžia nebegali jūsų apginti“ (taip nukentėję civiliokai turi būti pristatomi tik kaip “režimo aukos“, o ne riaušininkų aklo smurto aukos), tai tampa labai gerai pademonstruoti tame fone teisėsaugininkus, kurie, suprask, nepritaria valdžios politikai ir yra su savo tauta, todėl pereina į “taikių sukilėlių“ pusę – jei reikia, nufilmuoti kadrus kelias rakursais ir keliais pasikartojačiais dubliais (kaip antai vokiečių policajai tampė perfilmavimui iš protesto tą vargšę žaliąją Gretą), kad ir vaizdas meniškai įtaigus iš šalies žiūrint gautųsi, ir kad būtų permontuotai galima prasukti dar ir kaip daugybinius, neva, tokius atvejus.
Na, o po to jau žalojami ir traumuojami lojalūs savo valstybei teisėsaugininkai pristatomi tik kaip “lenciūginiai režimo šunys“, kurie nebeturi kelti jokio gailesčio stebėtojams, nes jie pasirinko, suprask, blogio pusę, kadangi “šviesos kariai“ altruistiškai (jokios revoliucijos nekainuoja, aha) ir pasiaukojančiai dabar kovoja tik vardan aukštesnių tautos ir laisvės idealų.
Rinktiniams maidaniškiems smogikams (jų išties labai daug net nereikia, nes užtenka tik tikslingai ir kryptingai panaudoti – paprastai nesunkiai jie prirenkami iš vietos neonacistų arba sporto, kuris turi vietos “religijos“ statusą, aršių sirgalių) čia tiesiog būtina provokuoti jėgos atsaką iš teisėsaugos pusės.
Ir kuo tas atsakas “neadekvatesnis“, tuo geriau žiūrisi propagandiniame priešiškų jėgų kontroliuojamos jau minėtos žiniasklaidos ar įtakos įtakotukų, atsiprašant už kalambūrą, pateikiamuose šališkai parinktuose vaizdeliuose.
* * *
- 5. Opozicijos reikalavimų dalinis patenkinimas.
Esama valdžia turi būti spaudžiama, jei reikia – ir per užsienio diplomatus iš šalies atvirai arba neformaliai, įvykdyti bent keletą “teisėtų“ protestuotojų reikalavimų – jus juk irgi nuo vaikystės dresiravo “draugiškai“ (t.y. savanoriškai ir pagal įdiegtą pavloviško šuns refleksą) su kitais dalintis obuoliuku perpus ar savo žaisliukais smėlio dėžėje vaikų darželyje, tiesa?
Visiškai net nesvarbu, ar nusileis visiems reikalavimams, ar ieškos kompromiso patenkinti bent dalinai – maidanų kuratoriai neturi tikslo čia sustoti pusiaukelėje!
Tą būtina suprasti, jei norima ne tik šiaip valdžią išsaugoti, bet ir rūpi tolimesnė šalies ateitis – ypač, kai spaudimą daro užsienio pareigūnai arba toji “opozicija“ jais netgi remiasi argumentuodami, nes tai ir yra tas požymis, kad veikiama iš šalies per įtakos agentus arba netgi tiesioginiu spaudimu, įskaitant net tiesmukas užuominas panaudoti, jei reiks, karinę jėgą “demokratijos atkūrimui“ bei “žmogaus teisių užtikrinimui“ ir “savo piliečių ar tautiečių saugumui“ (kaip ten toji besmegenė trijų vingių, kurių du tarp jos kojų, JAV viceprezidentė Kamala Harris pagrasino Batkai atvaryti prie Baltarusijos krantų JAV lėktuvnešį).
Ir dar dera turėti omenyje, kad nepalūžusius valdžios atstovus šlykščiai viešumoje diskredituos – kaltinimai korupcija jau yra banalu (juolab, kad patys sorošėkai yra dar labiau korumpuoti, o kompradorai ir taip dirba svetimų valstybių interesų labui tikrai ne už dyką), o pedofiliją JAV dempartija sėkmingai pradeda įteisinti tarsi įteisintą pederastiją bei homoseksualizmą (juk LGBT+ padaryta nebe psichinio pobūdžio seksualiniu nukrypimu, kuris seniai ne tik dekriminalizuotas, bet ir tapęs “madingu trendu“, priešpastatant tradicinėms šeimų vertybėms ir brukamai prievarta jau indoktrinuojant tuo vaikus mokyklose), todėl, neduoktudie, kuratoriams čia priešininku papultų koks “gėjus nacionalistas“ (oksimoronas, aišku), apie kurio nukrypimus visuomenei seniai yra žinoma, ir kuri prieš tai visiškai nematė kliaučių anksčiau jam suteikti tą turimą valdžią legaliai.
Labiau tikėtinas apkaltinimas tuomet šiam, neva, dirbant jų geopolitiniam priešui (pvz., “Kremliaus agentas“, jei visuomenė provakarietiška, ir, aišku, būtų atitinkamai “gozdepo agentas“ Rusijoje), ir būtinai esant diktatoriumi (nes išsivaikė iš savo šalies sorošėkus kaip V. Orbanas Vengrijoje arba A. Lukašenka Baltarusijoje).
Arba bus įvykdytas netgi tiesiog fizinis likvidavimas (kaip sovietų likviduotas 1979 metais Afganistano vadovas H. Amin arba prancūzų pagalba nužudytas per pučą 1987 metais Burkina Faso prezidentas T. Sankara, vadintas “Afrikos Čegevara“) , jei to nebus įmanoma padaryti tiesiog jį pagrobus ir įkalinus ilgiems metams per kokį nors “tarptautinį tribunolą“ (kaip su M. Noriega iš Panamos arba su S. Miloševič iš Serbijos).
Tuomet, šiam geriausiu atveju, tai jį evakuotų “priešinga pusė“ (kaip rusai iš Ukrainos V. Janukovičių 2014 metais) – kas irgi tuomet tik sustiprina diegiamą naratyvą apie “parsidavėlį priešui“, buvusį valdžioje.
* * *
- 6. “Savi šaudė į savus“ – t.y. kruvina provokacija.
Kadangi tikslas čia nėra sutikti tamkart su politiniais kompromisais, nes toks maidanas organizuojamas iš šalies, o sustoti pusiaukelėje jau tikrai dabar nėra kuratoriams prasmės, tai šalyje šis dirbtinai iš išorės sukeltas vidaus konfliktas bus tik eskaluojamas toliau – nereikia turėti iliuzijų.
Deja, bet be aršesnių smurtinių akcijų iš protestuotojų ir riaušininkų pusės, šitai užsienio įtakoje esančiai opozicijai pajutus pirmą pergalės skonį ir kuratoriams juos toliau aktyviai kurstant bei raginant ir finansiškai bei kitomis priemonėmis remiant (be pinigų, tai gali būti netgi įvežami ginklai bei sprogmenys – taip, tame tarpe ir diplomatiniu paštu, dėl ko kilęs, jei pamenate, skandalas 2020-aisiais Baltarusijos sienos kontrolės poste, jų pareigūnams panorus patikrinti mūsų diplomatinius kurjerius ir šių bagažą, kam, skirtingai melagingo naratyvo, pagal konvenciją dėl diplomatinių santykių šalys turi teisę, nors šia teise išties retai pasinaudojama, nes turi būti tikrai rimtas pagrindas!), tai bus galimai netgi įvykdyti teroristiniai aktai, siekiant sužaloti ar nužudyti kuo daugiau pašalinių civilių, tuo pačiu kaltinant tuo barbarišku aktu oponentus (vis dar neištirtas Lietuvoje Bražuolės tilto susprogdinimas, kur tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti aukų rusų tranzite į Kaliningradą), kaip ir galimai bus organizuotas pasamdytų pašalinių šaulių pašaudymas į susirinkusią protestuotojų minią bei juos prižiūrinčius teisėsaugininkus.
Taip buvo padaryta ir Euromaidane per 2014 metų protestus, kuomet užfiksuoti, kaip vėliau nustatyta, gruzinų (kas dabartinių riaušių Gruzijoje kontekste yra kiek ironiška…) kilmės šauliai, išeinantys iš gretimo viešbučio, nuo kurio stogo šie šaudę į protestuotojus bei teisėsaugininkus, palydimi vieno iš ukrainiečių maidano aktyvistų, kuris yra įsipaišęs, aišku, į dabartinę valdžią – tuomet šitaip ciniškai ir kruvinu būdu buvo supriešinti jau pradėję susitarti dėl kompromiso oponentai iš valdžios ir opozicijos.
Dėl panašių pareiškimų, kad “savi šaudė į savus“ per Sausio 13-osios kruvinus įvykius 1991-aisiais, kuomet SSRS kariuomenė, panaudodama šturmui oro desanto karius bei miniai išsklaidyti netgi tankus (už tai Gorbis turėjo pastipti Lukiškių rūsyje, o ne su “taikos premija“ laisvėje!), jėga užgrobė TV bokštą Karoliniškėse, saugotą jį apsupusios taikios minios, tai baudžiamąją bylą gavo liūdnai pagarsėjęs socialistinio liaudies fronto veikėjas Algirdas Paleckis (kurio senelis buvo pagrindiniu sovietų kompradoru, antrame mano aukščiau paminėtame etape 1940-aisiais aktyviai prisidėjęs prie Lietuvos Respublikos likvidavimo ir “liaudiškos“ Lietuvos SSR aneksijos bei inkorporavimo į SSRS sudėtį), dabar kalintis kaip nuteistas už šnipinėjimą Rusijos naudai.
Bet juk vis tik taip ir liko neištirta nei Lietuvos Respublikos teisėsaugos (mūsiškiams tiesiog pasidarė neaktualu?), nei SSRS teises perėmusios Rusijos Federacijos teisėsaugos, kas išties tuomet TV bokšto šturmo metu požeminiame koridoriuje nušovęs į nugarą Pskovo oro desanto pajėgų būrio vadą leitenantą Viktor Šackich (kad aš 2010 metais buriavau Turkijoje su tokiu Dimonu, kuris velionio tėvus pažįsta, tai čia kita įdomi istorija, kuri reikalinga atskiro pasakojimo, tik tiek, kad mudu vienas kitą pravardžiavome atitinkamai “krovavaja gėbnia“ aš jį, kaip parašiutizmo kandidatą į sporto meistrus, kuris bijo aukščio, o jis mane – “litovskij saugumas“, nors VSD aš nedirbau, o tik du draugus turiu iš ten).
Šiuo požiūriu, ciniškai taip pažiūrėjus, nuteistasis A. Paleckis juk tikrai nesumelavo – mūsų naratyve išties rusai patys nušovė rusą.
Skirtingai nuo paminėto Euromaidano, taip pas mus juk nėra taip pat jokių teisinių (!) įrodymų ar atsitiktinai į kadrą pakliuvusių faktų apie taip vadinamo dabar rusų internetuose “britų agento“ ir tuometinio krašto apsaugos departamento direktoriaus Audriaus Butkevičiaus įsakymu sustatytus ant gretimų daugiabučių mūsų snaiperius (apie žvygį su gėlių vazonu ant jo kvailos makaulės komentuoti nėra ko), kurie būtų šaudę į savų žmonių minią, po to kaltę suverčiant už tai sovietų kariams – juolab, kad, kaip minėjau, leitenantas nušautas koridoriuje pastato viduje, o ne lauke, ir TV bokšto vietinis “susaninas“ ėjęs priekyje, rodydamas šturmo grupei kelią, o ne iš paskos, būtų buvęs dar ir ginkluotas, ir dar kažkaip sugebėjęs nuo atsakomosios ugnies po savo žudikiško šūvio pasprukti.
Tyrimas, kaip minėjau, išties nebuvo deramai tuomet atliktas, o auka begėdiškai “savų“ ir svetimų nurašyta kaip nesvarbi bendram politiniam tolimesniam procesui – juolab, Rusijoje juk 1991-aisiais jau gruodį irgi laimėjo istorinių baltagvardiečių revanšistų palikuonys, toje šalyje nugalėjo spalio kontrrevoliucija, per Belovežo trijų girtų slavų pirtelės memorandumą sunaikinusi ir pačią Gorbio nebevaldomą SSRS.
Čia gi reikia turėti omeny, kad maidanus jau eskalavus iki šio taško, tai tas kraujo praliejimas bus nebeišvengiamas, net jei abi pusės to sąmoningai ir labai kruopščiai pačios vengs – nes visada atsiras tokių, kurie “padės“ iš šalies…
Nes dabar nuo čia jau siekiama ne taikiai pasiekti savo tikslus, o eskaluoti konfliktą iki kruvino ir taip destabilizuoti padėtį šalyje iki valdomo chaoso – valdomo, nes viena pusė turi kuratorius ir visokeriopą paramą iš šalies, o valdžią kol kas dar turinčioji tos valdžios turi su kiekviena valanda tik vis mažiau, ir veikia vis labiau neryžtingai bei nebeadekvačiai grėsmės jiems lygiui.
Bet net jei imtųsi staiga drakoniškų represijų – tai tiesiog būtų taip iškart jau pasiektas provokatorių taip siekiamas jiems alternatyvinis tikslas.
* * *
- 7. Valdžios deligitimavimas ir nuvertimas prievarta – pilietinio karo grėsmė.
Supraskite, kruvinos aukos reikalingos čia ne šiaip sau, ir visiškai ne todėl, kad kokie nors naglosaksų kuratoriai yra kraugeriais iš prigimties, nors šiaip šerifui visada buvo vienodai, kad indėnai stimpa – esate išties pagadinti sovietmečio humanistinės ideologijos, jei čia kažkokių naivių iliuzijų dėl vakarietiškų vertybių moraliniu požiūriu turite (kaip sakęs Ostapas Benderis: “Kysa, daugiau cinizmo – žmonėms tai patinka!“).
Tiesiog dabar yra sunkiai įveikiamas priešiškumas tarp sukiršintų pusių šalies viduje, kuomet net abejingi piliečiai bent morališkai atsiribos nuo tokios “žudikiškos“ savo valstybės, kadangi ne sociopatiško, o empatiško žmogaus prigimtyje yra natūralus polinkis palaikyti ne agresorių, bet jo auką – tiesiog veikia banali biologija (o kaip galima konkuruoti su 64 milijonais metų evoliucijos?).
O ir užsienyje per įvairias tarptautines institucijas (pvz., JT) ar net moralinius autoritetus (pvz. popiežius) prasideda viešas politinis spaudimas esamai valdžiai šalyje atsistatydinti geruoju, organizuojant naujus išankstinius rinkimus (juk ir jūs esate už demokratiją, tiesa?), nes esama valdžia jau imama ne tik diskredituoti, kaip iki tol, tačiau dabar ir deligitimizuojama visose JAV tiesiogiai pagal pokarinę Bretton-Woods pasaulinės santvarkos sąrangą kontroliuojamose tarptautinėse institucijose (tarkime, kaip Batka gretimoje šalyje po 2020-ųjų metų – “nepripažįstamas šalies prezidentas“).
Spaudimas taip iš išorės jau atvirai ir aktyviai bus tik didinamas – galimas taip netgi išorinės karinės jėgos panaudojimas, kaip jau minėjau (pvz., kaip 1999 metų Serbijoje įvykdyti NATO bombardavimai arba netgi karinė invazija kaip JAV ir sąjungininkų į Iraką ar Afganistaną, nuverčiant ne šiaip tik esamą valdžią, kaip minėjau 1983 metų Grenados atveju, bet ir pačią šalį ilgiems metams okupuojant).
Šiame etape svarbu sukurti ir viduje politinę situaciją, kurioje esama valdžia turėtų perspektyvą ne tik kariauti toliau pilietinį karą (Libijos variantas), bet ir būtų priversta atremti kartu dar ir išorinę agresiją (Sirijos variantas), ir kuri, žinia, ne visada baigiasi esamos valdžios pergale, nes tauta dabar jau suskaldyta ir visiškai tarpusavyje sukiršinta iki nebeišvengiamo brolžudiško karo situacijos, kuriam aktyviai, padedama “geranoriškai“ iš išorės, irgi ruošiasi (juk dori piliečiai turi teisę jėga apsiginti prieš juos jėgą naudojančią valdžią, ar ne?).
Kaip bebūtų absurdiška, bet tautą ir savo šalį labiau už pačią valdžią mylintis “diktatorius“ visada pasirinks atsitraukimą – o priešingu atveju, tai jokia jo tauta jam toje šalyje jau nebepadės, nes kone pusė šios atsisuks prieš jį pilietiniame kare.
Tik paprastai iki šito taško net privesti nebereikia – gali valdžios perdavimas įvykti ir sąlyginai mažakrauju bei netgi taikiu būdu, kaip įvykę “dainuojančios revoliucijos“ metu pas mus 1989-1991 metais.
Ir taip, sorošėkų motininės organizacijos NED vadovas juk įteikė ordiną už nuopelnus mūsų Sąjūdžio ir anuometinės Lietuvos vadovui – jus tas dar stebina?…
* * *
Apibendrinant, tai ar tokia maidano situacija įmanoma Lietuvoje?
Išties kažkokiu stebuklingu būdu tą tikrą liustraciją nuo visokių sorošėkų ir užsienio įtakos agentų norinties pradėti nacionalinio, o ne esamo kompradorinio, politinio elito atstovams tektų iškart susidurti su dirbtinai iš išorės sukelto vietinio maidano perspektyva, kaip dabar tas nutiko Gruzijoje, kurios parlamentarai naiviai ketino prastumti analogišką JAV FARA (foreign agents registration act) įstatymą.
Antra, aš net neįsivaizduoju, kad jums kada duotų kas čia rinkimuose išvis balsuoti už ką nors kitą, kaip tik tos pačios šaikos™ atstovą, kad ir kokia tas fiktyvia partija beprisidengtų, o užsienio įtakoje esančios “tautinės“ rusų bei lenkų partijos ir taip save svetimomis čia atvirai mums įsivardinę, tačiau, kaip jau minėjau aukščiau, dėl kol kas dar esamos pagal faktą tautinės valstybės, nuo jų ženklesnės įtakos nacionalinėje politikoje, skirtingai nuo latvių ar estų, esame natūraliai apsaugoti, ir net pastarieji tik ką įvykę savivalos rinkimai, tarkime, mūsų sostinėje parodė, kad vilniečiai mieliau balsuoja, atsiprašant už tiesmuką žargoną, bet už politikoje sąlyginį naujoką pedrylą, nei už patyrusį politiką tuteišą – net šiuo požiūriu svetimų ir nelabai lietuviams draugiškų (“Wilno nasze“ ar net “osvobodytieliai“) valstybių įtaka nėra tame ženkli.
Trečia, kas iš viso to išplaukia, tai Lietuvoje nereikia jokio maidano jokiems naglosaksams čia organizuoti – juk ir taip visas politinis tik limitrofu per tris dešimtmečius paverstos šalies elitas yra kompradorinis, ir dirba jie, save ta šaika vadindami, išskirtingai tik šių interesams užtikrinti, net kai ministro ir viceministro kuratoriai naglosaksai toje pačioje ministerijoje skiriasi, po ko tenka per aplink gesinti vieniems beprasidėsiantį kiek per anksti čia karą prieš Rusiją, kaip nutikę pernai dėl paikai, atrodytų iš pirmo žvilgsnio, blokuoto Kaliningrado tranzito.
Todėl galite sau ramiai atsipalaiduoti, užuot dabar piktinęsi (manimi – irgi), ar kaip avinai brovęsi vardan šventų, bet ne mažiau svetimų, interesų į kokį nors išprovokuotą pašalinių manipuliatorių vietinį maidanėlį, nes, kaip sakoma: ateis laikas – bus ir vaikas.
Arba, pratęsiant šį pajuokavimą: mergina nėščia, bet tai juk laikinai!
Žiūrint pozityviai (parduodu čia jums pigiau du už trijų kainą!), tai buvimas naglosaksiška kolonija kurį laiką limitrofams suteikia apgaulingą saugumo jausmą, vietos kompradoriams tuo metu akiplėšiškai turtėjant mūsų sąskaita.
Po to neišvengiamai būsime pakišti užsimušti po ruso tanku, taip pasprukusiems per Suvalkų koridorių mūsų elitukams Vakaruose, kur jau atsarginius savo aktyvus, kaip ir savo mažorikus vaikučius ir trofėjines sutuoktines bei brangias barakudines meilužes su jų benkartais iš anksto persikėlę, per visas propagandines priemones po to apmokamai mums čia pasilikusiems įkvepiančiai taip paviauksint, kad pasiaukojančiai savo gyvybės sąskaita apgintume jų iš čia neišvežtus sklypukus ir turtelius, ko jie patys nesirengė net taikos metu bent kariuomenėje patarnaudami, kas visada buvusi elito pareiga, nekalbant apie visišką negebėjimą nei adekvačią užsienio politiką vykdyti, nei netgi atitinkamą kariuomenę organizuoti, ir ką jie kažkodėl melagingai vadins mūsų “tėvyne“.
O jau miela mūsų NATO, kuri akivaizdžiai dabar tame proxy kare Ukrainoje prieš Rusiją “iki paskutinio ukrainiečio“ parodė savo apgailėtiną neįgalumą (oi, neguoskite savęs naiviai, kad NATO kažką padarytų daugiau, jei Ukraina būtų NATO ar jei mums iškils reikalas, tai padarytų daugiau, nei dabar Ukrainoje – labai įdėmiai ir nešališkai perskaitykite NATO sutarties 5 straipsnį darkart ir darkart!), tai mus ateis ir iškart taip nuo ruso okupanto išvaduos (nesvarbu, kad mums priskirti fricai bijo net taikos metu čia bent brigadą dislokuoti, nujausdami, kad juos gali labai greitai karo atveju čia likviduoti tais rusiškais kinžalais ar kalibrais, taip net nespėjus iš heklerkoko bent šūvio iššauti), kaip anuomet dar JAV per savo amerikos balsus pažadėjo mūsų LLKS partizanams taip iškart jau po sekančių Velykų (tik va po to nustipo tėtušis Stalinas 1953-aisiais, ir netikėtai įvyko visuotinė amnestija, apsaugojusi tą SSRS nuo neišvengiamos JAV ir NATO invazijos, nes antraip – tikrai tikrai būtų mus išvadavę nuo ruso, nu!).
Sako, kad galima apgauti tik tą lochą, kuris pats save apgauna – you cannot cheat an honest man, aha.
Kol kas nematau priežasčių, kodėl mano ciniškas mūsų gynybinių pajėgumų ir galimybių vertinimas karo Ukrainoje kontekste būtų kitoks, nei šitoks.
Na, bet žiūrėkime pozityviai – už tai jokio maidano prie esamos politinės sistemos juk čia tikrai nenusimato!
O ta Rusijos ateitis, kaip esu rašęs, juk ir taip yra mūsų rankose, ar ne?…
Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2023 metų Kovo 11-tosios (!) vakare, ir dėkoju dar atskirai balsuojantiems savo pinigais per PayPal!
どうもありがとうございます!
Seiikan © 誠意館 
2 Comments