Karate Olimpiadoje

Būtų neatleistina neišsakyti savo nuomonės apie šių metų karate debiutą praeitų metų (taigi nukėlė iš pandeminių į šiuos) Olimpiadoje Tokijuje.

Meluočiau, kad būčiau žiūrėjęs.

Tiesą sakant, nelabai ką ir tebuvo žiūrėti, ir ne todėl, kad lietuvių karate rungtyse išvis nebuvo (jų nėra ir taekwondo bei šįkart dar ir bokse, o tik dziudo ir imtynėse, ir tai ne visada), ar kad esu didelis krepšinio fanatas, o ta išpopinta sporto šaka, gavusi politinės religijos laipsnį (politikams net koronavirusas nebaisu, kad tik varžybos įvyktų ir galima būtų prieš rinkimus su rinkėjais pasitąsyti dūzgėse) net atrankinių varžybų praeiti nebesugeba.

Man atrodo, kad jokia lietuviška televizija net nesivargino šių varžybų išvis transliuoti, bet jie nerodo ir buriavimo, kur pagal finansavimo minimumą sportininkai rodo gerokai aukštesnius rezultatus lūkesčiams. Bet šiemet vos vienas sidabro medalis iš vis dar nepavejamos sportininkės penkiakovėje iš keturių rungčių.

* * *

Taigi, apie karate – tai, pripažinkime, nebuvo karate olimpiada. Tai buvo WKF (World Karate Federation, anksčiau žinoma kaip WUKO – World Union of Karate-do Organizations) Olimpiada.

Tai ji tokia ir buvo, tarptautiniam olimpiniam komitetui liepus susimažinti 4 svorio kategorijas taškiniuose sparinguose (kumite) iki 3, ir formalizuotus gimnastikos kompleksus (kata) palikus tik individualius, atmetus grupinę pornografiją bei šešėlinių interpretacijų (bunkai) cirkus. Taip ir gavosi 8 medalių komplektai – po 4 vyrams (3 kumite ir 1 kata) bei moterims.

Kovų reginys, aišku, mėgėjams – taip sportinis fechtavimas sėkmingai krato kojeles konvulsijose, ir liktų tik penkiakovėse kaip duoklė karininkiškai tradicijai, tačiau “tikri“ smaigstymo šašlykiniu iešmu propaguotojai vis dar bando įrodyti, kad jų menas vertas likti olimpiadose, nors seniai jau žmonėms, pribembus su bendradarbiais alaus, yra smagiau tik smiginis ir kėglių trankymas.

Kol kas vis dar nuokalne fechtavimui pavymui riedančios imtynės su pižama neapsijungė su čiupinėjimusi apsitempus glaudėmis su petnešomis, o ir boksas neišgrūstas iš programos kaip smegenų (jei tokių ir buvo iki tol) sutrenkimų generatorius, nors aš sakyčiau, kad vieną dieną gali tekti susėsti WTF taekwondo su JKA bei WKF karate vadukais ir sutarti bendrą pasispardymo už taškus formatą.

Nes tai, kas yra olimpinė karate ir olimpinė taekwondo, tai jau seniai nėra nei karate, nei taekwondo (nors pastarosios kitokios nelabai jau ir belikę), o žiūrovams didelio skirtumo tarp to, ar keletą taškų laimėjai spyriu, kurį vieni vadina mavašiu, kiti apčiagiu, o angliškai yra koks nors raundhauzkikas – irgi nėra.

* * *

Aišku, tuomet konkurencija išaugtų dvigubai, bet net graikai Antikoje nesivargino turėti atskiras pankrationo rungtis Atėnams ar Tebams – nes spartiečiai buvo laikomi brutaliais profesionalais, kurie šioje rungtyje nedalyvavo, manydami, kad net šita pederastijos (kaip jaunuomenės auklėjimo sistema, išdykėliai jūs!) praktikavimo forma yra per daug gėjiška ne tik jiems, pripratusiems prie kitų išlepusių pelaponesiečių gimnastikavimo formų (gymnos, kas dabar yra gym, tai tokių nuogų vyrukų susibūrimas).

Be abejo, Lietuvoje yra gerokai populiaresnės Kyokushinkai karate atmainos – tiek Shin-kyokushin-kaikan, tiek ir Shindokan kryptys, kurias bando papildyti jau ir Daido-juku, o ir BJJ su MMA entuziastais, turbūt, ne dėl taškų vienas su kitu parteryje ritinėjasi.

Net taip ir priklausydami WKF (taip, ojamistas kyokushinkaicas Romas Vitkauskas joje atstovauja mūsų šalį!) lietuviai nemato didesnio reikalo rengti bendras nacionalines varžybas pagal WKF formatą, įtraukdami ne tik fuflokontaktinį vietinį kiokušiną, bet ir Shotokan, Fudokan ir panašių “tradicionalistų“ federacijas (nes tuomet, pripažinkite, mūsų Kyokushin karate sportininkai gautų į vienus vartus nuo Shotokan ir Fudokan karate sportininkų, kurių varžybos vyksta pagal artimesnį WKF taškų formatą).

Todėl nemanau, kad artimiausiu metu turėsime didesnį sportininkų proveržį šioje srityje – nors olimpinės sporto šakos statusas numato ir papildomą finansavimą iš valstybės iždo (kita vertus, o tai kiek šitai padėjo lietuviškai taekwondo?). Tad ir toliau lietuviai dalyvaus tik savo rūšinėse federacijų varžybose bei čempionatuose.

* * *

Na, o kalbėti apie kata – kaip galimybę pasireikšti ne peštukams ir gerokai platesnio amžiaus, lyties bei fizinių pajėgumų karate mėgėjams…

Žinote jau nuo seniau, ką aš apie kata rungtį išvis manau (kas čia dabar, troliai prakeikti, man pasakė Rika Usami?!). Figūrinis štangos kilojimas gal ir įdomi sporto šaka, kai medalius duoda, bet reikėtų pagaliau apsispręsti – ar štangą keliate, ar maivotės, kad ją keliate, nes iš bodybuilderių bent raumenys po pakilojimų matosi.

O ir mūsų Kyokushin karate praktikuotojai jokios kata neatliks net tokiam WKF lygiui, kur jų po pirmų minučių dar nediskvalifikuotų kaip nemokšų – ten specifinė tiek atlikimo maniera, tiek tam tikri vertinimo rėmai. Mūsiškiams labiau suprantama yra mavašis į šlaunį, palydimas kumščiu į krūtinę, nei kažkokios gimnastikos (kurių prireikia tik per egzaminus).

Tad net ir turint daug karate mėgėjų bei praktikuotojų šioje šalyje – labai didelės auditorijos prie televizoriaus nesutrauksi.

* * *

Vis tik gaila, kita vertus – juk karate yra viena iš populiariausių dvikovinių sportų rūšių pasaulyje, ir karate vieta Olimpiadoje turėjo būti gerokai anksčiau taekwondo, kurią prastūmė korėjiečių generolo ryšiai ir kyšiai.

Štai taip dabar, kai jau priimta į Olimpiadą, WKF priklauso 198 federacijos (nuo Lietuvos galėtų būti net trys, bet yra toji, kurią mažiausiai čia tikėtaisi pamatyti – visiškai ne šotokanistai!), ir oficialiai praktikuoja virš 10 milijonų sportininkų, kai tiesiog palyginimui: dziudo – IJF priklauso 200 šalių federacijų ir 20 milijonų sportininkų; taekwondo – WT(F) priklauso 210 šalių federacijų ir neaišku kiek dešimčių milijonų sportininkų (svarbiausia, kad jie ten garbės nariais laiko tokius, kaip Chuck Norris ir pan.).

Nes ir visuomenei karate yra gerokai populiaresnis žodis, nei taekwondo, wushu, kungfu ir pan.

Bet va ir kata rungtis olimpine tapusi – tik karate, nors kata yra ir judo, ir, vadinama poomse, yra taekwondo (bokse irgi niekas grūšios atkalatojimo ar kovos su šešėliu medaliais nevertina). Tai bent šiuo aspektu karate varžybos savo dvipoliškumu išsiskiria iš kitų dvikovinių sporto šakų.

* * *

Ar nuo to, kad karate dabar yra jau olimpinė, mano susidomėjimas WKF veikla ir karate, kaip olimpinio ir masinio sporto, plėtra Lietuvoje padidės?

Nemanau.

Su metais per kata pažinimą ir karate istorijos gilinimąsi aš, ko gero, jau per daug nutolau nuo to supratimo, kad karate galima “sportuoti“ – galima, bet man tai ne visai jau ir karate. Arba, jei taip norite, mano šis laisvalaikio pomėgis tuomet nebėra karate – tuo, kuo dabar tai vadinama.

Nes Olimpiada sukuria tam tikrą standartą, kaip dabar “teisingai“ jau dera suvokti šį buvusį okinavietiškos kungfu ir japoniško kendo be kardų meną, tapusį sportu, pavadintu karate.

Šiuolaikinė olimpinė karate – nėra nei blogesnė už aną “tradicinę“, nei kažkuo itin geresnė. Tiesiog kitokia.

Gal svarbiausia tai – kad karate vis tik išliktų kaip gyva tradicija, dabar jau ir olimpinio sporto. O tai, kokia “teisingesnė“, žinote, net nebėra jau ir svarbu (va ką su metais ateinanti karate “senolio“ išmintis padaro…).

Svarbu, kad džiugina; svarbu, kad gyva; svarbu, kad į sveikatą!

Osu!

Beje, kai kurie čia nusifilmavę sportininkai tapo olimpiniais čempionais arba vicečempionais – kam įdomu, rezultatus ir jų pasirodymus pats susiras (ir čia pasirodžiusi Rika nedalyvavo, o kata čempione tapo ispanė Sandra).

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s