Komentaras dėl savigynos peiliu

Posted: 2017-09-27 in Savigyna
Žymos:, , , , , , ,

Tinklaraščio nuolatinis skaitytojas Augustas kvaršina man galvą: sako, nesvarbu tas tavo Londonas su terorizmu – tu man apie Ukrainą čia davaj!

O ką Ukraina?

“Slava Ukraine! Herojam slava!“ – ko dar iš jų norėti?

Bet išties tai jam rūpi net ne tiek pati Ukraina ir jos herojai, kiek gimtoji Lietuva peilio panaudojimo savigynai tikslais, nes, sako, taigi vis tiek ta pati Rytų Europa, tai ir paniatkės įstatymai panašūs. Ir duoda man nuorodą į šią istoriją, kur Ukrainos krav maga federacijos prezidentas Anton Farba apsigynė peiliu nuo keturių užpuolikų, du iš jų sužeisdamas, ir todėl dabar turi reikalų su teisėsauga.

O ko jūs dar iš teisėsaugos tikėjotės?

Kad šio pliką galvelę paglostys hoholų mentai, o austrovengrų palikuonių Žitomiro prokuroras pagyrimo raštą išrašys už pilietiškumą kovojant su gatviniu smurtu? Nes nu taigi tipo čia gi pats (!) krav maga (!) federacijos prezidentas (!), nu!

* * *

Kam nuoroda aukščiau sunkiai skaitosi kvadratinėmis raidėmis (kitos tekste žemiau yra į mano ankstesnius susijusius su tema įrašus – labai rekomenduoju perskaityti, o ne akimis permesti), tai istorijos, kurią dabar panaudosiu savo komentarui kaip case study, santrauka tokia:

a) naktį mieste viešoje vietoje įtariamasis Anton Farba buvo užpultas keturių asmenų, du iš jų sužalojo peiliu ir tada nuo likusių pabėgo;

b) teisėsaugai pranešė nukentėję, o prokuroras pritaikė Antonui Farbai, kuris nematė reikalo pats pranešti apie užpuolimą, kardomąją priemonę areštą, bet draugai prokurorą įtikino pakeisti į namų areštą;

c) Anton Farba dabar laukia teismo pagal įtarimus už kėsinimąsi nužudyti ir už dviejų nukentėjusiųjų sunkų kūno sužalojimą, kas gresia iki 10 metų laisvės atėmimo;

d) liudininkais byloje yra nukentėjusieji užpuolikai ir jų sėbrai, o kaltinamuoju dabar Anton Farba.

Patinka jums ar ne, bet būtent taip teisine kalba skamba visa teismo šalių pozicija ir pateikiami kaltinimai (įtarimai, kad ikiteisminio tyrimo byla, o jau teisme įtariamasis įvardinamas kaltinamuoju).

O kad panaudojus ginklą, šaunamąjį ar nešaunamąjį – nesvarbu, ir padarius kūno sužalojimus beveik garantuotai teks aiškintis su teisėsauga, tai čia kam dabar iš jūsų yra naujiena?

Gal tiems “savigynos“ instruktoriams ir “gatvės kovų meistrams“, kuriems viskas susiveda konflikte tik į “duosim į knyslę, jei užpuls, o kas užpuolė – tai ir neteisus, nes gaidys!“ (nepamirštant to būtinai garsiai pasakyti prieš pradedant mostaguoti rankelėmis bei kojelėmis, ir dar kokia lytiškai patvirkusi yra tų motina bei jie patys yra nebaigę vidurinio mokslo profesinės mokyklos absolventai, nesuvokiantys Imanuelio Kanto lyginamosios filosofijos)?

Bet čia kaip ir vyriausiasis kravmagas ant visos Ukrainos, tai lyg ir turėjo žinoti, kas būna po to (nors lietuviški nindzės kažkada įsižeidė, kai dėl to po to nebuvimo sukritikavau jų savigynos kursą – mat juos šunes, sena istorija jau), ir šiaip, kiek pats domėjausi krav maga dėstymu (bet krav maga, o ne surogatais, kurie nusavina šį vardą ir dėsto savo asmenines improvizacijas, nes Imi Lichtenfeld savo metodų ir sistemos nepatentavo) bei pačiam teko gauti batu į snukį Katalūnijos Playa de Llanca paplūdimyje šiemet nuo airio instruktoriaus, tai dėsto netgi ir ne tik po to, bet ir iki to. 

O dėsto, matomai, nes vat gi, slabakai, kad jiems baisu taip vienišiems vaikščioti naktimis pėstute po nelabai apšviestus ir nedraugiškus rajonus. O gal tiesiog taksi pigiau už medicinos bei advokato išlaidas (gudrūs tie krav maga sukūrę žydai – viską jie šekeliais pasimatuoja, o ne linksmakočiais kaip tikri vyrai™, ir gal tik dėl to, kad tuos pasitrumpinę?), jei jau namolio pats laiku neparėjai arba kažkaip tave išvijo iš savo buduaro kūniškų žaidimų partnerė, pasakiusi, kad jai skauda galvą (lyg galva kažkaip jos kelius suklijuoja), tu esi jai šlykštukas šiuo horoskopo momentu esant Juodam Mėnuliui Ožiaragio atogrąžoje, jos tyra meilė apvyto kaip tavo linksmakotis išgirdus “vyras sugrįžo!“), o basanoškės spaudžia ir dovanoti deimantai nedžiugina jautrios pavasario geismu virpančios širdelės.

Bet jei esi išties visos Ukrainos vyr.kravmagas™, o dar ir peilį kišenėje turi, tai drąsiau slampinėti po žinių bloko TV programoje, kada ir televizoriaus nežiūri, aha.

Nors su kardu, kas iš esmės yra ilgasis peilis™ vaikštant kaip kokiam šlėktai, kazokui, samurajui ar nindzei, ko gero, išvis visi tuomet iš kelio pagarbiai trauktųsi, net jei jiems neduotų ramybės gyvybiškai svarbus klausimas, kaip surasti biblioteką antrą valandą nakties.

* * *

Nes yra toks niuansas – gali tu pats kiek nori savaip interpretuoti baudžiamąjį kodeksą (ką dabar intensyviai daro įtariamojo draugai toje nuorodoje aukščiau), tačiau BK praktiškai, iki išvis teismas priima sprendimą, kaip ir kas ten buvo, juk taiko profesionalai, kuriems visuomenė pavedė jį pagal pareigas ir už algą taikyti – t.y. prokuratūra, kuri prižiūri, vadovauja bei visų pirma paveda tyrimą (jei anie su faktu neatėjo dėl ikiteisminės bylos oficialaus pradėjimo) ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kaip kad policija: surinkti įkalčius ir pateikti gražiai visus įrodymus kartoniniame segtuve įstatymo numatytu aprašuomuoju būdu, kad su jais būtų negėda ir, garantuotai tikintis laimėti prieš oponentus gynyboje, galima jau eiti į teismą.

Ir, žinote, Ukraina ar kokia Tauragė, kaip esu jau čia irgi rašęs, bet galite pataikyti ant tokių profesionalų (ir kuo prastesnis finansavimas, tuo prastesni kadrai, jų atranka ir parinkimas), kuriems tiesiog aprašymas (beje, esu susidūręs Lietuvoje, kai visi protokolai jau teismo eigoje kita ranka ir kitu rašikliu pertaisomi, kad nebenervintų teisėjo pagrįstai jam kylančiais klausimais, ką čia blėnių prirašė uniformuotieji) jūsų byloje gali susidėlioti tokiu būdu, kad jūsų brangi mamulė skaitydama verks, kokį banditą, pasirodo, yra užauginusi.

Ypač, jei protokolus pildys pareigūnas, kuris gyvena užkuriu su žmonos mama (uošve, jei kam neaišku giminystės ryšiai), ir tą rytą į tarnybą išėjo nei paėdęs, nei pap… žmoną pamylėjęs, viršininkas jo idiotas, kolegos visai ne kolegiški, o ir pinigus už šunišką darbą moka elgetiškus, kad net būsto paskolos nepaimsi, o kalafiorai, kurių jis šiaip nepakenčia, ir vėl apie viską pagalvojusioje™ pabrango. Irgi tikra istorija.

Ir, beje, gerai, kada pakliūni po ranka tokiam ne pats pirmas, tai tik po to nepramušamais (!) įrodymais apsigynęs gal ir išgirsi iš tarnyba piktnaudžiavusiojo kolegų, kad ir esi ne pirmas, ką jie seniai čia įtaria (ir patyliukais niurna, kad tas savo užsispyrusiu uolumu jiems tik darbo privelka) – čia dar gerai būna nei incidento metu, nei po to per nagrinėjimą negrąsinti visus atleisti iš darbo, girtis, ką ten pažįsti aukščiau, ir netgi iki nagrinėjimo skųsti šio veiksmus aukštesnėms instancijoms (kad ir kaip nagus niežėtų tą padaryti!), nors tau nagrinėjimo metu gali tą prikaišioti net ir nebuvus, kadangi tokių “teisuolių“, kurie juos atleidinėja iš darbo, pareigūnai prisižiūri kasdien, o jie mieliau nori tik spurgos ir praktikantės Ingos iš Riomeryno užpakaliuko.

Tai va tam ir yra advokatai, kurie už pinigus padeda pataupyti tavo mamos ašaras, o už labai gerus pinigus – gal netgi ir jos ramų miegą bei tavo patogų miegą ne ant gultų šaltojoje belangėje, bet minkštuose pataluose namie. Tai kas, perklausiu darkart, pigiau – kanfū™ su peiliu ar taksi iki namų?

* * *

Dar ypač mane sužavėjo paaiškinimas, kodėl jis nepranešė policijai. Na, tai juk aišku – jis gi vyr.kravmagas ant visos laisvos žydrai-geltonos, o tie – keturi yra šiaip “žydri“ pasyvūs sodomitai, ir va taip jiems dviems ir reikia, o kiti du tegul anais dviem po to pasirūpina, nes va koks aš geras ir nebeturiu jiems pretenzijų (čia taip jo draugų iš esmės aiškinamąjame tekste kvadratinėmis raidėmis aukščiau nuorodoje – neišsigalvoju).

Tik tiek, kad jie jam turi pretenzijų dėl bendražygių privedimo rankiniu būdu iki neprekinės išvaizdos ir negalėjimo atlikti sunkių gatvės banditėlio pareigų.

Sakyčiau, tokia jau jų profesinė rizika, bet bėda, kad kai kreipiesi į ligoninę dėl sunkių sužalojimų, tai medikai, rupūžės, turi prievolę pranešti vis tiek policijai, tai geriau tą padaryti pirmam. Ką jie ir padarė, matyt, kada kvietė greitąją (net nežinau, ar numeris ten pas juos vieningas, bet Lietuvoje ir civilizuotame mūsų platumų pasaulyje 112 yra bendras pagalbos telefonas, kuriuo registruojami visi kvietimai medikams ir policininkams, kaip ir ugniagesiams, net jei anie keturiese ir nepaprašė ugnies prisidegti papirosams).

Tik klausimas, ką tu policijos patruliams ant karštųjų išties paaiškinsi, kodėl ėjai šiuo metu tuo maršrutu (“čia laisva šalis!“ yra tolygu pareigūnui iš tavęs išgirsti, kad tu jį žaginai iškreiptu būdu ir dar gyreisi, kad kojom spardei)? Ir kodėl nepasinaudojai galimybe pabėgti.

Nes “stand your ground“, kaip ten kravmaginiai kolegos aiškina, yra visiškai ne ta koncepcija, ką jie sau išsigalvoja, ir pateisina būtinąją gintį tik tuo atveju, kada nėra alternatyvos pasitraukti, nes paprastai dar yra sąlygos ir būtinąjam reikalingumui, ir tavo asmeninis reikalingumas būti drąsiu betmenu įstatymo leidėjo nėra niekaip įrašytas į kodeksus.

Kaip kad pvz., kai tavo pasitraukimas neapsaugos nuo daromo nusikaltimo paliekamas įvykio vietoje aukas arba banaliai išties neturi kur trauktis, važiuodamas, tarkime, liftu ar traukiniu; arba kada teisėje galioja castle defensis – namų-tvirtovės koncepcija, bet net JAV ji yra grubiai vos pusėje visų valstijų, o priešingu atveju gyvybė, nesvarbu kas kaltas ir kieno nuosavybė, yra laikoma vertingesnė už turtą, todėl įstatymai siūlo drąsą herojiškai pralieti kitų kraują geriau palikti fantazijas kuriančiam Holivudui, paliekant tuo pačiu plėšikams tau gal ir brangų, o jiems, deja, taip labiau dabar reikalingą tavo turtą.

* * *

O svarbiausias klausimas, deja, bus apie įtariamo nusikaltimo (užpuolimą gi dar reikia įrodyti) įrankį: kieno peilis, ar atitinka įstatymo apibrėžtas normas dėl legalumo (čia yra lietuviškos, žr. 7 str. 3 d., o čia nuorodoje yra angliškos – pastarosios, mano galva, yra išsamesnės būtent savigynos legalumo kontekste, bet jei gyvenate dar kitur, tai žiūrėkite savo šalies vietos teisinius legalumo aspektus peiliui ir sąlygoms, kada jis gali būti panaudojamas), kodėl tu jį nešiojiesi ir kodėl konkrečiai panaudojai šioje situacijoje?

Kitaip tariant, formuluotė gali skirtis nuo pareigūno gebėjimų mokykloje interpretuoti Jono Biliūno dar nesurambėjusias širdeles virpinančius tekstus apie nusenėlį Brisių, bet mintis viena: jei pats peilis netempia iki straipsniuko ir kriminalizuoti jo kaip įrankio savaime neišeina (šitą opciją bet kuris pareigūnas visada pirmiausia išnaudos padefaultu!), tai kaip tu, brangusis, paaiškinsi, kai mes jau turime esant įvykus actus reus (nusikalstamą veiksmą), ir dabar iki nusikaltimo sudėties bereikia tik means rea (nusikalstamų ketinimų), vat kodėl vai kodėl tu tą peilį nešiojiesi išvis (“tu juo ką nors papjauti norėjai?!“), be to, kad tu dar turi labai įtikinamai ir logiškai čia pat (!) vietoje (!) pareigūnui (!) paaiškinti, kokios aplinkybės lėmė, kad tu pats priėmei (!) sprendimą turimą peilį panaudoti kaip ginklą?

Pamirškite čia jums tarsi nutylėtą dabar žodį “savigynai“ – būtinosios ginties (man žodis savigyna nelabai patinka, nes jis teisiškai nelabai ką išvis apibrėžia) sąlygos yra apibrėžtos įstatymuose, ir šiuo konkrečiu atveju oponentų pranašumas skaičiumi galėtų būti ta aplinkybe, kad būtinąjai ginčiai gali būti naudojamos parankinės priemonės (paprastai, tai reiškia improvizuotos, o ne iš anksto parengtos, nes pastarasis pasirengimas gali būti kaltinimo traktuojamas kaip nusikalstamas ketinimas – means rea) arba įstatymo (!) apibrėžtas ir paprastai licencijuotas (leidimas šaunamąjam ginklui paprastai rodo, kad asmuo ne tik turi teisę nešiotis ginklą, bet ir yra išlaikęs valstybės numatytus egzaminus dėl būtinosios ginties ir teisinių ginklo panaudojimo aplinkybių, o ne nešėsi pistoletą galimam banko apiplėšimui, bet netikėtai juo teko pačiam čia gintis).

* * *

Kitaip tariant, žiūrim papunkčiui, kur ir kas čia klaidos ir aplaidumas, ir kiek jūs galite pykti ant manęs, pateisindami jo aplaidų elgesį, o kiek sakyti, kad aš nors ir esu šunsnukis, bet esu vis tik teisus šunsnukis:

  1. Anton Farba pakliuvo ne vietoje ir ne laiku – susimovė, kam nepasitaiko (nors pareigūnas, pildantis protokolą, visada jo formalioje pradžioje užpildo atsakymą į klausimą, kuo dirba ar kuo užsiima gyvenime apklausiamas liudininkas, ir netgi, jei neklystu, vis dar išlikęs klausimas apie išsilavinimą, tai… kas kas – visos šalies krav maga federacijos prezidentas, ir… kaip čia taip?).
  2. Gal netgi Anton Farba pakliuvo į pasalą (vat būtinai jam ten reikėjo būti tuo laiku ir toje vietoje, kurioje tik pasalos ir įvyksta) – susimovė, nors gal jo tokios pareigos (argi?) ten būti, nors toje konkrečioje situacijoje jis man panašu, kad jokių tarnybinių užduočių nevykdė ir buvo tiesiog privatus civiliokas. Bet jei tai išties pasala ir staiga teko reaguoti ginantis, tai tikrai tikrai nebuvo galimybės pasitraukti?
  3. Ar peilis atitinka įstatymo apibrėžtus griežtus reikalavimus tiek technine prasme (ilgis, konstrukcija ir t.t. – žr. nuorodas į lietuviškus ir angliškus įstatymus aukščiau), tiek ir funkcine prasme (gal esi virėjas ir eini į kviestinį vakarėlį, kur gaminsi svečiams valgyti – aš kai dirbau cash&carry čia atvykęs, kol tvarkiausi imigracinius popierius, nešiojausi irgi kartonui pjaustyti peilį, bet: a) aš turėjau paaiškinimą, kodėl man jo reikia darbui; b) ne kišenėje, o kuprinėje – tai kaip aš jį greitai panaudočiau?; c) dabar neturiu jokio teisėto paaiškinimo tokiam daiktui išvis).
  4. Kaip peilis atsidūrė Anton Farba rankose prieš panaudojimą? Juk nepakliuvo atsitiktinai besivoliojantis, kada išvengti užpuolimo nebeįmanoma, o tenka gintis tuo, kas po ranka (kišenėje – o kodėl?), nes būtinoji (!) gintis pateisina ir peilio panaudojimą čia tuo, kad užpuolikai turi skaičiumi pranašumą.
  5. Ką su peiliu rankose darei (tavo veiksmai su juo)? Gyneisi pasyviai išlaikydamas distanciją (nėra siekio sužaloti), apsisaugodamas nuo smūgių ar vis tik (siekis sužaloti) aktyviai atlikai atakas (dar pridėkite žodį “preventyviai“ – ir jūs neįsivaizduojate, į kokį kitą teisinių išvedžiojimų lygį tuo metu perėjote, pradedant nuo to, kaip gebėsite apibrėžti “neišvengiamos grėsmės“ įvertinimą ir būtiną reikalingumą jai pašalinti ir visus netelepatinių tokių savo sugebėjimų įrodymus, kad tokia grėsmė realiai jums tuomet egzistavo, bet nebuvo jokių kitų alternatyvų, ir aš net tiek popkorno nesuvalgau, o alkoholio tai ir kepenys nepajėgtų per metus tiek perfiltruoti, kiek išgerti reikėtų jūsų teisinių išvedžiojimų klausantis).
  6. Kada užpuolimas nutrauktas, kokie veiksmai ir pasekmių likvidavimas: a) pasitraukimas į kitą vietą, taip fiziškai (realiai fiziškai, o ne fizinio poveikio priemonėmis prieš užpuolikus) nutraukiant konfliktą (Anton Farba tą padarė po visko pabėgdamas, bet…); b) pagalbos suteikimas nukentėjusiems (įstatymas tą įpareigoja, tarp kitko, ir yra netgi baudžiamoji atsakomybė už palikimą pavojingoje būsenoje – čia Anton Farba šias pareigas pavedė nutylėjimo būdu užpuolikų bendrininkams) bei c) teisėsaugos ir reikiamų institucijų informavimas (to jis išvis nepadarė – čia yra didžiausia jo kaltė, net jei nuslėpė nusikaltimą prieš save patį).

Primenu, tokius klausimus jūs iš esmės turėsite atsakyti pareigūnui, tai gerai, jei turite atsakymus į juos iš anksto.

Bet, ciniškai pastebėsiu, kada pradedate realiai galvoti apie jų atsakymus, tai savaime nusprendžiate pakeisti savo ketinimus, laiką, maršrutą ir pan. – nes nu, “kad taip, tada nafig“ © jums tas hemarojus po to, jei kas, ar ne?

Ir net jei pareigūnui įvykio vietoje bus viskas kaip ir aišku (patiko jam jūsų tyra angeliška šypsena, o labai nepatiko anos banditiškos fizionomijos), ir kad pasitraukti, jis sutiks, tu tikrai tikrai negalėjai, pakliuvęs į pinkles per žioplumą ne laiku ir ne vietoje, tai dar nereiškia, kad nebūsi nugabentas į nuovadą, kur bus supildyta begalė formalių popierių, priimtas įgaliotojo tam pareigūno sprendimas keliauti pas prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ir segtuvas su visa ta rašliava, kuriai gali “pamiršti“ pasiūlyti pasikviesti advokatą ir “užmiršti“ neklausinėti aplinkybių kaip (kol kas!) liudininko, kad nekaltintum pats savęs, neatsidurs pasekoje prokurorui ant stalo, ką pastarasis pasitiks ne entuziastingu džiugesiu, kaip jam buvo nuobodu ir štai dabar jau turės pagaliau (!) ką veikti, o veikiau necenzūrine leksika, tuo pačiu nedidinančia jo simpatijų tavo asmeniui netgi dar ir nepamačius asmeniškai.

O jus dar ir “užlaikyti“ nuovadoje galima dviem ar keturioms, nelygu, kaip čia suskaičiuos patrulis ir budintis tyrėjas, valandoms išvis be jokio įtarimo pareiškimo “aplinkybių bei tapatybės išsiaiškinimui“ ir oficialiai laikinai sulaikyti iki keturiasdešimt aštuonių (dviem paroms, brangusis) iki teismas priims nutarimą dėl prokuroro prašomos kardomosios priemonės – skaitykite BPK ne tik 140 str., kas yra, patikėkite manimi, daug naudingesnis laisvalaikio praleidimo būdas, nei trintis kokiose psichologinės savipagalbos peraugusių paauglių testosterono kamuojamuose mmauberalles dot com,  fightclub taškas el tė ar kungfuvsiehparvu točka ru forumuose ar diskusijose socialiniuose tinkluose.

* * *

Tai koks jūsų paaiškinimas, kaip jūsų rankose atsidūrė peilis?

Oi, brangusis, tu jį nešiojiesi, kad panaudotum, jeigu ką?… Na, tada važiuojam į nuovadą, surašysim protokole, kas ir kodėl, aha.

Nes, kad ir kaip atrodytų paradoksalu, bet šaunamasis ginklas savigynai yra įstatymo leidėjo apibrėžtas, reglamentuotas ir licencijuotas vienaip ar kitaip, ir dar numatyta krūva poįstatyminių aktų, kaip tas licencijavimas yra vykdomas, kurie nuolat peržiūrimi bei tobulinami, atsižvelgiant teisinei praktikai, kriminalinei situacijai ir netgi nuotaikoms visuomenėje (tarkime, britai praeito amžiaus septintąjame dešimtmetyje politiškai nusprendė neleisti išvis šaunamųjų ginklų civiliams, o Lietuvoje esamas ginklų kontrolės įstatymas yra vienas iš liberaliausių pasaulyje, daugeliu savo nuostatų pralenkiantis laisvumu ir ne vieną JAV valstiją).

O va peilis kaip ginklas – visada teisės akyse buvo tik nusikaltėlių įrankiu, neskaitant kai kurių primirštų dabar tradicijų lotyniškose tautose, kurios mums visai neaktualios, net jei lietuvius ir vadina Baltijos “italais“, vilniečius “portugalais“, o valstybės tarnautojų, ypač rinktų valdžios atstovų, pareigingumas dažnai visuomenėje apibrėžiamas ispaniškai kaip maniana. Ir netgi tose tautose rapyra buvo ginklas savigynai, kai navaro ir kindžalas – jau pasalūniškam ir nebūtinai garbingai dvikoviniam pagal taisykles nužudymui.

Ir jūs po to norite net ne man, o savo šalies pareigūnui įtikinamai papasakoti, kad jis gali žįsti jūsų myžtuką, nes jūs nešiojatės pjaunantį įtaisą (išverčiu į teisinę kalbą: turintį galimybes atlikti sunkius kūno sužalojimus iki letalios baigties įskaitant) vien su tikslu apsiginti, nes jums nėra kitų būdų ir kitų galimybių, o tas peilis gi atitinka įstatymo numatytus reikalavimus, tačiau jūsų kišenėje nešiojamas, o rankoje atsiduria, tik vienu tikslu – būtent gintis nuo užpuolikų? Ir, aišku, jam nebūtina jokių leidimų iš valdžios (kitaip tariant, jūs geriau žinote už įstatymo leidėją šio daikto teisines ribas ir legalumo aplinkybes?), bet jums yra būtina turėti potencialiai mirtį galintį atnešti įnagį savo kišenėje vien todėl, ar ne?

Faktas, kad peilis turi mažesnę veikimo zoną (range) ir reikalauja didesnių pastangų, nei kad nuspausti nuleistuką šaunamąjame ginkle, reikalo esmės įstatymo akyse nekeičia – tai yra potencialiai mirtinas (letalus) ginklas (o kas yra ginklas ir kas yra kulinarija – įstatymų leidėjas irgi apibrėžia, nuorodose aukščiau lietuviškai per aplink, o angliškai nuosekliai įstatymo paaiškinime).

Jei force continuum nuo mažiausios grėsmės ir mažiausio smurto (žodinis) išdėlioti paprastai taikomais penkiais lygiais (kur penktasis yra mirtinas), tai peilis ir pistoletas abu atsidurs penktame lygyje. Ir net jei pedantiškai pasmulkinti į dešimt, tai peilis devintame, o pistoletas dešimtame lygyje (dėl pranašumo prieš peilį fiziškai panaudojime ir didesnėje pažeidimo zonoje) – vis tiek abu priskiriami prie letalių (potencialiai mirtinų), kaip bevartysi. Tik vienas yra pagal įstatymus, o kitas – šalia įstatymų. O šalia įstatymų, ar reikia priminti, kas vaikšto?

Tai va tiek apie peilį savigynoje šįkart. Ir taip komentaras gavosi kiek ilgokas, nors bendrai, tikiuosi, sudėliojo koncepciją galvose ir pravalė nuo stereotipų ir mitų.

* * *

O kas laukia Anton Farba šioje byloje, tai aš nesiimu spėlioti – nežinau Ukrainos realios situacijos ir prokuroro turimos ikiteisminės medžiagos byloje, ir kaip vertina nukentėjusiųjų praeitį bei reputaciją jų teisėsauga ir teisminė praktika, ir ką viena ar kita pusė naudos pagrindiniais savo gynybos arba kaltinimo argumentais. O jau ką ten jo draugeliai grasinasi paslapčiomis pateikti turintys prifilmuoto, tai smalsu grynai tik taktikos prasme, o ne teisine – strategine prasme visos Ukrainos vyr.kravmagas pralaimėjo (jei nepasakyti griežčiau – lauk iš profesijos ©).

Ko gero pagal lietuvišką teisinę praktiką kaip iki tol neteistas ir turintis teigiamas visuomenėje charakteristikas gautų apie 3-4 metus lygtinai su įpareigojimu atlyginti civilinę žalą nukentėjusiems, apmokant gydymosi ir bylinėjimosi išlaidas.

Kaip instruktoriaus reputacija čia būtų, nors mano akyse – jau yra, sugriauta visiškai, ir po tokio teismo sprendimo derėtų atsistatydinti iš einamų pareigų bei pačiam tik mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Na, o jei ten pasodins, tai ir taip pareigų negalės eiti, bet turės neprisiprašytų pramogų kalėjimo duše su tatuiruotais vyrukais ir nukritusiais muiliukais.

Ir geriau jau tų pareigų jis išvis net neitų – visai man nepatinka ta mintis, kiek toks kaip jis ir jo kolegos per savo apmokymus žmonių po teisėsaugos girnomis pakiša. Nors taip, tokie instruktoriai paprasti niekuo dėti ir “nekalti“ – taigi pats adeptas turi priimti sprendimą vietoje, ar ne?

O kas, jei tu tą adeptą primokei kvailysčių, ir jo sprendimai yra tiesiog išdava tavo tokio netinkamo apmokymo ir, pasakysiu tiksliau, indoktrinavimo?

Būkite sveiki ir saugūs. Osu!

P.S. vietoje iliustracijų tekstui jums geriau klipas apie kungfu su peiliu™:

Reklama
Komentarai
  1. Augustas parašė:

    Va, čia tai jau geras ir labai labai naudingas straipsnis. Užrodyčiau jį Gabrieliui, bet kad jis tikriausiai tingės perskaityti, nes bus “mirtinai pavargęs“ nuo BKM. 🙂 Tai bala to mūsų Gabrieliaus nematė. Svarbu, kad aš pats žinočiau, ką, kaip ir kas po to.
    Ačiū Tau už šį straipsnį.

    • Augustas parašė:

      P.S. Cit.: “Bet jei tai išties pasala ir staiga teko reaguoti ginantis, tai tikrai tikrai nebuvo galimybės pasitraukti?“

      Nors šiaip pagal Lietuvos ir tos pačios Ukrainos (jei tikėsime A.Farbo(s) advokatais) įstatymą, visiškai nesvarbu, ar buvo galimybė pasitraukti (ta galimybė pasitraukti Lietuvos įstatyme įvardyta kaip “galimybė išvengti kėsinimosi“), ar nebuvo.

      • seiikan parašė:

        Kuria prasme nesvarbu? Visuose įstatymuose yra tas pats vienas principas – išvengti smurtavimo, jei galima pasitraukti. Netgi kai kuriuose įstatymuose castle defensis principas yra apribotas prievole pasitraukti, jei gyvybei ir sveikatai priešpastatoma turtas. Nors ir logika tą sako – nereikia iš įsilaužėlių daryti žmogžudžių, nes jie ne nužudyti atėjo, o vogti (ir truputį išlygos yra skiriamos plėšimo atveju). O ir kovos menuose sakoma: išvengta kova – laimėta kova.

        Ne, mano savigynos tiesos, žiūriu, niekaip negali būti priimtinos kietiems bičams, kuriems nu būtinai gi reikia eiti muštis, o tai kam kitaip jie čia treniravosi, nu? Tik kai nukenčia ne vien ego, bet ir sveikata, tada truputį dašunta, kad oi, gal reikėjo galva galvoti, o ne subine.

        • Augustas parašė:

          Turėk minty, kad aš visiškai su Tavimi sutinku dėl nuosavo kailio išsaugojimo nesimušant, bet pasitraukiant, pabėgant ar dar kaip nors kitaip (tik, aišku, be muštynių) išsprendžiant konfliktą, jei tai įmanoma. Ir aš iš tiesų būtent taip ir pasielgčiau, jei, neduok, Dieve, susiklostytų tokia situacija, t.y., nesimuščiau, kol manęs aiškiai neketina mušti, o pirmiausia mėginčiau pabėgti. Bet taip daryčiau aš.
          O rašydamas “Nors šiaip pagal Lietuvos įstatymą visiškai nesvarbu, ar buvo galimybė pasitraukti (ta galimybė pasitraukti Lietuvos įstatyme įvardyta kaip “galimybė išvengti kėsinimosi“), ar nebuvo.“, turiu minty tai, kad jei koks nors Gabrielius ar dar kas nors (vos neparašiau “idiotas“), laikantis save geru kovos menų žinovu, nusprendžia pasipriešinti plėšikui ar kitam neteisėtam užpuolikui, tai pagal Lietuvos įstatymus policininkai ar prokurorai neturi teisės klausinėti, kodėl nebėgai, nors ir buvo reali galimybė pabėgti.

          • seiikan parašė:

            Šiaip nėra tokio įstatymo, kad jiems draustų to klausinėti. Ir spėk, ar nepaklaus. 😉

            Kur čia spėjote su Gabrieliumi susipykti, nesupratau? Apsikabinkit, pasibučiuokit ir vėl būkit draugais, nu. 😀

            • Augustas parašė:

              Cit.: “Šiaip nėra tokio įstatymo, kad jiems draustų to klausinėti. Ir spėk, ar nepaklaus.“

              Tai, aišku, kad paklausti gali bet kokio dalyko. 🙂 Tik tiek, kad kai kurie klausimai, o taip ir šis klausimas bylos esmės neliečia, ir atsakymas į tokį klausimą jokios naudingos informacijos, padedančios ištirti bylą, neduoda. Ir iš tikrųjų, juk jei Lietuvos įstatymas vienareikšmiškai neįpareigoja piliečio (esant realiai galimybei) bėgti, tai koks policininkui ar prokurorui skirtumas, ar pilietis pasinaudojo ta realia galimybe pabėgti, ar ne? Ar aš klystu taip galvodamas, ir kurioje vietoje klystu?

              Cit.: “Kur čia spėjote su Gabrieliumi susipykti, nesupratau? Apsikabinkit, pasibučiuokit ir vėl būkit draugais, nu. 😀 “

              Na, tai Gabrielius ant manęs nepyksta. 🙂 Čia aš ant jo pykstu už tai, kad jis savo savigynos kurse apeina tuos dalykus (įskaitant ir teisinius), kurie yra “prieš tai“ ir “po to“. Bet iki kito mūsų susitikimo mano pyktis tikrai praeis, ir Gabrielius net nesužinos, kad aš ant jo buvau supykęs. 🙂

              • seiikan parašė:

                Dėl pirmos dalies, žinok, nesi teisus, bet paaiškinimas per platus kometaro formatui, ir gal reiks trečiadieniui parengti temą kartu su naujoko Skalvio komentaro komentaru (sic!), jei jis atsakys į jam užduotą klausimą. 🙂

                Dėl Gabrieliaus, tai nesupratau apie kurį. O kad dėl jo savigynos, tai net jei nusiųsi čia skaityti, tai argi jis skaitys? 😉

                • Augustas parašė:

                  Cit.: “Dėl pirmos dalies, žinok, nesi teisus, bet paaiškinimas per platus kometaro formatui, ir gal reiks trečiadieniui parengti temą kartu su naujoko Skalvio komentaro komentaru (sic!), jei jis atsakys į jam užduotą klausimą.“

                  Tai ar gerb. Skalvis atsakys, ar ne, vis tiek įdomu, ką policininkas ar prokuroras atsakytų į tokį paaiškinimą, kaip jo pasiūlytas. O trečiadienio įrašo lauksiu, nes naudinga pataisyti savo klaidingą supratimą. 🙂

                  Cit.: “Dėl Gabrieliaus, tai nesupratau apie kurį. O kad dėl jo savigynos, tai net jei nusiųsi čia skaityti, tai argi jis skaitys? 😉“

                  Tai čia apie tą patį savigynos kurso vedėją, kuris, jei čia būtų atsiųstas, tai greičiausiai mėgintų skaityti, bet netrukus pasiduotų, nes per daug reiktų mąstyti. 😀 O žmogui, atsiuntusiam nuorodą į Tavo blog’ą, pasakytų maždaug kažką panašaus į “To tinklaraščio rašytojo (čia turimas minty Tu) koncepcija vienokia, mano koncepcija yra kitokia, ir jei nori, eik pas jį ir treniruokis, užuot kvaršinęs man galvą kažkokiais niekais.“ Arba pacituotų rusų posakį: “So svojim ustavom v čiužoj monastyrj nelezut.“ 🙂

                  • seiikan parašė:

                    Kokia dar koncepcija, kada įstatymas vienas visiems? Jo paklydimai žmonėms kainuotų teistumą.

                    • Augustas parašė:

                      Nebūtinai. 🙂 Nepamiršk, kad jo kurso lankytojai yra žmonės gan ramūs, po gatves tamsiu paros metu nesišlaisto, ir Lietuva apskritai dabar gan ramus kraštas pasidarė, ypač lyginant su 1990-2000 m., tai apie nusikaltimus gatvėje daugiausiai iš žinių sužino, o ne patys patiria. Taip kad yra labai labai dideli šansai, jog su rimtais banditais jie nesusidurs. Tikėtiniausia, su kuo jie gali susidurti, tai tik su pinigų įkyriai prašinėjančiais girtuokliais. Taigi, teistumo nebus, net jei ir (aikidokiškai) pastumsi į šalį kokį nors kelią užtvėrusį neblaivų įkyruolį-pinigų prašinėtoją.
                      Bėda yra kita. Pvz., merginos gali susidurti su kur kas rimtesniais užpuolikais, besikėsinančiais jas ne paprasčiausiai apiplėšti, bet išprievartauti. Ir čia Gabrieliaus kurse atsiranda didelė spraga (tiek prevencijos požiūriu, tiek teisinių padarinių požiūriu), kurios jis niekaip neužpildo ir, kaip supratau, net nežada užpildyti. 😦
                      Ir aš dabar galvoju, ką su ta spraga daryti. Gal man Tave pasikviesti iš Londono, kad papasakotum kurso dalyviams apie šį bei tą? Arba susirasti kokį nors teisininką iš Vilniaus, kuris sutiktų draugiškai papasakoti, kas ir kaip?

                    • seiikan parašė:

                      Tai mane per brangu kviestis – vien bilietai, maitinimas šnapsas ir patvirkę moterys pirtyje kiek kainuos! 🙂

                      Jei rasi teisininką, tai geriau tokį, kuris turi praktinės patirties dėl būtinosios ginties. Nes iš bendro išsilavinimo, deja, ne visada yra tai, kas parašyta įstatymuose taip ir suprantama tiesmukai. Aš formalaus diplomo neturiu – aš turiu darbo praktikos, todėl galiu pastebėti dalykus, kurių nepamatoma antrame plane, ir kokie veiksniai išties pakeičia eigą vienaip ar kitaip.

                    • Augustas parašė:

                      Cit.: “Tai mane per brangu kviestis – vien bilietai, maitinimas šnapsas ir patvirkę moterys pirtyje kiek kainuos! 🙂“

                      Jei nuspręsim Tave pakviesti, tai bilietams susimesim. Gi nesu vienintelis to savigynos kurso lankytojas. Maitinimas ir vynas mums irgi beveik nieko nekainuos. O dėl vargšių ir nelaimingų patvirkusių moterų, tai vos tiktai brolį (nes vienuolis) Mindaugą Bernardą iš arti pamatysi ir su juo šiek tiek šnektelėsi, Tau praeis bet koks noras ištvirkauti (bent jau man tai tikrai praeina). Taigi tos patvirkusios moterys mums nekainuos nė cento. 😀

                      O dėl teisininko, tai ačiū už patarimą. Pamėginsiu paieškoti turinčio patirties būtinosios ginties srityje.

                    • seiikan parašė:

                      “Nėr bobų, neverk…“ – dainavo ŽAS dainoje (tas, kurio jaunėlis brolis dainavo, yra mano draugas Paulius, kuris tinklaraštyje minimas kaip lakstantis maratonus). 🙂

                      Aš gal ir galėčiau padaryti seminarą – viskas remiasi į komercines sąlygas. Matai, mano bėda yra paradoksaliai žemas žinomumas (kaip prekinio ženklo), nes aš esu vedęs tik neformalius seminarus draugams (ar artimiems tam) bei asistavęs arba pavadavęs seminaruose bei pamokose (už Bobą irgi, tarp kitko), kur, suprantama, šou buvo ne mano. Tad nėra tokios kaip ir “objektyviai subjektyvios“ klientų nuomonės, ko tikėtis mano seminare – nuo pozityvios ir rekomendacinės iki netgi negatyvios (nes subjektyvu, kas gerai ar blogai – vienam gerai bus, kad daug fizinio krūvio, o kitas sakys, kad nuvaikė visiškai; vienas sakys, kad nieko ten ypatingo techniškai nėra, tikėjosi aukštesnių technikų, o kitas sakys, kad kaip puiku, kada po kokios TKD matai paprastus veiksmus, kuriais įvairiose situacijose duodama į knyslę, ir visą laiką trys veiksmai atidirbami iki automatizmo visose situacijose; vienas sakys, kad daug buvo teorijos, kitas sakys – kaip daug visko sužinojo, nes nemanė, kad jei teiginys yra A, tai jis galioja tik prie tokių ir tokių sąlygų, bet yra dar ir B pusė… ir C; ir t.t.).

                      Paprasčiau tariant, ačiū tau išties nuoširdžiai, kad skaitydamas jau susidarei gerą nuomonę apie mane kompetencijos prasme, bet užduoti, kaip investuotojas ir galimo seminaro organizatorius, turi pats sau pradžioje klausimą (nes tau jį užduos): o kodėl kiti turėtų ateiti? Juk žinomumas irgi rodo įdirbį. Kol kas ir skaitomumas čia menkas (nors aš ir rašau nekomerciškai, pripažįstu).

                      Nes priešingu atveju, tai galima mergas pakeisti man į pasimatymą su mano vaikais, ir aš jau lengviau sukalbamas. Ir pigiausias variantas tuomet išties yra per mano atostogas, nes jau būnu susimokėjęs už atvykimą – tik laiko gali tam daug nebūti. Nu vėl bėda… 😀

                    • Augustas parašė:

                      Cit.: “ Matai, mano bėda yra paradoksaliai žemas žinomumas (kaip prekinio ženklo),…“

                      Tai čia bėda menka. Išpopuliarinti Tave nesunku. Galėtum ir knygą parašyti, ir, esu tikras, Tavo parašytą knygą pirktų daug kas.

                      Cit.: “ Kol kas ir skaitomumas čia menkas (nors aš ir rašau nekomerciškai, pripažįstu). “

                      Tau neblogai žinoma Žiurkė irgi nekomerciškai rašo. Bet kiek naudingų dalykų vadybos tematika jo tinklaraštyje randu. Ir lankytojų skaičiumi, kaip supratau, nesiskundžia.Tai ir Tave išpopuliarinti nebūtų sunku.

                      Cit.: “Paprasčiau tariant, ačiū tau išties nuoširdžiai, kad skaitydamas jau susidarei gerą nuomonę apie mane kompetencijos prasme,“

                      Tai prašom, nėra už ką. 🙂

                      Cit.: “bet užduoti, kaip investuotojas ir galimo seminaro organizatorius, turi pats sau pradžioje klausimą (nes tau jį užduos): o kodėl kiti turėtų ateiti?“

                      O kas tie “kiti“, kurie turėtų ateiti į seminarą? 🙂 Seminaro dalyvių, manau, rasti nesunku. Kur kas sunkiau parinkti medžiagą seminarui, kad daugiau mažiau atitiktų auditorijos lūkesčius. Bet jei medžiagą parinkai gerai, tai ir viskas – to užtenka, kad seminaras praeitų gerai. O patenkinti lankytojai dar kitiems potencialiems Tavo seminarų klientams neformaliais kanalais Tave pareklamuotų.

                    • seiikan parašė:

                      Žinai, man sudėlioti medžiagą seminarui yra pati lengviausia užduotis. 😀

                    • seiikan parašė:

                      Beje, jei apie knygas – čia gali parsisiųsti apie Goju-ryu nemokamai maniškę pdf formatu: https://skipperltu.files.wordpress.com/2016/06/goju-ryu-kihon-31.pdf ir pažintinę apie tris Goju-ryu giminingas Uechi-ryu, Ryei-ryu ir Isshin-ryu mokyklas: https://skipperltu.files.wordpress.com/2016/06/uechi-etc.pdf

                      Aišku, jei skaitei anksčiau, čia mano įrašų pagrindu. Bet vienoje vietoje turėti gal bus smagiau. Gali ir kam nors duoti paskaityti, jei bus įdomu.

                    • Augustas parašė:

                      Tai tas knygas aš jau seniai parsisiunčiau. 🙂 Aš jau nepamenu, ar pasakiau Tau ačiū už tas knygas, ar nepasakiau, tai dėl viso pikto dabar sakau – ačiū.

                      Cit.: “Žinai, man sudėlioti medžiagą seminarui yra pati lengviausia užduotis.“

                      Kai iš anksto žinai seminaro dalyvių poreikius, tai jau taip. Sunkiausia užduotis čia yra poreikių ir lūkesčių nustatymas.

                      O parašyti knygą, tai turėjau minty, kad rašyti reikėtų rimtai, t.y., su redaktoriumi aptariant taisytinas vietas, kalbos stilių, įdėti sąvokų ir sunkesnių žodžių žodynėlį ir t.t., ir pan.

                    • seiikan parašė:

                      Henris Fordas yra pasakęs: jei aš būčiau savo klientų klausęs, ko jie pageidauja, tai jie būtų prašę tik geresnio arklio. Taip ir apie seminarus ir poreikius bei lūkesčius. Žinau, kad nuskambės arogantiškai, bet aš žinau geriau, kas turi būti, nes jau dabar pagal klientų poreikius ir lūkesčius apstu ir visokių komercializuotų kovinių sportų ir menų “savigynai“ – galop, tu pats tokią “savigyną“ pas Gabrielių lankai. Ir kaip? 😉

                      Kas dėl knygos – nu visai tu nemodernus ir nevertini mano savadarbės šių uberizacijos ir DIY online laikų knygos, tau būtinai reikia popierinės pasidėjimui. 😀 Bet ačiū už ačiū. 🙂

                    • Augustas parašė:

                      Cit.: “Kas dėl knygos – nu visai tu nemodernus ir nevertini mano savadarbės šių uberizacijos ir DIY online laikų knygos, tau būtinai reikia popierinės pasidėjimui. 😀“

                      Kai aš turiu nedidelio formato (bet su didele atmintimi) e-skaityklę, tai aš galiu sau leisti ir pasidėti (ne knygą, bet e-skaityklę su daug e-knygų). 🙂 O kaip kiti?

                      Cit.: “Taip ir apie seminarus ir poreikius bei lūkesčius. Žinau, kad nuskambės arogantiškai, bet aš žinau geriau, kas turi būti, nes jau dabar pagal klientų poreikius ir lūkesčius apstu ir visokių komercializuotų kovinių sportų ir menų “savigynai“ – galop, tu pats tokią “savigyną“ pas Gabrielių lankai. Ir kaip? 😉“

                      O poreikiai ir lūkesčiai yra slidus dalykas. Aš pats tuo asmeniškai įsitikinau, kai Gabrielius, iki tol dėstęs vien beginkles technikas, vieno užsiėmimo pabaigoje kažkaip užsiminė, kad tušinukas yra gera parankinė priemonė savigynai (jokių technikų su tušinuku nerodė, o tik prie progos paminėjo, kai registravo tuos, kas į jo kursą žadėjo ateiti kitą kartą), tai vienai moteriai iš karto bloga pasidarė. 😦 O ta moteris atrodė labai ryžtingai nusiteikusi (ištaškyti blogiečius), beginkles technikas atidirbinėjo iš tiesų labai uoliai.
                      Tai va ir suprask tuos poreikius ir lūkesčius, kad esi geras pastarųjų žinovas.

                    • seiikan parašė:

                      Ir kitus pratinsim prie elektroninio formato! Ir taip bebrų priviso – dera medžius saugoti. 😀

                      Kas dėl moterų ir savigynos, tai jau gali atspėti, kokia tema ateinantį trečiadienį bus. 😉

                    • Augustas parašė:

                      Cit.: “Kas dėl moterų ir savigynos, tai jau gali atspėti, kokia tema ateinantį trečiadienį bus. 😉“

                      Kokia maloni staigmena. 🙂 Lauksim.

  2. Skalvis parašė:

    Toks klausimas “dėl to bėgimo“. Visada gali bandyti pabėgti, bet tai gi dar nereiškia, kad užpuolikas(ai) nepuls vytis. Tai ar tokioje situacijoje galima atsakyti “nebėgau, nes nesu bėgikas (sveriu nemažai ir man ne 18), o užpuolikas(ai) atrodo fiziškai stipresni ir greitesni.“ Bandydamas pabėgti gi užpuolikams atsuki nugarą ir taip rizikuoji, kad būsi greit suvystytas.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s