Praėjusios tarptautinės edukacijos dienos proga, ir kai vėl net mūsų žiniasklaidoje skelbiamos tradicinės masinių pašaudymų baisybės JAV mokyklose, tai prisiminiau pernykštį saugumo incidentą ir pas mus, kai į mokyklą atėjo persiutęs vieno mokinio tėtukas su kirviu.
Pas mane mokytojaujant, prisipažinsiu, tai dar be kirvio buvo atėjęs, ir aš labai save įtikinėjau tuomet, kad nedera man savo kanfū dabar demonstruoti mokinių akivaizdoje, nuvelkant šitą vaikus ir personalą išgąsdinusį agresyvų chamą už pakarpos iš antro aukšto ir išmetant už durų, nes dirbu gi aš mokytoju, o ne apsaugininku (ir netgi geležinė spinta, vadinama seifu, už jo nugaros neturėtų sukontaktuoti saugiai, atsiprašant už anglišką kalambūrą, su ta jo nugara mano kojai patogiai išsitiesus).
Bet tai negi tokį mažutėlį skriausi?
Ach, taip, jei domina, tai jo mažoji manipuliatorė, iki manęs šokdinusi ne vieną pedagogą dar nuo pradinės laikų, po to pakeitė mokyklą, o savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas, kas klaikiai ironiška, tokia pačia pavarde kaip ir šios tėtušis, po incidento tyrimo dar netgi, baigiantis mano laikinai darbo sutarčiai, asmeniškai siūlė pratęsti mokytojo karjerą, tačiau realybė tokia, kad anglistų šiame rajone su manimi tuomet buvo mažiausiai trimis per daug (uždarius rajone dar dvi pagrindinio lavinimo mokyklas), nors tikrai būčiau pratęsęs šitą smagią pramogą sau (jei dar ir be pradinukų, kurie mane mylėjo, bet šiuos mokyti vis tik reikia pašaukimo ten kažkur iš “aukščiau“ – visos pradinukių mokytojos yra šventosios, ir atlyginimus turėtų gauti dvigubu tarifu!).
Bet ne apie mane čia, mieliausiąjį, dabar kalba, o apie tai, kad, deja, mokyklos ir Lietuvoje darosi vis mažiau saugios pedagogams, personalui ir patiems mokiniams tikrai ne vien dėl dirbtinai eskaluojamos patyčių problemos, kuomet kuo didesnė problema visuomenei atrodo – tuo daugiau visokie sorošėkai “visuomenininkai“ per “prOjAktus“ švietimui skirtų pinigų savo veiklos imitavimui pasičiulps.
Nes kaip ir mano išpranašautų riaušių atveju, taip matau ir čia, kad tai – tik laiko klausimas, deja, kada ginklų civiliams didėjantis prieinamumas jų kiekiu bei visuomenėje vis ryškėjanti socialinė atskirtis bei viešumoje vis labiau skatinamos sociopatinės tendencijos šiame psichočernobilyje™ prives ir pas mus prie pirmojo šaunamojo ginklo (tikėtina, pasisavinus atsainiai saugomą namuose gal kurio šeimos nario ar pažįstamo legalų šaunamąjį ginklą) panaudojimo masiniam pašaudymui mūsų mokyklose.
* * *
Na, o pernai lapkričio 14d. į Kėdainių progimnaziją čia toks įpykęs tėtukas atėjo kol kas dar tik su kirviu – tarsi tūlas lietuvių pagonis iš sakmių apie mūsų protėvių kovas su kryžiuočiais (mano paryškinta įtariamojo atlikta veika actus reus):
Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras lapkričio 25 d. teismui pagreitinto proceso tvarka perdavė baudžiamąją bylą dėl šį mėnesį įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo vienoje Kėdainių mokykloje, praneša prokuratūra.
Bylos duomenimis, lapkričio 14 d. į Kėdainių progimnaziją atvykęs vieno iš mokinių tėvas įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Asmuo, rankoje laikydamas kirvį, be mokyklos darbuotojų leidimo, savavališkai įėjo į mokyklą ir koridoriuje, mokyklos darbuotojų ir mokinių akivaizdoje, agresyviai nusiteikęs mojavo kirviu, grasindamas „padaryti mokykloje tvarką“ ir su visais susidoroti. Mokykloje kaltinamasis plūdosi necenzūriniais žodžiais, ieškodamas mokyklos direktorės ir rankoje laikydamas kirvį vaikščiojo po kabinetus, taip šiais neteisėtais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, mokyklos darbuotojų ir moksleivių darbą, mokymo procesą.
Dėl šių veiksmų įtariamajam pareikšti kaltinimai dėl viešojo tvarkos pažeidimo (pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį).
Suprantama, Lietuvos mokyklose dar nuolatinių apsaugininkų iki šiol neprireikę – mano mokymosi laikais, tai vis užtekdavę kokios aršesnės rūbininkės ir valytojos kaip antai mūsiškė pani Jani (raktų nuo klasės “i nyprašik, i nidosiu – pasyėmei savo fufaiki i ajk iš šyčia!“), o dabar mokinius prižiūri budinčios pertraukose pačios mokytojos, taip skirtingai nuo mano profesinės patirties Londone 2015-2018 metais, kuomet man pačiam tekę pasaugoti ne vieną mokyklą (londoniškas valstybinėse įstaigose mokamas tarifas visada būdavęs gerokai didesnis už nustatytą nacionalinį minimumą!), vadovaujant ir apsaugininkų pamainai kaip komandos lyderiui (angl. team leader).
Tai va ten tekę panaudoti smurtą bendruomeninės doros labui negrus mušant, bet aš tikrai dabar nesiūlau masiškai visose lietuviškose mokyklose įrengti po apsauginių postą, nes, ačiūdie, pas mus tam visuotinai tikrai nėra tokio poreikio (kaip sakiau, vis tik – laiko klausimas…), o ir vis tik tokie čia citatoje paminėti agresyvūs įsibrovėliai veikiau yra tik besimaivančiais pozeriais, nes juk pasakyta: lojantis šuo – nekanda.
Kirvių gaujos vadeiva iš k/f “Kung-fu Hustle“
* * *
Tolimesnis šio įsibrovėlio likimas jau aprašytas BNS – Ingridos Steniulienės 2022 m. gruodžio 6 d. (paryškinta mano):
Į mokyklą Kėdainiuose su kirviu lapkritį atėjusiam vyrui teismas antradienį skyrė subendrintą beveik pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę.
Vyras pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, BNS pranešė Kauno apylinkės teismo atstovė Indrė Cvilikaitė. Bylos duomenimis, lapkričio viduryje į Kėdainių Juozo Paukštelio progimnaziją atvykęs vieno iš mokinių tėvas D. J. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Prokuratūros teigimu, mokykloje kaltinamasis plūdosi necenzūriniais žodžiais, ieškodamas mokyklos direktorės ir rankoje laikydamas kirvį vaikščiojo po kabinetus, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, mokyklos darbuotojų ir moksleivių darbą, mokymo procesą. Teismas paskelbė, kad J. D. „sukėlė bauginančią aplinką bei baimę mokyklos darbuotojams būti sužalotiems“. D. J. savo kaltę pripažino visiškai, išreiškė gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Vyras pasakojo, kad įvykio dieną, jam kapojant malkas, gavo trumpąją SMS žinutę iš vaiko, besimokančio kartu su jo sūnumi toje pačioje mokykloje apie tai, kad suaugęs vyras primušė jo sūnų.
Būtent dėl to D. J. į mokyklą atbėgo su kirviu rankoje, tačiau teigė neketinęs jo panaudoti. Pripažino, kad mokykloje buvo apimtas emocijų, kadangi pyko ant mokyklos administracijos, kad ši neiškvietė policijos pareigūnų dėl jo sūnaus užpuolimo, nors ir matė įvykį.
Kaip matote, nuteistojo veiksmai išties turėjo, jo manymu, visiškai loginį paaiškinimą (nereiškia, kad pateisinimą lakstyti su kirviu rankose!)
Ir kilę ne iš šio kažkokių jo paties asocialių (kai manai, kad mokytojais dirba tik nevykėliai – prie neoliberalizmo, kuomet mokytojas yra tik “aptarnaujantis ir, suprask, pataikaujantis personalas“ tarsi liokajus, tai deja, bet dabar jau ne visiems tai yra “prestižinė“ ir gerbtina profesija!) ar netgi asmeninių nuostatų konkrečių mokyklos darbuotojų (čia minima “už viską atsakinga“ direktoriaus pavaduotoja) atžvilgiu, bet, kaip jis klaidingai sau pats tą manęs, dėl objektyvių aplinkybių pagal tą jo logiką, kad tėvas juk turėtų apginti sūnų, kurio negina toji klaidingai vadinama valstybė.
Kol kas dar “supermamkos“ su kirviais po mokyklas nelaksto, bet mokytojai tikrai per dažnai paliekami “kraštiniais“ tokiose konfliktuose, ir joks pastatytas apsauginis mokytojo neapgins. Paaugliai natūraliai išgyvena brandos amžių – juose hormonų audrų nulemtas konfliktiškumas tiesiog trykšta, ir neretai mokytojai dėl to streso bei patiriamo spaudimo iš administracijos ir tėvų palūžta, taip atsipirkdami pervertintais pažymiais ir pataikavimu, kaip minėjau savo atveju, ir tokioms mažosioms manipuliatorėms (šmeižtas, šantažas, terorizavimas, isterijos – visos priemonės pritaikomos, ypač kai tėvai pataikauja savo atžaloms).
Sovietmečiu nomenklatūrinius mažorikus perkeldavę į elitines “prestižines“ visokias salomeikas, bet netgi proletarų vaikučių tėvams tokios mintys ateiti su kirviu į mokyklas nekildavę – nors teisėsauga buvusi masiškai neginkluota, tačiau represinis aparatas visuomenės rimtį palaikydavęs be atsikalbinėjimų.
Ne todėl, kad dabar kažką idealizuočiau (antraip, iš kur nuo mokyklos laikų mano nosies pertvara sukreivinta?), bet tai – dar viena priežastis, kodėl spontaniškas noras pastatyti apsaugą mokykloje absoliučiai neturės didesnio ir reikšmingo pokyčio.
Nes juk esmė yra ne apsauginio nebuvime mokykloje.
* * *
Nuosprendyje pažymėta, kad kaltinamojo veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešosios tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. „Kaltinamasis viešoje vietoje, demonstravo, kad negerbia visuomenės ir moralės normų. D. J. elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo kaltinamasis siekė priešpastatyti save aplinkiniams, nesant jokio teisėto pagrindo, be rimtos dingsties, t. y. iš chuliganiškų paskatų“, – paskelbė teismas.
Nėra jokių teisinių priežasčių legaliai grasinti aplinkiniams šaunamuoju ginklu ar kitaip žalojančiu tarsi ginklas įnagiu – rašiau dar apie peilį savigynai.
O kirvis savigynai tinka lygiai tiek pat teisine prasme.
Teismas nuteistojo visišką kaltės pripažinimą ir išreikštą gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau kartu nustatė, kad vyras nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Teismas atkreipė dėmesį, kad D. J. nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – rugsėjo 9 dieną Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos nutarimu buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. „Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą“, – nuosprendyje pažymėjo teismas, kartu konstatuodamas, jog nuteistajam anksčiau skirtos švelnesnės bausmės nebuvo efektyvios. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.
Čia atkreipsiu dėmesį, kad jūsų asmeninė reputacija, ne tik teistumas, išties turi ženklią įtaką teismo sprendimo griežtumui, net jei dabar ne sovietmetis, ir niekas teisme nereikalauja privalomai charakteristikų iš darbovietės – mano bendravardis, d.ž.k. Selas, neleis sumeluoti, nes net jei esi teisus, tai prieš mentus, kaip jis nekart įsitikino, yra visada padefaultu kaltas, kol teisme neįrodė priešingai, o teismas, kaip tik ką pamatėme, vis tik linkęs atsižvelgti į kaltinamojo reputaciją (užburtas ratas, aha).
Be neišnykusio jam dar teistumo, nuteistasis tikrai nepadėjo tame sau, kuomet plūdosi keiksmažodžiais viešumoje ir nepilnamečių akivaizdoje.
Chaminti niekad vis tik nereikia, o ir, perfrazuojant patarlę, tai mandagiu žodžiu bei kirviu, matyt, daugiau pasiektum, nei kad tik mandagiu žodžiu.
* * *
Kad ir kaip spontaniškai gali kilti noras pradėti reikalauti valdžios spręsti mokytojų ir mokinių saugumo problemas apsauginių pastatymu, bet, tikiuosi, dabar suprantate, kad net ir policininkai čia ne itin padėtų, net jei po teritoriją periodiškai patruliuotų (kaip “maniškės“ Londone Highgate Woods gimnazijos atveju) – problemos glūdi ne ten, ir tų problemų ne viena, ir pradėti reikia ne nuo VRM, bet nuo švietimo ministerijos, ko gero.
Tik šitai – jau nebe šio tinklaraščio tema.
Todėl – nepraraskite budrumo, elkitės mandagiai ir likite saugūs!
Osu!
Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2023-01-25, ir dėkoju dar atskirai balsuojantiems savo pinigais per PayPal!
どうもありがとうございます!
Seiikan © 誠意館 