Kai ir vairuotojas, ir apsauginis (teleserialo iškarpos aptarimas)

Beieškodamas po savo elektroninius archyvus jaunystės nuotraukų proginio įrašo iliustracijai, taip pakeliui ir netyčia aptikau video iškarpas iš rusiško TV serialo, kurias pasidėjau ir, aišku, pamiršau, kur pasidėjau tada tie du laptopai atgal, nors miglotai dar vis pamenu, kam aš jas išsikirpau ir ten pasidėjau.

Viena jų tinka iliustracijai mano pašaipaus teiginio apie “štangistą-baleriną“ – t.y. dviejų skirtingų pareigų apjungimą viename, kai vairuotojas atlieka kartu ir asmens sargybinio pareigas, nes, kaip esu irgi minėjęs, vairuotojas su asmens sargybinio kvalifikacija yra geriau už tiesiog vairuotoją, bet nereikia tikėtis, kad pasisamdėte “vairuojantį asmens sargybinį“.

Ir tas bandymas viena šikna užsėsti dvi kėdes, nes klientas pataupė pinigėlių ne pagal realų ar potencialų grėsmės lygį, dažnai baigiasi tuo, kad nei pavairuojama, nei apsaugojama.

* * *

Be abejo, filmuose nebūtų jokios siužeto dinamikos, jei įvykiai vystytųsi tik taip, “kaip reikia“ – bet, sutikite, tokių kvailysčių ar klaidų pasitaiko juk ir gyvenime, po ko nutinka tie nuotykiai ant jų susiradusio pasturgalio.

Kita vertus, asmens sargybinis privačioje apsaugoje dažnai išties turi papildomų pareigų, ir viskas priklauso nuo sutarties su klientu sąlygų bei jų suderinimo, kam ir ko iš jūsų, kaip samdomo darbuotojo (“alfos“ sindromą turintys sargybiniai dažnai linkę pavadovauti klientams), išties reikia – apsaugos ar anturažo.

Tai nėra nei gerai, nei blogai – tai priklauso nuo kliento poreikių ir jūsų pasirengimo tuos jo poreikius už jo pinigus kuo tinkamiau patenkinti:

Ne balerinos, aišku, bet Muammar Gaddafi visada buvo už lygias moterų teises net ir asmens apsaugoje!

Ir jei klientui reikia jo limuzino vairuotojo dar ir kaip “epatažinio anturažui“ (sic!) kūnsargio, tai, vadinasi, to ir reikia klientui – ir čia, kaip sakydavęs mano direktorius Kęstutis mokykloje dirbus anglų kalbos mokytoju, visada yra trys variantai:

• pabandote klientui paaiškinti situaciją ir galimas to pasekmes – po ko arba atsisakote tokio darbo pasiūlymo, jei nesuprato ir keisti jis nieko vis tiek neketina;
• arba vis tiek priimate tokio darbo pasiūlymą, jei jums apsimoka, turėdami omeny, kad vieną dieną nutiks taip, apie ką jau esate perspėję, ir būti tam nusiteikus bei pasirengus kiek tai įmanoma, tikintis, kad ta diena ateis kuo vėliau;
• arba savo nuomonę susikišate kuo giliau, kur ir dieną tamsu, aiškiai žinodami, kad ta vieta nuotykių vieną dieną vis tiek prisišauks, bet dabar pasiimate pinigus iki parankaus momento pamosuoti klientui rankute “atia!“, nes gal greitu laiku gausite sukalbamesnį klientą ir adekvatų darbo pasiūlymą.

Pastarasis atvejis yra pats dažniausias asmens sargybinių rinkoje, kurie samdomi ne nuolatiniam darbui ad hoc – t.y. laikinai ir be didesnių diskusijų su klientu ar jo apsaugos vadovu, ką jūs apie visa tai išties galvojate, jei jums tie siūlomi pinigai ir darbo sąlygos tinka.

O jei nepatinka – ieškokitės išvis kitos profesijos.

* * *

Bet šįkart kalba ne apie tai, kas skausminga ar apmaudu čia man, sėdinčiam priverstinėje šios profesijos pensijoje be pačios pensijos.

Duotoji žemiau iškarpa yra iš rusų TV kriminalinio serialo “Metodas“ apie beišprotėjantį psichopatą jau ant stiprių jam išrašytų psichotropikų kaip buvusį kriminalinės policijos, dabar dirbančio teisėsaugai “privačiai inkognito“, majorą Rodioną Megliną, “mentališkai“ atskleidžiantį įvairius žiaurius nužudymus (tokio neįtikėtino siužeto idėją atperka puiki Konstantino Chabenskio vaidyba) – čia iš 1-mo sezono 11-tos serijos (iškarpa yra iš tos serijos nuo 31 minutės – jei čia jums nerodo per tinklaraštį įdėtai, tai reikia paspausti nuorodą ir nueiti į tūbę, nes dėl smurtinės nužudymo scenos yra uždėtas amžiaus cenzas):

Jau peržiūrėjus akivaizdu, kad finalas, net jei ginčysitės, ar žuvęs vairuojantis apsauginis galėjo dūrius į jį užblokuoti ar kokį kanfū pakravmaginti, buvo nulemtas labai logiškai – ir nei kliento limuziną toli pavairavo, nei patį klientą apsaugojo (taip, tą irgi po šito subadė – tiesiog siužete parodytas vėliau jau toks pats kruvinai skylėtas kaip ir jo vairuotojas, prie kurio irgi knebinėjasi atvykę į dvigubo nužudymo sceną kriminalistai).

Bet pasinagrinėkime tuomet šios scenos kadruotes mums rūpima tema:

* * *

Vairuotojas, kuo tas išties pagal visą šį trumpą siužetą ir jo išdavą ir tėra, net jei atrodo kaip “tikras“ asmens sargybinis, pasitinka savo VIPą, vieną išeinantį iš pastato, laiptų apačioje:

Kadangi VIPas (ar jis klientas, ar tik saugomas asmuo – nežinome) su juo pasisveikina draugiškai paspausdamas ranką, tai įtariu, kad limuzinas (visus kliento užsakytus asmens pervežimui ir paties nevairuojamus automobilius vadinsime sutartinai limuzinais pagal jų paskirtį, o ne formalias funkcines charakteristikas) buvo atvarytas jį paimti, o iki tol į čia atvyko, matyt, kitu būdu arba kitu transportu.

Kad čia vairuotojas, o ne apsauginis, tai matome ir iš to, kad jam įtikti klientui (nors nebūtinai šis pasamdęs, todėl – tai tiksliau tik VIP) yra nepalyginamai svarbiau, nei šio saugumas: ir rankos paspaudimas, ir nugaros atsukimas galimai grėsmės pusei (t.y., nieko jis nemato, kas už nugaros jam dedasi, nes šiknoje akių neturi, kad ir ką PIŠ “patarėjai ekonomikai“ pezėtų apie tas “akis“ pasturgalyje).

Kokios klaidos ir ką derėtų daryti asmens sargybiniui čia – patys, tikiuosi, supratote.

* * *

VIPas įsodinamas į limuziną, prilaikant dureles:

Dėl durelių prilaikymo atidarant, tai yra du pagrindiniai to metodai (atsiprašant už kalambūrą apie serialo pavadinimą):

• sąlyginai “amerikietiškasis“ (USSS ir DSS), kuomet VIP uždengiamas nuo “piktų akių“ (ar nuo snaiperio kulkos, žinote, tai priklauso nuo kalibro ir šarvuotės, bet taip bent nusitaikyti tiksliau yra tie šansai minimizuojami) tiek durelėmis, tiek ir kūnsargio kūnu;
• sąlyginai “britiškasis“ (dar pavadinčiau – liokajiškasis), kuomet durelės prilaikomos durelių pusėje, kad netyčia neužsitrenktų, o ir viešasis asmuo būtų “mandagiai“ ilgiau matomas jo gerbėjams (deja, bet ir negerbėjams taip pat).

Nėra nei vienas teisingesnis – priklauso nuo situacijos.

Man per UK SIA CP kursus Katalūnijoje parodė “britišką“ (beje, iki atidarant taip labiau kontroliuojantį patį VIP, kai tas yra kokia nors very important pussy ir per anksti braunasi lauk), nes aš pripratęs buvau prie “amerikietiškojo“ (panašiai dirba ir mūsų VAD, tapę “vatinukais“) – o mano kolegoms instruktorius paprašė jau manęs parodyti, “kaip ten pas jus (sic!) sykretservise duris atidarinėja!“

Čia siužete vairuotojui taip savaime gavosi labiau pirmasis, nors akivaizdu, kad atidarinėjo kaip pagal antrąjį – todėl ir sakau, kad “liokajiškasis“.

Bet už VIP yra siena su durimis į kažkokį “dantų klubą“ (pirma kovos klubo taisyklė: neklausk, už ką dantis išbarškino!), kurios irgi juk yra regėjimo lauke, tad jo sprendimas taip atidarinėti dureles, manau, yra iš esmės čia tinkamas, nes užstoja nuo potencialiai pavojingesnės pusės (t.y. iš mūsų pusės, o mūsų makaulėse, prisipažinkime, ne visada doros mintys sukasi).

* * *

Beje, čia dar yra ir filmavimo klaida paskirų rakursų montaže bendroje scenoje: juk įsodino VIPą taip už savęs ant galinės sėdynės kairėje, o iškarpos gale matysite jį jau sėdintį jau “vipinėje“ vietoje dešinėje gale (kur tas ir buvo susmaigstytas peiliu).

Be režisieriaus “man taip patogiau nufilmuoti kadruotę!“, tai loginio paaiškinimo tam čia aš nerandu.

Net jei kaip ruskių pižonas šis pastatęs automobilį skersai suženklintų parkavimosi linijų (kas rodytų, kad vietos apsisukti kieme yra!) – privarydamas gi limuziną galu, jis puikiausiai po to trumpiausiu keliu nulydėtų VIPą už automobilio dešinės pusės, taip ne tik savimi pakeliui, bet ir įsodinimo metu visu limuzinu pridengdamas įsodinamą asmenį nuo grėsmingos pusės.

Ir grįžti prie vairo patogiau būtų jam pačiam pro galą, taip iki tol “amerikietiškai“ pridengus įsodinamą asmenį.

Tad čia ne šiaip klaida iš nežinojimo (jei tai tik vairuotojas, o ne apsauginis) – tai yra dažnam sargybiniui (alfa!) ar limuzino (sic!) vairuotojui būdingos arogancijos pasekmė (aha, gi ne šuns pypas tokiu automobiliu tokį asmenį vežiojantis!).

Nors galėjo ir šiaip iš savo kvailumo pasistatyti šitaip, kadangi čia jam po to taip trumpiau gaunasi nuo laiptų iki vairo nueiti.

* * *

Praleisime tą momentą, kad saugos diržų vairuotojas neprisisegė – be abejo, ir VIP, nes “o kam gale segtis, jei ne lėktuvas?“ (nepaisant to, kad šito KET reikalaujama ir Rusijoje).

Galop, pagal siužetą vairuotojui gi dar tuoj ir vėl išlipinėti teks, aha.

Ir štai – limuzinas prie išvažiavimo iš kiemo sustoja, nes skersai kelio drybso aukštielnykas žmogus ir nekruta:

Pirmiausia, atkreipsiu dėmesį, kad VIP paėmimo lokacija yra puikiausiai tinkama pasalai – tai tiesiog “akmeninis maišas“.

Ir jei jums ne tik tokiu būdu užblokuoja vienintelį išvažiavimą – kokį turite tam Planą B, per kur išvyksite ar ką darysite?

Galbūt, gerokai saugiau VIPą dabar būtų evakuoti atgal į pastatą (kuriame, idealiomis sąlygomis, turėjote numatyti saugią priebėgą – taip vadinamą safe haven), jei jau taip norisi pabendrauti su skersai kelio gulinčiu supostatu.

Nes, galbūt, tas yra tiesiog girtuoklis?

Nesistebėkite, net jei būtų ir nebūtinai Rusija, kurioje “girtos meškos su balalaikomis po miestą tąsosi“ – nes aš esu čia Varėnoje po savivaldybės langais prie centrinio įėjimo matęs ramiai sau drybsojusį prisilakusį iki sąmonės netekimo žmogėną, kuris absoliučiai nekliuvo pietauti ėjusioms šios įstaigos tarnautojoms, ir labai užtruko, kol atvažiavo policija (dabar toji išvis iš Alytaus važiuotų).

Ir dar taip esu Vilniuje nuo kelio žiemą prie “greitūškės“ ligoninės paėmęs sumuštą (ir nelabai gerai “kvepėjusią“) girtuoklytę, kurią būtų automobilis patamsyje numušęs, todėl tiesiog pristačiau į priėmimo skyrių, iki kurio toji nebenukėblinusi (o ten medicinos darbuotojos mane kvailiu išvadinę, aišku, kai aš automobilį po to atvirais langais po išplovimo dar beveik savaitę vėdinau, tai siūlau vežiotis bagažinėje gabalą polietileno ir nereikalingą pledą, jei norite būti samariečiais).

Ir Kirtimuose man teko policiją iškviesti, nors ten “pavargėlis“ voliojosi tik šalia kelio (bet važinėja sunkvežimiai, o neaišku, kas jam susišvies atsitokėjus trumpam) – pareigūnai buvo labai nepatenkinti tokiu iškvietimu, bet aš jų kantriai palaukiau atvykstant (perspėjau iškart), tad jiems teko mandagiai atlikti savo pareigą, užuot atspardžius šiam be sąmonės jo cirozines kepenis, nes “niekas nemato, o ko jis, tipo?!“

Bet tai, kad šitas mieste (!) čia guli vilkėdamas kamufliažą… kokį karą tas žmogus su aplinka kariauja, ką?

Apsaugininkui toks įtartinas ir tokią aprangą vilkintis žmogėnas turėtų iškart sukelti pavojaus signalą galvoje, bet… čia gal išties tik vairuotojas?…

* * *

…kuris išlipa pašalinti kliūtį nuo kelio, prieš tai patikrinęs, ar dar tas guli gyvas:

Jei negyvas, tai, aišku, tektų taip ir palikti drybsoti, išvietus policiją.

Bet tada ką – kaip išvažiuosi su VIP? Kur tas tavo Planas B? O jei kviesi policiją, tai ko dabar iškart to nepadarai? Nes – kad ką? Nes – gėda? Nes geriau miręs “samurajus“?

O jei tas gyvas, tai ko čia jis drybso skersai kelio (gi dar prieš minutę, matyt, nebuvo – ar netikrinai aplinkos, limuzine taip vėpsodamas į instagramines mergų šiknas savo aifončike?), jei pagirių ar alkoholio kvapas nuo jo iš toli neneša?

Aišku, gal tam žmogui su širdimi kas negerai – paprastai praeiviai net apsimeta tokių išvis “nematantys“, manydami, kad toks voliojasi prisilakęs (vadinasi, girtas jiems – nebe žmogus???), ir pavėluotai tada suteikiama medicininė pagalba (pagal mirties priežastis Lietuvoje, tai pirmauja širdies ir kraujagyslių ligos, o tik po to vėžys, nors pasaulyje paprastai šis yra dažnesnis žudikas).

Bet tai nors stovėdamas atokiau pradžiai kojele galėjai supostatą paklibinti “a gyrdž, gajdi?!“, užuot iškart pasilenkęs kone pirmą medicininę pagalbą suteikti (o čia į tavo pareigas dabar įeina mediku pabūti, ar tu vairuotojas, ar vis tik apsauginis, nesuprantu, kad taip gal bučiuotis tu ten lendi?) – tokiu atveju pradžiai derėtų užeiti iš kojų pusės, nes tas rankomis nepasiektų (šio kojos ištiestos, tad prieš spyrį dar jas sulenkti prisireiktų, “karatistai“ jūs mano mieliausieji!).

Žmogėnas su kamufliažu drybso tau skersai kelio, ir jokios minties, kad jo rankose gali būti koks nors duriantis arba pjaunantis įnagis?

Tai saugiai gyvename, aha.

Jei jau paspyrus tas suniurnėtų (o jei nėra reakcijos, tai atsargiai užsilipti ant pėdos tą savo svoriu išsukant, kad skausmas pažadintų reakciją drybsančiame kūne, bet aš to čia nesakiau!) – tai už kojos pačiupus nuvilkti į šalį tikrai bus patogiau, po to jau važiuojant iškviesti 112 tarnybas, kad žmogus voliojasi kieme tokiu ir tokiu adresu.

Ir jei tada akivaizdu, kad įtartinas žmogus grėsminga apranga ir su randu veide tikrai be sąmonės, gal ir galima atsargiai pereiti arčiau galvos, o ne iškart, kaip čia (net jei neryšėsi kaklaraiščio, kaip šis, už kurio patogu pačiupti ir prisitraukti, todėl apsauginių kaklaraiščiai yra daromi tik prisegami).

Bet, kaip sakiau, o ką visą šitą laiką tas tavo VIP? Tu jį dabar juk nei saugai, nei veži – tai kuo čia tuomet dirbi?

* * *

Dirbant taip feldšeriuku, tas pulso prie miego arterijos patikrinimas užsibaigė serija dūrių peiliu į krūtinę:

Va čia kanfū™ nepadėjo, kai tos grėsmės nuojautos nerasta.

O tos nuojautos nerandama tuomet, kai trūksta arba patirties, arba yra didelis perteklius klaidingo savo nenugalimumo suvokimo.

Kas būtų jam bent pasyviai šioje situacijoje padėję?

Kaip ir statybininkai be šalmo neįleidžiami į statybas, tai ir apsauginiai vis dažniau prie darbo pareigų neprileidžiami, jei nevilki “šarvinės“ liemenės (kas yra jau privaloma britų policininkams gatvėse, ir tas vis labiau įsigali britų apsaugoje), kuri jei ne nuo kulkų, tai nuo peilio dūrių turėtų apsaugoti (beje, reikia turėti omeny, kad ne visos prieškulkinės apsaugo nuo stiprių dūrių yla ar panašiu instrumentu!).

Suprantama, kad tokia apsaugos priemonė apsaugos darbuotojui kainuoja papildomus ir nemažus pinigus, o jei čia “tik vairuotojas“, tai klientas gali ir nenupirkti, o ne kiekvienas pats į tokią darbo priemonę irgi investuoja.

Aišku, turime pavyzdžių toje pačioje Britanijoje, kai nuo peilio apsauginė liemenė irgi neapsaugojo – ji nepridengia visų gyvybiškai svarbių vietų, ir šiuo atveju, matyt, būtų tuomet duriama į gerklę.

Nors ir perdurta koja padėtų įgyti pranašumą, gal netgi palikus tokį staugiantį ir besikeikiantį voliotis (ne vairuotojas gi yra šio užpuoliko taikiniu!), kol susitvarkysi su savo auka, o po to – jau galima pervažiuoti, jei nuo kelio pats nepasitrauks. Arba ir peiliu pribaigti, jei toks liudininkas nereikalingas.

Yra tų variantų (bet aš jums ir šitų nesakiau!).

Tai išvada, kas netinkamai buvo daroma pagal apsaugininko veiksmų logiką, jau irgi vėl aiški, tikiuosi?

* * *

Pribaigęs dūriu į kepenis jau besivoliojantį peiliu subadytą vairuotoją, užpuolikas ateina prie limuzino:

Ir lengvai kaire ranka atsidaro dešines “vipines“ limuzino dureles (kaip minėjau, pats VIP buvo įsodintas pro kaires, bet kažkaip persislinko į kitą sėdimą vietą arčiau jo nužudymo vietos).

Va man pasakykite (tikėtina, kad iš savo vietos nematė veiksmo už kampo toje arkoje): tiesiai prieš jūsų akis ateina agresyvus kamufliažu vilkintis žaliūkas su randu žande ir, gal net pastebėsite, šviežiai kruvinu peiliu rankoje – ir ką jūs?

Sėdite taip ir toliau net neužsirakinę durelių?

Suprantu, kad vairuotojui net ne galvon, kad išlipdamas jis VIP turėjo užrakinti arba bent jau paprašyti to užsirakinti, ir jei ką – spausti iš anksto surinktą 112 pagalbos numerį telefone, nors, kaip irgi minėjau, išmintingiausia buvo vis tik pavažiuoti atbulam ir evakuoti atgal į pastatą.

Bet nieko panašaus nebuvo padaryta – ir net durelės neužrakintos ir nesunkiai užpuoliko atidaromos, o juk būtų kuriam laikui šį pristabdę, kol išmuš stiklą (o jei tas – šarvuotas?) ir atidarys dureles, kas leistų išlošti laiko pasprukimui.

Apie tai, kad VIP galėjo pats mauti pro kitą pusę (gi subinę kažkaip iš kairės į dešinę sėdimą vietą nesunkiai perkėlė?), kol šitas krapštosi, o po to lekia aplink limuziną pavymui gaudydamas, nekalbėsime, nes ne visi VIP tokio amžiaus sugeba nubėgti bent tuziną metrų, net jei jų gyvybei ir gresia mirtinas pavojus…

Rengiant apsaugos procedūrų ir protokolų planus, be abejo, būtina atsižvelgti į saugomo asmens sveikatą ir jo fizinę būklę (gi nevaikysite per prievartą dieduko kroselius bėgioti). Ir priimant sprendimą palikti limuziną į tai derėjo apsaugininkui, ar tik vairuotojui, taip pat atsižvelgti.

* * *

Taigi, apibendrinant, manau, pagrindinės išvados kaip ir aiškios:

• jei tai buvo tik vairuotojas, tai jokių asmens apsaugos funkcijų jis čia atlikti ir negalėjo – ir apsauginiu, nepaisant pirmo įspūdžio, netapęs vien nuo to, kad pasamdote žaliūką ir aprengiate jį vardan įvaizdžio atitinkamu kostiumu (“šlipsui“ pinigų pritrūko?), o tas prieš pasamdomas šiam darbui dievagojosi, kad armijoje yra atitarnavęs ne pačiose prasčiausiuose daliniuose, o gal netgi, sakęs, kad “specnaze“ (kaip, tarkime, esamas RF gynybos ministras “maršalas“ Kužugetovičius – elnių augintojas pagal savo įskaitinę “karinę“ specialybę), ir žino tokį baisų žodį, kaip “mavašis“ (labai jau išsiskėtęs jis vaikšto tarsi kelnės per ankštos, glaudės “didelius kiaušus“ trina, ir gal išvis jis Itosu Anko iš Shurite mėgdžiotojas, kuris, sakoma, mėgęs kiba-dachi “jojiko stovėsenoje“ kasdien vaikščioti);
• jei tai buvo asmens sargybinis, kuriam pavesta dar ir limuziną vairuoti, tai savo pareigas atlikęs, švelniai tariant, labai aplaidžiai, nes klaida sekė klaidą, ir natūralu, kad jų visuma baigėsi fatališkai, o apie išankstinį planavimą ir netgi standartinių procedūrų laikymąsi kalbos išvis nėjo.

Galbūt, derėjo automobilį išties palikti arkoje pusiau išsikišusį į gatvę, paaiškinus “saugumo sumetimais“ savo VIP, kurį gana saugiau tame uždarame kieme būtų galima iki limuzino palydėti – ir tuomet nepavyktų jo užblokuoti jokiam ant kelio besivoliojančiam žmogėnui, nes būtų galima apvažiuoti šaligatviu.

Jeigu iš tokios aklavietės nėra numatytas ir evakuacinis maršrutas (nebūtinai išvežant – galima pėstute), tai toks nuošalus akligatvis tampa išties puikia pasalai vieta, į kurią ir įvilioti aukos nereikia, nes toji ir taip čia atvežama, ir vienas vairuotojas čia nepamainys jau reikiamos atitinkamos apsaugos komandos darbo, kuri tokią vietą paverstų privalumais saugumo prasme.

* * *

Deja, bet kartais dirbi su tuo, kas yra, ir tokiose aplinkybėse, kurios nuo tavo valios nepriklauso.

Todėl alternatyvų apmąstymas iš anksto yra tiesiog būtinas, nes tikrai ne kaskart koks “girtuoklis“ ant kelio užvirsta, o pats pasijauti geruoju samariečiu, nusispjovęs į klientą, kuris už rūpestį juo tau pinigus moka.

“Daugiau cinizmo – žmonėms tai patinka!“ – kaip pataręs Ostapas Benderis Kysai Vorobjaninovui.

---

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2023-01-16, ir dėkoju dar atskirai balsuojantiems savo pinigais per PayPal! 

どうもありがとうございます!

Advertisement