Kam tau šaunamasis ginklas?

Posted: 2018-01-17 in Savigyna
Žymos:, ,

Klausimas gana keistas civiliokui, bet kad dabartinėje mano gyvenamoje JK netgi ir policija, neskaitant Šiaurės Airijos, šaunamaisiais ginklais neginkluota, išskyrus specialiuosius firearms padalinius (lietuviškas ARAS dėl jo vado Viktoro Grabausko neeilinės asmenybės tiesiog truputį miesto legendose fetišizuotas, nes netgi holivudiniai SWAT JAV yra kaip ir Met Police firearms JK iš principo tiesiog geriau treniruoti ir apginkluoti policijos intervenciniai bei šturmo savanorių pareigūnų daliniai, ir ten nieko statutinio “specnaziškai-nindziško“ nėra).

Tai nenuostabu, kad ir nuo 1968 metų šaunamieji ginklai JK civiliams yra juolab iš esmės pradėti uždrausti (taip graižtviniai šautuvai kaip klasė uždrausti tik nuo 1997 metų), ir netgi ribojami peiliai “savigynai“ (išimtys numatytos škotams kaip jų tautinio kostiumo dalis ir sikhams dėl religinių ritualų), bei įstatymuose ir teismuose bet koks parankinio daikto panaudojimas konflikte yra vertinamas kaip ginklas, priklausomai nuo ketinimų ir žalos dydžio.

Taip, jei vožtelėsite kam nors per makaulę alaus bokalu pub kilusiose muštynėse (angl. vadinama glassing), tai tikrai turėkite labai tvirtą paaiškinimą teisėjui, kodėl panaudojote šį “ginklą“. Netgi už smūgį kumščiu yra pasodintų į šaltąją, nors anie dievagojosi, kad kumščiu muštynėse gavosi jiems vožtelėti išties natūraliai – teismas praktiškai įrodė, kad “natūralu“ yra ne kumščiu, o delnu (o teismai, parlamentas ir karalienė čia yra gerbiami kaip iki mėnulio).

Ir jei mano apsaugos darbe nėra numatyta darbų saugos reikalavimuose, kad privalau avėti safety boots, tai toks mano noras juos apsiauti, nes “jei ką, tai smagu įspirti“, bus vertinamas kaip means rea (piktybinis ketinimas), ir sudarys bent pusę nusikaltimo sudėties, o kad ginklai, kaip sakiau, yra draudžiami, tai tokių pakaustytų batų avėjimas savaime jau yra nusikaltimas, nes tai ir actus reus (piktybinis veikimas). Žodžiu, amen, baby.

* * *

Nepaisant to, vis tik JK statistika sako, kad Anglijoje ir Velse yra net 138’728 žmonės, gavę leidimus ginklams ir turintys 435’383 šaunamuosius ginklus, ir yra išduota 574’946 lygiavamzdžių šautuvų leidimai (paprastai tai – medžiotojai), kuriems tenka virš 1.4 milijonų lygiavamzdžių šautuvų. Kai matai spaudos lentynoje kitąkart bent tris (!) nacionalinius šaulių žurnalus, žinodamas, kad ginklai draudžiami ir konstebliai jų netgi nenešioja, tai kyla natūralus kognityvinis disonansas.

Kaip ir pamatyti automatiniais ginklais ginkluotus pareigūnus man, kaip civiliokui, drąsos tas neprideda, nors puikiai galima suprasti tokį politikų sprendimą pademonstruoti jėgos struktūrų galią, kuri taip nuramina plebsą, nes, suprask, gi šiuo atbaido teroristus. Na, ir teisėsauga, kurios nematomas žvalgybinis ir prevencinis darbas yra išties publikai nematomas, taip bent parodo mokesčių mokėtojams ir juos kontroliuojantiems politikams, kad kažką dirba, o politikai taip atsiskaito rinkėjams, nes juk visiems reikia kaška dariti™.

Tačiau pats JK vis tik šaunamąjį ginklą, jei tai yra lygiavamzdis šautuvas arba kalibras mažesnis už .22, gali įsigyti, jei turi tam rimtą priežastį, tačiau priežastimis nelaikoma namų ar savęs gynimas (sic!), ir policija su turi teisę atmesti prašymą licencijai, esant tokiam, atrodytų, logiškam paaiškinimui dėl noro gauti leidimą šautuvui (pistoletui ir taip negausi).

Dar vienas skirtumas nuo JAV yra akivaizdus: visi žinomiausi masiniai šaudymai JK (1987 metais Hungerford, 1996 Dunblane, 2010 Cumbria) buvo įvykdyti asmenų, kurie turėjo legaliai įsigytus ginklus ir leidimus jiems – JAV paprastai licencijavimas realiai tik riboja civilių galimybes naudotis JAV Konstitucijos Antrąja pataisa, nes anapus Atlanto visuose tipiniuose tokiuose pasišaudymuose tiek ginklai yra neregistruoti, tiek ir juos naudojantys nusikaltėliai net negautų leidimų, tai ir nusispjauti jiems, o apie sėkmingus savigynos atvejus šaunamuoju legaliai ir su licencija turėtu ginklu visuotinai kairuoliška JAV spauda ir nerašo.

Bet va JK gali turėti legaliai nors ir tanką – jei pasirūpinsi, kad jo patranka būtų neveikianti (vieną šarvuotį su angliškais numeriais netgi savo laiku kažkoks lietuvis buvo parsivaręs, tuo labai išgąsdindamas Jurbarko ne tik kelių policiją). Ir gali turėti netgi visiškai veikiančią dūminio parako patranką kad ir iš Napoleono laikų – originalią arba repliką. Tiesa, tokią patrankėlę savo 1936 metų buriniame kuteryje Galento ir mano draugas Dainius Kuršmarėse turi, bet čia jau gal kita kalba – vis tik jis kaip patriotas su švedų vėliava pasiruošęs Lietuvos gynybai nuo rusų invazijos iš Karaliaučiaus krašto jūra (ar tiksliau – mariomis).

Svarbu čia JK tik laikyti paraką ir sviedinius atskirai nuo pabūklo ir gauti leidimą vietos policijoje. Ir turėti solidžią priežastį, kam tau tokio daikto reikia – akivaizdu, kad ne savigynai ar ginti savo namus-tvirtovę, bet jei įrašysi, kad karui su Prancūzija (svarbu, ne su Ispanija, kaip rodo sero Walter Raleigh, atgabenusio bulves ir tabaką į Angliją, precedentas), tai turėtų tikti, o ypač po Brexit. Juolab, kad napoleoninių karų Royal Navy karininko Richard Bolitho romanų seriją (kurią dabar aš esu vienintelis Lietuvoje visą perskaitęs) sukūręs Alexander Kent tokią patrankėlę laiko ir prie savo namų ant jūros skardžio, nukreipęs šios vamzdį Prancūzijos pusėn.

Tai su manimi čia kaip ir suprantama: tanku į darbą važinėti nėra taip patogu vien dėl parkingo prie darbo nebuvimo ir didelių taršos mokesčių centre, o patrankos man ir nereikia, nes aš esu ES federalistas ir prieš prancūzų ar vokiečių invaziją kovoti neketinu – tai ir ginklo čia neprašysiu. Bet aš jo ir Lietuvoje neturėjau, ir klausimas tuomet yra – o kodėl?

* * *

Todėl pradžioje tuomet pažiūrėkime, kokia ginklo nauda, jei neprivalote jo nešiotis dėl tarnybinių aplinkybių (kariškis arba teisėsauga ar panaši profesinė veikla).

Šaunamasis ginklas, jei aplinkybės to nepakeičia, yra efektyviausia civilių ginklų rūšis, lyginant su visokiais nešaunamaisiais, templiniais, smogiamaisiais ir pjaunamaisiais. Amerikiečiai netgi turi gana pašaipią patarlę ta proga: who brings a knife to a gun fight? – kas ateina su peiliu į pasišaudymą?

Nors toks Tueller Drill tiesiog nuo 1983 metų iš JAV Salt Lake City policijos departamento primena, kad peilis gali rimtai varžytis mažesniame nei 21 pėdos (arba 6.4 metro arba per 1.5 sekundės) atstume iki pistoletu ginkluoto oponento (ir šio, neva, “mito“ vėlesnis paneigimas yra jau iš esmės tik po to sekusių treniruočių metodikų peržiūrėjimo išdava).

Kita vertus, kalbant apie savigyną, tai tie patys amerikiečiai turi ir dar patarlių, kaip ginklai išlygina galimybes smurtiniame konflikte, ir kodėl jie yra reikalingi:

  1. God made men and Samuel Colt made them equal – Dievas sukūrė žmones, o Samuelis Koltas padarė juos lygiais (manoma, kad patarlė išties atėjo iš koltų, pirmųjų efektyvių revolverių, reklamos);
  2. God made men, Sam Colt made them equal, and John Browning made them civilized – Dievas sukūrė žmones, Semas Koltas padarė juos lygiais, o Džonas Brauningas padarė juos civilizuotais (arba mandagiais) – turima omeny brauningai, pusautomačiai pistoletai, daug patogesni ir paprastesni naudojime, todėl spėriai išplitę, pateisinant priežodį sekančiame punkte:
  3. An armed society is a polite society (© Robert A. Heinlein) – ginkluota visuomenė yra mandagi visuomenė (kada ginkluota tik viena jos dalis, prasideda “plėšikaujančių baronų“ savivalė, kitaip – stipresniojo teisė; beje, jei ginkluota tik valdžia, tai diktatūra neišvengiama);
  4. When Smith & Wesson talks, people listen – kai Smitas ir Vesonas kalba, žmonės klauso (argumentas rankoje, su kuriuo dera skaitytis, ir tai ne tas “argumentas“, apie kurį pagalvojote, išdykėliai!);
  5. Men and women were created equal and Smith & Wesson makes damn sure it stays that way! – vyrai ir moterys buvo sukurti lygiais, ir Smitas su Vesonu pasirūpins, po paraliais, kad taip ir liktų!

Visų šalių feministės, vienykitės! (iš Pinterest)

Tad akivaizdu: kuomet priešas turi pranašumą prieš tave, tai geriausiai šansus kovoje išties suvienodina (ar net suteikia pranašumą silpnesniam) turimas ginklas – su sąlyga, kad ne tik moki juo naudotis, bet ir esi nusiteikęs jį panaudoti susidariusiose aplinkybėse (abiem atvejais žodis pasiruošęs turi skirtingą prasmę).

Ir va čia klausimas: jei nesi profesionalas, kuriam pagal profesiją ginklas priklauso, tai kaip čia taip nutiko, kad tokios aplinkybės tau gali susidaryti?

Suprantu situaciją, kai “aplinka kalta“: išties, kalbant ne tik apie “žalių žmogeliukų“ pasirodymą gatvėse, kada valdžios institucijos neįgalios apginti suvereniteto ir savo piliečių bei teritorijos neliečiamumo, bet ir apie suirutę, kurią sukelia stichinės nelaimės (fiziškai nelieka valstybinių institucijų ir reikiamos infrastruktūros) arba politinės sistemos žlugimas (revoliucija, pilietinis karas ir pan.) – tada, tikrai: neturėk konservų, bet turėk ginklą, tai turėsi ir konservų. Dar iš dalies yra visiška korupcija, kada teisėsauga neįgali užtikrinti nei teisės, nei saugumo – Linksmieji Devyniasdešimtieji, tikėtina, jau praeityje.

Bet tai kitais atvejais? Kaip nusiritote iki tokio gyvenimo, kad ateina kažkokie nedori žmonės su piktais ketinimais jus plėšti, prievartauti, o galbūt netgi ir ne vien kojomis spardyti?

Realiai ginklas pagal force continuum yra jau paskutinė ir aukščiausioji, nes letali (mirtinai pavojinga) fazė, o buityje dauguma konfliktų baigiasi, ačiūdie, jos nepasiekę, ir netgi kad iki jos priartėtų, tai reikia pačiam įdėti šiek tiek pastangų konfliktą eskaluojant, ar būtum auka, ar būtum agresorius – konfliktas yra kaip šokis, o tango reikia antro irgi šokančio partnerio.

Dar suprantu, kad jums nesimiega, o kriminalių kronikų neskaitote, todėl, be abejo, pats “protingiausias“ sprendimas yra nešiotis šaunamąjį ginklą, bandant visada šansą užpuls-neužpuls kokiame nors nuošalesniame nuo policijos akių rajone. Na, lyg nėra kitos alternatyvos, kuri leistų apsieiti be dalyvavimo šitoje momentinėje gyvenimo loterijoje, aha.

Žodžiu, galima ir juokais atšauti, kai prispinta, kodėl tu neturi pistoleto, kad kam pistoletas karatistui, o galima ir paprastai paaiškinti, kad jei gyvenimo būdas nediktuoja ginklo turėjimo būtinybės, tai nėra ir būtinybės ginklui.

* * *

Tai nereiškia, kad aš pasisakau prieš ginklus savigynai. Tai tik reiškia, kad man ginklo niekada nereikėjo.

Ir dabar nereikia, nors aš esu už ginklus savigynai, ir netgi pasisakau, kad Lietuvoje, kaip Vakarų civilizacijos forposte prie rytų barbarų (siūlau parsisiųsti mano el.knygą apie quasi-karą Lietuvoje iš čia esančio puslapio), šaulių ginklai būtų privalomi (!) visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, juos apmokius tiek elgtis individualiai su ginklu, tiek atliekant privalomus reguliarius valstybinius šaudymo ir saugaus ginklo naudojimo egzaminus, tiek ir apmokius karinio amžiaus vyrus ir moteris veikti savo teritoriniuose greitai susiorganizuojačiuose kariniuose padaliniuose paskelbto ar nepaskelbto karo atveju, nepriklausomai nuo to, bus koks valdžios oficialus įsakymas priešintis okupantams, ar nebus (latviai tokį įstatymą jau turi!), nes valdžioje tuomet banaliai yra arba išdavikai kolaborantai, arba bailiai ir menkystos (kažkaip Lietuvos istorija per pastaruosius 100 metų teigiamų pavyzdžių neparūpina, kaip ir jos piliečių istorija nieko neišmokė, panašu).

Bėda tik tame, kad ginklą nešiojantis įgyji ne tiek daugiau ramumo, kiek atvirkščiai – padidėja atsakomybė tiek dėl jo panaudojimo, kas yra griežtai reglamentuota įstatymo, tiek ir dėl to, kad esi atsakingas jo neprarasti, už ką irgi numatyta atsakomybė tiek pagal administracinę, tiek ir pagal baudžiamąją teisę. Ir šiaip aplinkinių požiūris Lietuvoje (nekalbu apie nuo ginklų atpratusius britus netgi) į ginkluotą žmogų yra veikiau neigiamas, nei pagarbus, tiesą sakant.

Tad klausimą galiu pakartoti: o kam tau šaunamasis ginklas savigynai?

Juk tikrai tuomet maniškė policija teisi – tikrai ne dėl savigynos ar savo namų gynimo. Ir aš jiems pritariu, nors, kaip ir iš patarlių sprendžiate, esu labiau amerikietiško teisės į ginklą požiūrio šalininkas, o ir dėl karui tinkamų ginklų pasisakau už visuotinę ir totalinę pilietinę gynybos koncepciją.

Ir esu nepakantus bet kokiam valstybės bandymui įvesti draudimus piliečių teisei į ginklus savigynai – man tai yra požymis, kad laisvės ir teisės siaurinamos, ir artinasi diktatūra. Man netgi ramiau būtų, kad valdžia labiau linktų į demokratiją ir pilietinį sutarimą, žinodama, kad tauta ginkluota ir greitai gali “draudikus“ bei “dorybėn atvirtusias kekšes“ (angl. nothing is worse than a reformed whore) iš tos valdžios išmesti – štai apie tai yra ir JAV Konstitucijos Antroji pataisa, o JAV įkūrusioje vienoje iš pirmųjų 13 ir iniciatyvinių Pensilvanijos valstijos Konstitucijoje tokia piliečiams teisė įtvirtinta be jokių išvedžiojimų (Article IX, Section 21: That the right of citizens to bear arms, in defence of themselves and the State, shall not be questioned.).

Dar pridėsiu, kodėl šios valstijos Konstituciją cituoju – nes būtent Pensilvanijos nacionalinė gvardija (apie kurią irgi rašoma jų Konstitucijoje – ten neįgalus tarnauti kariuomenėje privalo netgi susimokėti mokestį: Article VI, Section 2: The freemen of this commonwealth shall be armed and disciplined for its defence. Those who conscientiously scruple to bear arms shall not be compelled to do so, but shall pay an equivalent for personal service.) buvo (ir vis dar yra) lietuvių SKAT/KASP globėja ir mokytoja, tačiau lietuviški politikai, net nepriklausomai nuo sėdimos pusės Seime, visada tik bliauna: Pakaunėėėėėė!… – kaip tik į chorą visiems verktiniams, patyliukais dar pakikenant dėl nevykėlių pričiuptų tarnybai lochų begale išimčių nuo tarnybos išsisukančiam auksiniam jaunimui (pasakykite nors vieną politiko vaiką, kuris tarnavęs Lietuvos kariuomenėje).

Tad net jei ir išties rastųsi visuotinė karinė prievolė ir prievolė turėti ginklą Lietuvoje, tai juk irgi nereiškia, kad imčiau ginklą tampytis, ir net jei visi imtų tampytis, nes gi jau leidžiama, tai tuomet aš jau važinėčiau tanku ar bent šarvuočiu – pas mus šarvuota technika išties legalu, kaip sakiau, o ir JK visuomenė įprato visus savo konfliktus spręsti arba Parlamente, arba teisiniu keliu (teismai ir neteisminiai solicitoriai), ir net padoraus bokso pagal London Rules (kas reiškė no rules arba no holds barred) prie per daug alaus dabar nelabai pamatysi.

Na, o jūs Lietuvoje bent jau kol kas turite vieną liberaliausių civilių ginklų kontrolės įstatymų pasaulyje ir mažiausią poreikį tuo įstatymu naudotis – ir neaišku, ar tai koreliuoja, ar tik šiaip sutapo.

Būkite saugūs!

Osu!

Reklama
Komentarai
  1. cargan parašė:

    Sveiki! nežinau ar kas pranešė, bet naujienlaiškyje esanti nuoroda neveikia (404) https://seiikan.wordpress.com/2017/01/17/gintis-3/

    Sėkmės, Linas

    2017 m. gruodžio 31 d. 17:21, Seiikan © 誠意館 rašė:

    > seiikan posted: “Klausimas gana keistas civiliokui, bet kad dabartinėje > mano gyvenamoje JK netgi ir policija, išskyrus Šiaurės Airiją, > šaunamaisiais ginklais neginkluota, išskyrus specialiuosius firearms > padalinius (lietuviškas ARAS dėl jų vado Viktoro Grabausko neeilinės“ >

  2. […] Kam tau šaunamasis ginklas? […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s