Kuo toliau, tuo akivaizdžiau, kokia šita posh gimnazija yra spoiled pažiūrėjus giliau.
Ir priežastis man jau aiški – pagarbos trūkumas. Nuo jos viskas ir prasideda. Ironiška, kad yra kone ant kiekvieno kampo užsirašę savo “vertybes“, kur iš 4 C viena yra courtesy. Ir kurios nėra, kad ir kiek rašytų.
Tada ir padangos mokytojams supjaustomos, ir muštynės kyla, ir mokiniams panikos priepuoliai (vieną merginą mūsų uniforma taip per pertrauką vakar mieste policija sulaikė ir pranešė). Ir tada policijos patrulis kasdien per teritoriją pereina, ir policijos pareigūnai (!) atvyksta mokinių koncerto saugoti, kaip vakar, kas vis tiek nesutrukdo atlėkti kaimynui, kad jo sūnų po pamokų vakar sumušė mūsų gimnazistai.
O pagarba prasideda nuo to, kaip elgiesi su mažesniais už save ne ūgiu, bet amžiumi ar pareigomis. Visos manieros yra false, jei matau žmogų žeminantį ir taip socialiai žemesnį, ir tada galiu grubiai įsikišti – don’t try to outrude me.
Jei šiandien direktoriaus pavaduotoja savo pareigas iškelia aukščiau jos mokyklos mokinių saugumo, nes vat jai reikia įvažiuoti į tą išeinančių mokinių srautą, nes 5 minučių nepakentės, kol jie praeis; ar jei kokia mokytoja mostaguoja isterikuodama savo darbuotojo kortele, tarsi VIP (very important pussy), kad pasaulis nesisuka aplink jos reikalavimus; ar jei apsauga išmetama 2 savaitėms į gatvę nemokamai (kolega 3 dienas gavo ir šįkart kažkaip dalinti su manimi mintis vadovams nekilo), nes “vis tiek gi atostogos“; jei vaikas gali netekti teisės išeiti į miestą pietų, nes marškiniai išpešioti, kaklaraištis per laisvu mazgu ar batai ne to fasono – tai ko dar jie tikisi tuomet?
Čia tik šiaip, brūkštelėjimas paviršiuje. Bėdos giluminės, o savitarpio pagarba (courtesy), bendradarbiavimas (cooperation), įsiklausymas (consideration), indėlis bendram labui (contribution) ir liks tik plakatuose, ir saugumo apsauga nesuteiks. Juolab, kad visada atsiras VIP (žr.aukš.), kuriems šokas, jog “baldų priedėlis“ turi tam tikras pareigas ir nėra kliūtis, kurią lengvai iš kelio pastumsi.
Na, ką gi, po švenčių reikia būtinai susirasti kitą darbą, nes jau gana čia dinderį mušti ir tik gitara groti. Metas imtis kito etapo, šis natūraliai baigiasi.
Nothing lasts forever but a certainty of change (Bruce Dickinson).
Seiikan © 誠意館 
Įdomus straipsnis. O kuo baigėsi ta istorija su kaimynu, kurio sūnų primušė ar neva primušė gimnazistai?
Taip ir nepasakė. Po to laisvą turėjau, tai nebuvo su kuo pakalbėti, kuo baigėsi. Bet kiek suprantu, toks atvejis ne pirmas čia.