Būtinoji gintis lietuviškai

Įrašas iš anksto publikuotas 2021-05-04 Patreon.com/Burvedys:


Praeitame įraše parodžiau konkrečiau apie peilio panaudojimo “savigynai“ teisines pasekmes, tačiau žinau, kad Lietuvoje yra tikrai labai didelis nesupratimas to, apie ką, suprask, “visi ir taip žino“ – būtinąją gintį.

Juk LR BK 28 str. apie būtinąją gintį pasakyta (paryškinta mano):

1. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Ir todėl dauguma taip paikai pagal šio straipsnio pirmąją dalį supranta gavę kone tiesmuką leidimą jiems smurtauti kaip nori ir kada nori, jei tik jie mano, kad tą teisę, suprask, turi ir tą daryti jiems taip išties būtina, aha.

Deja, ne.

Tame straipsnyje yra dar trys (!) dalys (paryškinta mano):

2. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

3. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

4. Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 62 straipsniu.

Kitaip tariant, jei jums gintis yra būtina, tai dar nereiškia, kad ta teisė į savigyną yra neribota.

* * *

Ir jei kažkur pakliuvote į išreklamuotus (per siaubo apie tykantį smurtą gatvėje pardavimą jums) “savigynos“ kursus, kuomet jų instruktorius net nesivargina šiam aspektui skirti deramą dėmesį, taip jus siekdamas už jūsų pinigus apmokyti veiksmų, galinčių privesti prie LR BK 28 str. ketvirtos dalies pasekmių, tai gerai pagalvokite, ar tikrai taip jau ir džiugina jus perspektyva patirti prievartinius netradicinius lytinius santykius su tatuiruotais “uždrausto VLKK žodžio“ asmenimis kalėjimo dušinėje?

Šiuo atveju išties siūlyčiau eiti ne į visokias hebrajiškas kravmagas su brazilų bė-jot-jot, bet praeiti šaunamojo ginklo savigynai kursus ir išsilaikyti egzaminus, net jei jokio gloko pirkti neketinate (o vietoje jogos ar pilates po to nueiti į kokį nesportinės karate pižaminių arbatos gurkšnotojų būrelį bei pasiekti nirvaną per ikigai).

Nors, pripažinsiu, kad dabar ir krav maga, už ką ačiū tik amerikiečių teisminei sistemai, privertusiai instruktorius dėl jiems irgi pritaikomos atsakomybės jau atsižvelgti į pasekmes , dabar visame pasaulyje skiriamas dėmesys ir teisinėms veiksmų panaudojimo pusėms (čia nebuvo reklama, bet, Tomai D., tu man skolingas, jei ką…).

Kadangi aš nesu diplomuotas teisininkas, tai vietoje savo ekspertinių (sic!) praktinio smurto postringavimų pagal amerikiečių gerokai aiškesnius sisteminius principus, puikiausiai paaiškinančius ir visą lietuvišką teisinę painiavą su būtinąja gintimi, tai jums taip iškart ir pasiūlysiu lietuvišką viešąją online paskaitą dėka Nacionalinės Bibliotekos, kurią veda teisės mokslų daktaras ir docentas Tomas Girdenis:

Kadangi paskaitose priimta užsirašinėti ir konspektuoti, o dauguma jau atpratę tai daryti, manydami, kad ir taip prisimins, ir online paskaitas vėpso tik pasyviai, kur per vieną ausį įeina, o per kitą viskas taip sėkmingai ir išeina, tai tuos esminius punktus iš jo paskaitos aš čia jums sukonspektavęs (prašom, ačiū, padėkokite per Patreon):

* * *
Trys sąlygos, apibūdinančios puolimą (kėsinimąsi):

1. Kėsinimosi pavojingumas – veika, kuri yra realiai pavojinga, nes gintis galima tik nuo veikų, uždraustų baudžiamąjame įstatyme, t.y. nuo nusikalstamų ir pačių pavojingiausių: gyvybei, sveikatai, nuosavybei, laisvei (o nuo pareigūno – tik kai jis akivaizdžiai neteisėtai veikia!).

Nelaikoma būtinąja gintimi išprovokuotas puolimas arba kuomet yra abu agresoriai ir to abipusiai siekia – t.y. muštynės (nesiskaito “jis pirmas pradėjo!“).

2. Kėsinimosi realumas – ne įsivaizduojamas ar menamas, kas vadinama tariamoji gintis, kuomet reaguoja nepagrįstai, neadekvačiai (pvz. “paklausė kelio naktį į biblioteką – pyst tokiam į snukį!“).

Kuomet dėl kėsinimosi realumo klysta pagrįstai, nes negalėjo suvokti, tada gali būti tariamoji gintis = būtinąjai ginčiai.

3. Kėsinimosi akivaizdumas – kėsinimasis (smurtas) turi būti jau prasidėjęs ir dar nepasibaigęs (t.y. gintis, kol vyksta puolimas). Tad nėra akivaizdus pagrindas būtinai ginčiai, kai:

a) per anksti, nes dar nėra puolimas (pvz., užpuolimas peiliu – o koks atstumas?);

b) vykstanti “gynyba“ jau po puolimo – prievarta po to, kai grėsmės nėra (pvz. “kerštas“, “paauklėjimas“ už tai, kad tas mušamas niekšelis prieš tai lūpą praskėlė).

Būtina vengti smurto pertekliaus!

Ir negalima iš anksto suplanuotai gintis nuo užpuolimo, kuris dar net neprasidėjęs (pvz., minos, elektrinės tvoros, palaidi “sarginiai“ agresyvūs šunys, ir pan. – ne, perspėjantys užrašai nuo atsakomybės neatleidžia).

* * *

Dvi sąlygos, apibūdinančios gynybą (teisės į būtinąją gintį realizavimas):

1. Žala daroma tik užpuolikui.

2. Neviršytos būtinosios ginties ribos.

Sąlygos, kurių neatitikimas suponuoja būtinosios ginties ribų viršijimą ir yra pagrindu kelti baudžiamąją bylą prieš smurtavusį asmenį:

a) sunkus sveikatos sutrikdymas arba nužudymas;

b) tiesioginė tyčia (o ne žala dėl neatsargumo!);

c) neproporcingumas (tą po to vis tiek įvertina teismas… ir net docentui kitąkart argumentai yra nesuprantami).

* * *

Būsto neliečiamumo (castle defensis) doktrina nėra priežastimi iškart laikyti teise į būtinąją gintį (pvz., smalsus vaikas naktį įsibrovė – ne priežastis nupilti niekšelį, šaunant aklai į tamsą) – turi būti realiai pavojinga arba realiai neaiški grėsmė (va dėl pastarosios sąlygos pasiginčyčiau, nes neaiški grėsmė = menama grėsmė, žr. aukščiau apie tariamąją gintį).

Labai įdomi čia yra paminėta istorija (kurios neradau jums pagal bylų nutartis tikslesniam teismo argumentų pateikimui) su kaltinamuoju, pasiėmusiu peilį iš anksto, kurį “nukentėjusieji“ užpuolė naudodami teleskopinę “armatūrą“ – jau tik AT kaip trečia instancija pripažino šio buvus gintį, kad tas peilio išankstinis pasiėmimas buvo gynybos tikslais (“jeigu teks…“ vskai teks“), o ne dėl nužudymo planavimo (“tegul tik pabando!…“).

Nors aš visiškai suprantu ankstesnių instancijų sprendimo logiką pripažinti kaltu – o nėra reikalo eiti su kažkuo aiškintis santykių, kuomet peilio prireikia tuomet jau nuo jų ginantis, nes tie nori taukštelėti sunkiu ir kietu daiktu per kvailą makaulę.

Ir čia, kaip matote, LR BK 28 str. 1 dalis, kad “gali įgyvendinti savo teisę į būtinąją gintį neatsižvelgdamas, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas“ dviem teismų instancijoms visiškai nebuvo rimtu pagrindu atmesti kaltinimus teisiamam dėl būtinosios ginties ribų viršijimo, nes, kaip suprantate, buvo sunkus sveikatos sutrikdymas arba nužudymas, ir tik trečia instancija jau pripažino, kad tas kaltinamojo dūris peiliu ginantis jau atitiko proporcingumo kriterijų prieš smūgį metaliniu daiktu per galvą, galėjusiu jį patį sunkiai sužaloti ar netgi užmušti.

Bet turbūt supratote, kad policijos pareigūnui (kaip ir dviem teismų istancijoms) tas įtariamojo pasiteisinimas, kad jį taip galėjo ir užmušti, nebuvo įtikinamas, nes – “taigi neužmušė!“ (ateikite su pareiškimu, kai būsite jau nužudytas, aha).

Tema apie būtinąją gintį ir toliau neuždaroma, tad prenumeruokitės ir sekite mano įrašus ateityje, ir klauskite bei komentuokite, jei norite padiskutuoti.

O dar didesnis ačiū tiems, kurie užsiprenumeravę mane Patreon, kur yra itin daug temų ne į šią temą.

Likite saugūs!

8 mintys apie “Būtinoji gintis lietuviškai

    1. Tai nėra už ką – vis tiek siūlau pažiūrėti jo paskaitą, nes gal atsiras kitų įdomesnių niuansų, nei aš čia pakonspektavau. 🙂

  1. Tarp kitko, aš dar norėčiau pasiklausti dėl šito:

    Cit.: “Labai įdomi čia yra paminėta istorija (kurios neradau jums pagal bylų nutartis tikslesniam teismo argumentų pateikimui) su kaltinamuoju, pasiėmusiu peilį iš anksto, kurį “nukentėjusieji“ užpuolė naudodami teleskopinę “armatūrą“ – jau tik AT kaip trečia instancija pripažino šio buvus gintį, kad tas peilio išankstinis pasiėmimas buvo gynybos tikslais (“jeigu teks…“ vs “kai teks“), o ne dėl nužudymo planavimo (“tegul tik pabando!…“).“

    Mano klausimas toks – o ką iš tikrųjų būtų galima padaryti, jei nusimato neišvengiamas susitikimas su, tarkime, oponentu, kuris iš tikrųjų linkęs konfliktus spręsti fiziniu smurtu. Žinoma, geriau su tokiais iš viso neturėti jokių reikalų, bet kartais susipažįsti su tokiu blogiečiu, nežinodamas, kad tai – blogietis, ir kai jau supranti, kad jis toks blogietis, šaukštai paprastai būna po pietų. Ką galima būtų padaryti šitoje situacijoje? Pasisamdyti saugos firmą kelioms valandoms? Iš karto paskirti pasimatymą policijos komisariate? Gal dar ką nors galima padaryti, kad susitikimas praeitų saugiai ir be muštynių?

    1. Tai atsakymas visada yra iš serijos “o ko ten susitikinėti, jei nėra reikalo susitikinėti?“ 🙂

      Jei rimtai, tema apie PRE fazę (čia apie tu apie ją ir kalbi), yra labai plati atsakyti vienu komentaru. Juolab, reikia žiūrėti konkrečiu atveju, kas per susitikimas ir kam jis reikalingas, ir tada gaunasi konkretesnė kalba apie tai, kad po PRE fazės jau INTRO fazėje reikia galvoti, kaip nepatekti į X fazę (matai, jau du klausimai čia). Bendrais bruožaisi, tai bet koks smurtas įvyksta tik prie vadinamojo smurtinio “trikampio“ AOI – ability, opportunity, intent: kai smurtautojas turi galimybes, progą ir ketinimus. Jei sugriausi jam nors vieną iš šių trijų – smurtas į X fazę nepereis.

      1. Tipiškas pavyzdys – skiriasi sugyventiniai (ar meilužiai) arba sutuoktiniai, kurie ne tik skiriasi, bet dar ir pyksta vienas ant kito. Tai paprastai vyriškoji pusė dar gali ir kumščius paleisti į darbą, jei nesugebės apsiginti žodžiais prieš moteriškosios pusės liežuvį. Kokie variantai galimi čia?

          1. Gera idėja. O aš apie tai ir nepagalvojau, kad taip galima bendrauti, t.y., bendrauti per advokatą.

            1. Šiaip esant vaikams, skundui dėl smurto arba nesutarimams dėl turto dalybų (t.y. atėjai į teismą ir per vieną posėdį neišsiskiri) – teismas turėtų privaloma tvarka iškart paskirti tokius “namų ūkio bankroto administratorius“, uždraudęs pusėms net bendrauti tiesiogiai iki skyrybos jau finale teisiškai neįvyks. Nes emocinis bagažas trukdo ir susitarti, ir sukelia labai didelę riziką silpnesnei pusei.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s