Apsauginis liemenukas nuo peilio

Žinia, kad retkarčiais komentaruose kylančią diskusiją verta iškelti į atskirą įrašą, idant nepasimestų, nes aš visada mielai atsakau į komentarus, ir tuomet smagiai padiskutuojame, po ko ir kyla tokios geros temos apie karate ir kitas karatystes, kurias civiliokai pakiša po šiuo žodžiu, įskaitant ir apie savigyną, saugą bei apsaugą.

Ir čia tas atvejis – kaip tik apie apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo sunkaus kūno sužalojimo priemones.

* * *

Štai Augustas sakosi suradęs gerą asmens apsaugos priemonę bent jau nuo peilių – čia ir jūs pažiūrėkite šį smagų rinkodarinį klipuką (jis šiaip įdėjo nuorodą į kitą, kur prasideda vis tiek šituo originalu, čia gerokai dar ir pilnesniu):

Jei atkreipėte dėmesį, tai pristatymas įvyko dar 2019-ais metais.

Ir va kažkaip labai šis asmens apsaugos produktas nuo dūrių ir pjūvių peiliu plačiau gi neišplito, nepaisant tokio įspūdingo šio produkto pristatymo tinkamiems pirkėjams tinkamoje pardavimo vietoje.

Šiaip ir aš turėjau kvietimą į tą parodą nuo senų profesinių laikų dar Londone – pirmąkart kai nuėjau dar iki šitų durstukų, tai ilgai net neužtrukau, nes iki mūsiškių tokio tipo mugių Litexpo ten geroooooooookai dar jiems toli, o ir pirkti nieko neketinau, parduoti nieko neturėjau, pavėpsoti irgi man nebuvo į ką, nes net žiūžių vien tik su bikini, siūlančių martini, kad pakirkinčiau jas prie kokio stendo, irgi niekas ten nepasamdė.

Kodėl taip?

Turiu omeny ne tas samdytas kutentojas pasąmonėje slypinčių seksualinių dirgiklių, kad klientas susidomėtų pradžioje jomis, po to siūlomą preke, ir jau galop atvertų piniginę – turiu omeny liemenukus… tfu, papai visur, nors koks normalus spjautų į papus? liemenes apsaugai nuo peilių.

Juk šitaip puikiai jos saugo nuo čia demonstruojamų agresyvių dūrių ir pjūvių peiliais ir kitais kiliminės dangos pjaustymo įnagiais!

Tikrai?

* * *

Pirmiausia, tai kas čia ką išties taip nuo jų saugo.

Tarkime, statybose šalmus dėvėti privalu, sutinkate?

Bet ar pats šalmas saugo, ar vis tik visuma darbų saugos taisyklių, į kurias įeina reikalavimas užsimaukšlinti ir šalmą, ir kurių privalu laikytis visiems statybų, kaip padidintos rizikos sveikatai ir gyvybei zonos, teritorijoje?

Ar tas šalmas taip dar ir leidžia kolegoms švystelėti savo draugeliui kokį plytgalį iš viršaus nuo pastolių ir atkreipti jo dėmesį paprašius, kad tas, prieš lipdamas pas juos, dar panešėtų iš apačios kokio šildančio gėrimuko su laipsniukais?

O jei su šalmu po keliamu gelžbetonio bloku taip atsistojus? Daug jau tas šalmas apsaugos, jei pats bloko stropavimas prastai atliktas ir atitrūks? Taigi su šalmu, ko če parintis, nu!

Kaip sakoma rudeninės ežių migracijos automobilių keliuose metu: buvo ežiukas, o gavosi kežiukas – šitam jo apsauginiai dygliai vis tik apsisaugoti nuo rato irgi nepadėjo…

Taip ir šita apsauginė liemenė – ji yra paskutinis asmeninės kūno apsaugos lygis tuomet, kai iki tol visos kitos priemonės nebuvo veiksmingos.

Čia kaip buriuotojai: vieni velkasi gelbėjimosi liemenes (life jacket), nes taip “valdžia liepė“ (net kai su jomis tampa nerangiais kerėplomis denyje, po ko taip ir išsivožia už borto, kojai užkliuvus už kokio virvagalio); kiti supranta, kad gal geriau vis tik išvis neįkristi į vandenį už borto, tai vertėtų prieš tai pasirūpinti prisirišimu (life harness), tai ir liemenės net neprireiks (dabar yra veikiau kombinuotas įtaisas – diržų “liemenė“, kurioje ta “dešra“ išsiskleidžia, įkritus į vandenį); o dar treti sugeba nei liemenę vilktis (gi dar nesievakuoja į gelbėjimosi plaustą!), nei išvis net rištis, kai iš savo patirties kažkokiu tarsi jutimu instinkto lygyje žino, kada kas jau išties yra pavojinga, ir laisvai juda tame dar labiau judančiame virvių, denio ir įrangos chaose tarsi prilipdami prie visko, prie ko įsikimba lyg beždžionės (“viena ranka darbui – kita ranka laivui!“, arba taisyklė apie visada būtiną trijų taškų atramą).

Aišku, išmintingiausi gi kombinuoja šias priemones pagal galimą grėsmės lygį, ką visada naujokams laive primenu, paaiškindamas, kada ir ko reikia – taip įgula ir keleiviai priverčiami galvoti savo galva ir elgtis adekvačiai ir saugiai patys, o ne lakstyti kapitonui jiems iš paskos kaip super-mamytei ir klykauti “apsivilk liemenuką, glušiau!“

Ko gero, buriavime taip surasite daugiau bendrumų su savigyna, nei rasite statybininkų darbų saugoje, nors ir tie naudoja asmenines apsaugos priemones PPE (personal protection equipment), kurios sumažina jiems riziką būti sužalotiems.

* * *

Antra, esu ir aš apsaugos darbe Londone dėvėjęs “neperšaunamą“ liemenę – ypač būdamas lauke iš toli matomu ryškiaspalvu HVV (high-visibility vest) orientyru posh lankytojams, kur tas jiems surastinas įėjimas į šiaurinę sinagogą bei žydų kultūros centrą (atmintina lentelė Margareth Thacher, žinote, vis tiek viduje tebuvo, prisukta ant apsaugos posto).

Nes britai turi kultūrinę tradiciją neišsiskirti rėksmingais fasadais iš aplinkos, o tik pažymėti duris, todėl čia tik durys (o ne fasadai, už ką galima gauti solidžią baudą) tokios įvairiaspalvės ir išskirtinės, ir pašto reikmėms numeracija yra ne pagal namus, kaip mums įprasta, o pagal lauko duris, ką taip Royal Mail ir paklausia: what’s your door number, sir?

Aišku, toji mano liemenė po ryškiaspalve striuke ar HVV liemene, buvo skirta ne nuo kulkų apsaugoti, nes britų tauta seniai nuginkluota, ir net policija neturi šaunamųjų ginklų (išskyrus Londono firearms padalinį ir jų kolegas iš PaDP bei Ulsterio policiją Šiaurės Airijoje).

Tos liemenės nauda man buvo tame, kad žvarbus šiaurės (gi šiaurinis Londonos!) vėjas taip neperpučia, tai kaip ir šilčiau ten man lauke stypsant (beje, buriuojant todėl irgi patariu kitąkart life jacket tik dėl to apsivilkti – mažiau sustirsite, o ir saugotis “dėl visa ko“ yra visiškai negėda).

Nes mano darbdavys, kaip ir visi likę ten, išties rūpinosi visiškai ne mano gyvybe ar sveikata, jei kas norėtų bakstelėti peiliu, o tik savo pinigine dėl galimos civilinės atsakomybės, jei vis tik kas mane išties bakstelėtų peiliu.  Tiesą sakant, darbdaviams, kaip ir jų klientams, tie pasamdomi apsauginiai bei šių gerbūvis ar net gyvybė mažiausiai terūpi (antraip mokėtų didesnes algas), nes šie yra pigiausia išlaidų apsaugai eilutė.

Daug daugiau jiems kainuoja privalomas civilinės atsakomybės draudimas, kur toji išmoka priteistai žalai padengti yra numatyta nuo 5 milijonų iki 20 milijonų svarų, ir todėl draudikai taip pat turi ilgą reikalavimų sąrašą, pagal kurį galėtų jau atsikratyti šios savo atsakomybės draudėjui padengimo dėl “nedraudiminio įvykio“ – PPE ir HVV dėvėjimas ten gali būti įrašytas privalomais punktais.

Bet jei darbaviui neprivalu darbuotojo aprūpinti jokiomis papildomomis apsaugos priemonėmis, nes jam tas draudimo polisas ir taip galios, tai jau čia tik tavo asmeninis reikalas, vilktis kokią apsauginę liemenę nuo galimų dūrių peiliu, ar ne – ir įsigyti ją gali už savo pinigus (laisvai samdomi asmens sargybiniai taip dažniausiai patys visa jiems reikiama įranga ir apsirūpina, kaip bet kuris meistras profesionaliais jo amatui reikalingais įrankiais).

Juolab, kad kai kuriais atvejais netgi, tarkime, apsaugininkams nerekomenduojama avėti pėdas apsaugančių “seifbačių“ (safety boots), skirtingai nuo kitų ten saugomame objekte dirbančių darbininkų, nes ši perteklinė (sic!) priemonė gali būti teisiškai laikoma kaip paslėptos agresijos išraiška (spyrus tokiu batu, galima traumuoti žmogų, o kam tau tokie batai darbe tuomet, ką?).

Taip ir su apsaugine liemene – reikia turėti svarią priežastį, kodėl ją apsivilkai, ir kodėl jokiems agresyviems iš savo pusės veiksmams taip iš anksto nesiruošei, t.y. apsivilkai, kad iš anksto žinojai, jog eisi kažko žaloti, o jis, įtarei, dar ir pasipriešinti gali, ar kaip?

Nepamirškite, kad nusikaltimo sudėtį pagal civilizuotų šalių teiseną, o ne mentofskų postsovietinių, kaip mūsų teisėsaugoje vis dar vyraujančią (mentalitetą ne vien nuo žodžio mentas gerai parodo idėja pavadinti riaušių policiją orkomis – jums, atsiprašau, ten Saltoniškių 19 ir filijaluose viskas su galvelėmis gerai?), tai sudaro du būtini reikalavimai: mens rea (piktybinis nusiteikimas) ir actus reus (piktybinis veikimas).

Tad jei reiks jūsų veiksmus teisme po to interpretuoti, tai būtinai priešinga pusė juos stengsis įvardinti kaip actus reus pavyzdį, ypač, kai jie sukėlė rimtas pasekmes (sunkų kūno sužalojimą, tarkime). Ir tuomet kiekviena papildoma detalė gali būti irgi panaudota prieš jus kaip jūsų negerų ketinimų mens rea pavyzdys (t.y. premeditated).

Štai todėl ir, objektyviai žiūrint į jau aptartas tas peršautas RIMI apsauginio kojas, tai būtina akivaizdi kėsinimosi į įtariamojo gyvybę priežastis, nes net ir teisėtai nešiojamas šaunamasis ginklas į parduotuvę apsipirkinėjimui gi nesinešiojamas (apsipirkinėjimui – raktinis žodis, interpretuojant bei argumentuojant prieš būtinosios ginties teisę).

Natūralu, kad ir apsaugininkai (ir policijos pareigūnai tame tarpe!) taip mandagiau ir santūriau elgiasi, kai žino, kad grąžos atveju gali patys fiziškai nukentėti – taip liemenė ir panašios priemonės tik sukuria menamą saugumo jausmą bei, deja, kitiems pasyviai agresyviems individams (gi ne “botanikai“ į apsaugą dažniausiai eina!) suteikia nenubaudžiamumo (fizinio nukentėjimo prasme) iliuziją.

Vienaip išties elgsiesi, kai dėvėsi apsaugos priemones, o kitaip – be jų.

Namuose remontą darote ar kokioje sodyboje namelio statybinius darbus, ko gero, irgi atliekate be geltonų liemenių ir be šalmo ant galvos, tiesa? O tai ko taip “nesaugiai“ dirbate sau? Negi tyčia savęs nesisaugojate?!

Saugotės kitaip ir sąmoningai, o jums jokios civilinės atsakomybės dėl šių priemonių nenaudojimo prieš kitus nėra – nebent valdžia privalomai įvestų su sankcijomis, kaip tai nutiko Klaipėdos uosto akvatorijoje buriuotojų atveju, tarsi tie kas savaitę vis už borto išsitėkšdavę (nespėdavę uosto kapitono kateriai vis iš vandens graibyti, o kiek priburbuliavo, ir dabar laivybos kanale jų kūnai sumažino leistiną grimzlę?…).

* * *

Ir, trečia, kiek realiai tokia liemenė apsaugo?

Štai kiek liemenės dėvėjimas padėjo išsaugoti Parlamento apsaugos pareigūno gyvybę?

Kiek pamenate, žuvęs neginkluotas pareigūnas vilkėjo jam privalomą apsauginę, ir nuo peilių apsaugančią tame tarpe, liemenę, tačiau buvo subadytas prisivijus ir iš nugaros į neapsaugotas kūno vietas – ypač kaklą.

Nesu tikras, kad be liemenės būtų skuodęs greičiau ir taip, ko gero, pabėgęs. Bet toji liemenė jam kažkodėl visiškai nesuteikė ir jokio saugumo nuo užpuoliko su peiliu jausmo, kad nuo jo ėmė bėgti.

Aukščiau pateiktame reklaminiame tos apsaugos liemenės, ar net marškinėlių, klipe iš gerokai lengvesnės (komfortas ją vilkinčiam, bet darbdaviui – tai kam už šitą permokėti daugiau?) ir ne mažiau patvarios medžiagos, apsaugančios nuo peilio dūrių ir pjūvių (bet ne nuo kulkos, kas britams išties, kaip minėjau, nėra aktualu), juk matote akivaizdžiai, kad demonstratyviai atakuojamos tik šiuo PPE apsaugotos kūno vietos.

Ciniškai žiūrint, tai užpuolikas pirmiausia įvertins, kur durti ar pjauti yra parankiau, nes ta kūno vieta yra neapsaugota. Taip, šioji liemenė gali būti vilkima po kasdieniais drabužiais, tai gal iškart neapsižiūrės, ir tai sekundę kitą, žiūrėk, padės laimėti ją dėvinčiam, kol kitas dūris ar pjūvis nebus nuo apsaugotos zonos atliktas į neapsaugotas kūno vietas.

O jei taip piktybiškai žiūrint iš tų klastūnų FMA (filipiniečių kovos menų) pusės, tai jiems išvis nelabai įdomus priešininko kūnas kaip taikinys – nes jų pirminiai atakų taikiniai visada yra… į priekį gynybai ištiestos rankos, ir po to jau kaklas, ir tik vėliau gal kojos (ypač, kai norima, kad auka nepabėgtų, kol nenužudei), o jau tik pačioje paskutinėje vietoje jiems svarbu yra kiti vidaus organai.

Kai vakarietiškoje kriminalinių nusikaltėlių subkultūroje paprastai visų pirma atakuojamas juosmuo tokiais staigiais, trumpais, pasikartojančiais dūriais tarsi siuvama mašina (taip šis atakos peiliu būdas ir vadinamas – sewing machine stab). Ir netgi jūs, nevilkėdami jokios apsauginės liemenės, nuo dūrių peiliu, net ir imitaciniu, pirmiausia instinktyviai gūžiatės, taip apsaugodami savo vidaus organus, tiesa?

Tad ir nenuostabu, kad ir jų apsaugai kuriami tokie produktai, kurie tuos organus visų pirma ir apsaugotų – šarviniai marškiniai, nepraduriamos liemenės ar va tokie apsauginiai marškinėliai.

Senovėje greta liemenį saugančių šarvų ir skydo, tai juk stengtasi apsaugoti ir kalaviją laikančios rankos dilbį ar bent riešą, kur labai arti paviršiaus venos. Po to rūpintasi ir antkeliais, nes iš po skydų sienos styrojo kojos, besiprašančios jų traumavimo. Šalmai irgi dėvėti – kas be ko, saugaus darbo kovos lauke taisyklių pagal draudimo poliso reikalavimus gi niekas neatšaukė, ar ne?…

Šie reklamuojami apsauginiai marškinėliai ar liemenė, dėvėtini po drabužiais, išties yra geriau, nei jų nebuvimas, bet jie ir tarnauja tik tiek, kiek yra skirti – toliau žiūrite kainos ir poreikio tokiai PPE priemonei santykį, kad nuspręstumėte, pirkti ar… mirti.

* * *

Tai ir apie mirtį, atsakant į antrąjį Augusto klausimą:

O kaip čia būtų JK parlamentaro David Amess atveju, kurį susitikimo su rinkėjais metus savo apygardoje subadė peiliu negyvai islamistas Ali mudakėlis Ali (koks ten jo vidurinis vardas – šūdžius nevertas net domėtis, kaip ir visi likę mohametonai, amen).

Galbūt, jei užpuolimas būtų netikėtas, tai, kaip minėjau, padėtų kokią sekundę laimėti, kad spėtum sureaguoti ir tada kažkokių veiksmų prieš užpuoliką galėtum griebtis. Tačiau aš nuoširdžiai abejoju, kad pirmi dūriai eitų į drabužiais pridengtas vietas, ypač sėdint prie stalo, kuris ne tik skiria nuo tokio “rinkėjo“, bet juk ir pridengia pilvo ertmėje esančius organus.

Ko gero, būtų duriama lygiai ten pat, kur ir durta dabar – kaklas ar, jei pradėtų mosikuotis, dar ir riešai.

Sieki gi nužudyti, o ne išbandyti peilio aštrumą prieš tripple-ply audimo marškinius iš Savile Row su paauksuotomis sąsagomis rankogaliuose. Tad šis apsaugai skirtas gaminys, švelniai tariant, padėtų tik šusti patalpoje, o ne apsisaugoti nuo agresyvių mohametonų.

Kokios priemonės padėtų (neskaitant stilingo storo šaliko aplink kaklą, aišku)?

Be abejo, parlamentaras neina pas savo rinkėjus nusiteikęs tam, kad tie jei nesubadys peiliu, tai bent snukį išmals. Taip, visokių nevispročių pasitaiko, ir gal jau gavęs dėl savo veiklos kokių grasinančių žinučių ar turi pats dėl to ar savo veiklos pagrindo manyti, kad derėtų pasisaugoti tokiuose tet-a-tet susitikimuose su plebsu, tačiau negali gi, žmogau, eiti į susitikimus su rinkėjais (kitaip tariant – savo klientais) nusiteikęs jų atžvilgiu priešiškai ar bent jau atsargiai bei su nepasitikėjimu.

Tai reikštų politikui jo karjeros mirtį.

* * *

Todėl ir yra samdoma profesionalų apsauga, kuri, aišku, nestovi priešiškai persuktu snukiu lankytojui ar šitam VIP už nugaros, pasirengusi bet kurią akimirką sureaguoti į atėjusio “padugnės“ nedraugišką veiksmą ar netgi žodį (kaip pas mus dar iki šiol apsaugą daugumas supranta).

Ne, yra iš anksto pasirūpinama, kad tokie susitikimai su klientūra įvyktų sklandžiai – ir taip, eilės kontrolė apima, visų pirma, ir malonų bendravimą su lankytojais (ne pulti kaip kokiam grifui agė: “ė, agyrdž, kur pišpasis, ir užsidėk antsnukį!“ – rusiškus keiksmus intarpuose praleidžiant).

Ir kol lankytojai prieigose savo eilės lauks, tai gal ir draugiškai palaikant pokalbį (kas padeda išsiaiškinti jų emocinę būklę, o iš dalies – ir ketinimus, t.y. galimą mens rea), ir gal net nugesinti jų pradinį agresyvumą, kartu vaišinant arbatėle su sausainiukais.

Pamenate, kaip žurnalistai buvo užsipuolę Borisą “Labradurnių“ prie to namų, o tas išėjo kone su pižama ir padėklu su arbatos puodeliais, pirmiausia vaišindamas “šakališkai“ nusiteikusius žurnalistus, po ko tie kažkaip prarado agresyvumą ir mielai bendravo su svetingu šeimininku, visiškai nebesistengdami tam įkąsti?

Ir juk po tokio šilto priėmimo joks lankytojas labai nepurkštaus, jei apsauga maloniai tuos peržiūrės, ar tie neturi jokių ginklų, peilių ir kitokių galinčių sužaloti įnagiu, paaiškindami, kad taip rūpinasi jų saugumu, nes juk akivaizdu, kad visi lankytojai viduje irgi jausis saugiai, kadangi taip visus atėjusius bus irgi patikrinę – į šokių ir kokteilių klubą apsauga visus juk iščiupinėja, o čia vis tik einama į “valstybinio lygio“ susitikimą, tai nereikia nusipezėti apie “tai ką, savo rinkėjų bijo!“

Ir jei apsauga neįkyri, mandagi ir maloni, bei lankytojai supranta, kad čia nėra tomis prevencinėmis apsaugos priemonėmis žeminami, tai jie visada bendradarbiaus, o agresyvusis Ali būtų net ir nepatekęs, ir gal nebandęs brautis, nes žinotų, kad peilį ras ir iš jo atims.

Aš apsaugoje dirbdamas naudodavau tokį psichologinį triuką, kai reikėdavo rankines peržiūrėti (ne čiumpi apžiūrai, o mandagiai išprašai bendradarbiavimo veiksmu, kad pats atsegtų ir leistų jau įkišti rankas), taip nesant rentgeno aparato, išvardindamas klausimu, ar neturi, viską, kas yra privalu pagal instrukciją (t.y. ginklai, sprogios ir kitos cheminės medžiagos, aštrūs galintys sužaloti daiktai ir pan.), dar ir pridėdamas: “…nuodingų gyvačių?“

Paprastai net niūrūs ir labai per geros nuomonės apie save lietuviai čia šyptelėdavo (“aaaa, bleaaa, dūūūūūrnas apsauginis, che-che!“), ir jų galvose tą mano menamą dominavimą dėl pareigų vykdymo iškart nuimdavau.

Darbas būdavo atliekamas, problemų niekada nekildavę, niekas man į kojas nešaudęs (o ką tu ten sau galvoji, durnas aš ar ne, tai ne mano reikalas, nes nesu tiek durnas, kad galvočiau, ką tu ten apie mane galvoji – tokia yra būtina mentalinė nuostata visiems šiame nelengvame darbe dirbantiems, kad ir kiek jis atrodo pašaliniams lengvas ir skirtas tik durniems).

Taip tik kartą vienas milijonierius iš Mažeikių, kurio žmoną Zitą “Dviračio žiniose“ suvaidinusi aktorė Kristina Kazlauskaitė, yra išsišokęs, bet net ne prieš mane asmeniškai, o bendrai visą instituciją – perkėliau nepastebimai savo svorį ant kairės kojos, pasiruošęs įvynioti šiam mavašį į galvą virš mus skiriančios “baro“ pertvaros, delnų nuo stalviršio taip ir neatitraukęs. Visi kažkodėl man nesakius ir net tono nepakėlus tuomet, pamenu, išsilakstė, o ir jis lauk išėjo pats nusiraminti.

Po 10 minučių grįžo, atsiprašė manęs – tuo konfliktas buvo išsemtas.

Tiesa, truputį ilgėliau tikrintas prieš įleidžiant, nes vis metalo detektoriaus varteliai kažkodėl kvykavo, ir teko kraustyti ir krausti galimus metalinius daiktus… bet tai visada tie pypavę, kai nepastebimai koja įspiri po ta pertvara (paskui jau pakeitė į išmanesnį modelį, kuris ir be šitokio motyvacinio spyrio buvo jautrokas metaliniams niekučiams ant žmogaus).

Jau rašiau, kad su apsauga reikia elgtis mandagiai ir sveikintis būtinai? Tada nekils jokių problemų.

Britai, kurie gerokai atsilikę šioje apsaugos profesijoje (gi palyginimui aš turiu apmokymų ir praktikos bei diplomus ir licencijas tiek amerikiečių, tiek ir britų kultūrose bei institucijose), tačiau visa galva aukštesni tarpusavio bendravime, šitą seniai jau suvokę – ir todėl jų policijai nereikia ginklų, ir todėl jų piliečiai nekelia pareigūnams problemų, kuomet, suprask, “nevykdo teisėtų pareigūnų reikalavimų“ (teisėtais juos tik teismas pripažįsta, o ne tavo buka galva, glušiau tu statutini!).

* * *

Apibendrinant, tai šita liemenė nelabai būtų padėjusi išsaugoti parlamentaro gyvybę nuo pasikėsinimo peiliu.

Ir pati liemenė, kaip asmeninė apsaugos priemonė saugos darbe, irgi turi labai ribotą pritaikymą, kaip matote.

Jei išeina tokią įsigyti, tai tikrai geriau ją vilkėti, nei nevilkėti ir pasigailėti, kad nevilkėjai nieko panašaus. Bent jau, jei atitinka aprangos kodas aplinkybės, kokios odinės baikeriškos striukės (turiu omeny ne pižonišką “kožankę“, dažniausiai kaip ir jos vilkėtojas švelnutės odelės), kuri, atkreipsiu dėmesį, apsaugo ne prasčiau ir dengia daugiau kūno.

Na, ir grįžtant prie tų, kur su liemenėlėmis – tai su tokia striuke dar ir mergos visos jūsų, skirtingai nuo nepraduriamų apatinių marškinėlių.

Likite saugūs – ir dar, kaip anąkart sakiau, tik meilė (ne tik priešingai lyčiai) išgelbės pasaulį.

Osu!

P.S. į trečiąjį Augusto klausimą apie tokias galimas grėsmes, kaip David Amess atveju pas mus dėl invazinių nelegalių mūsų valstybės sienos pažeidėjų, atsakau po dviejų savaičių tam ir skirtame įraše.