Peršautos RIMI apsauginio kojos

Kad retkarčiais paįvairinčiau dabar publikuojamą išsamią seriją apie unshu-gata, kuri neabejotinai įdomi tik karate mėgėjams, aš taip beveik savaitę iki šio įrašo stebėjau (publikuota jau sekmadienį Patreon), o kur link pasisuks Vilniaus RIMI prekybcentrio šaulio bylos eiga.

Kad per savaitę nepasibaigs, tai ir taip akivaizdu – teisingumas Lietuvoje yra labai lėtas (“kurmasiulis???“ ©), o pakeliui savo tikėtiną teisingumo tikslą ne visada, deja, ir išvis pasiekiantis (kaip žinote iš jurbarkietės merginos suluošintojo apgailėtinos bylos).

Mieliau aptarčiau jau patį teismo sprendimą, kuriame būna privalomai išvardinamos visos įvykio aplinkybės bei teismo argumentai, bet tuos sprendimus net ir įsigalėjus galutiniam ir neskundžiamam sprendimui gerokai vėluoja sukelti į viešąją internetinę erdvę (nuoširdžiai užjaučiu už minimumą persidirbančias teismų sekretores), kur aš mėgstu retkarčiais pasiskaitinėti kokias smagesnes smurtines bylas (keistas hobis, sutinku, bet gal antai kada pakomentuosiu vieną tokią trijų brolių-rankelių, su hanteliais po štanginę paskui nukentėjusįjį lakstančiųjų Kaune, nes Kaunas yra Kaunas, žinia).

Tačiau per savaitę kažkokios įvykio detalės vienaip ar kitaip iškilo.

O ir visokių isterikų atėjusios pilnaties sukelti kliedesiai, kaip šis tipinis pavyzdys žemiau (dukart gyvai esu renginiuose dr Nidą Vasiliauskaitę – ir labai nuoširdžiai abejoju jos gebėjimais paspausti tą nuleistuką, gaideli tu gaiduk), jau kiek ir atslūgo:

Nes vis tik tema, ilgiau neturint įkakotukų žibalo pakurstyti durnasklaidos sukeltai ugniai, praranda lemingų susidomėjimą, kurie peršoka prie gerokai jiems įdomesnių ir pagal smegenėlių ribotumą tik suprantamesnių seksualumo sprogdinimo, kultinio įvaizdžio pokyčių po pokyčių, nuosavų ir svetimų skyrybų ir vedybų bei kitokių vietinės reikšmės bereikšmių paskalų aptarimą.

Net apie muziką kalbėti ten nėra ko, kai jau seniai tie “muzikantai“ nebe muzika užsiima, neskaitant ir dainuojančios papais nekilnojamo turto plėtotojos.

* * *

Taigi, kas įvyko, sprendžiant iš preliminarių detalių?

Teisėtai ginklą savigynai (pagal 1979-ųjų gimimą – dėka kilusios vidurio amžiaus krizės) įsigijęs ir jį teisėtai besinešiojantis būsimas įtariamasis užėjo į prekybos centrą, kuris, matyt, reikalauja šiai “galimybei“ turėti pišpasį.

Jei užėjo, tai, panašu, kad jis yra visiškai ne “antivakseris“, o tvarkingai susiskiepijęs priverstinėmis vakcinomis, paaukodamas savo “petį už laisvę“.

Aišku, apsauginis irgi dirba jam nurodytą darbą, kuriam buvo pasamdytas – tad ir paprašė šio užsidėti antsnukį, vadinamą medicinine kauke, nors šis gal buvo įsitikinęs, kad turi pišpasį ir, suprask, teisę šios jau nebedėvėti viešoje vietoje, kadangi yra dukart paskiepytas (o tokie nei “serga“ patys, nei kitus “užkrečia“, nei, juolab, užkemša reanimacijas, ar ne?).

Kad taip galėjo būti įsitikinęs, tai aš dar vasarą stebėjau panašiai Varėnos autobusiuke link Vilniaus anksti ryte, kur Paluknyje įlipęs keleivis nei nemanė jokios kaukės užsidėti.

Ir niekas, nei vairuotojas, nei vidurio amžiaus balzakinės keleivės, paprastai agresyviai užsipuolančius visus netvarkos drumstėjus ir “paršus, dėl kurių nėra kuo apsirengti“, irgi taip nematė reikalo jam priekaištauti (aš gi dirbau pakeliui link darbo savo laputapine taip gale užlindęs už sėdynių, kad nesimatyčiau niekam atsisukus vis tik laisvai kvėpuojantis ne pro permirkstantį audeklą ant savo marmūzės).

Šiaip pagal šią logiką, tai gal atsakomybę tuomet derėtų primesti nebe dr Nidai Vasiliauskaitei, o pačiai PIŠ dėl visiško piššššš, per kurios įvestas priemones žmonės jau iki susišaudymų prieina, ką?

* * *

Mes čia nieko ir apie apsauginio toną bei jo leksiką, kam Anglijoje yra skiriamas esminis dėmesys apmokant apsauginius ir šiems dirbant, nieko nežinome.

Bet ir pas mus juk taip dirba tik visada vien mandagūs (sic!) ir į parduotuvės klientus žiūrintys irgi kaip į “klientus, kurie visada teisūs“, nes verslas iš jų užsidirba pinigus, kaip ir algą tam apsauginiam – o ne kaip į kažkokius padugnes, į kurias dažnai įpranta žiūrėti policijos patruliai, todėl ir pravardžiuojami po to mentais, nors save išdidžiai jau pavadinatys orkomis (krienų čiulpėjams gal skonis su ridikėliais ir vienodas, anot perfrazuotos rusiškos čia patarlės, aišku), ir dar labai nustembantys bei po to peršikantys, kai kas nors į juos kokiame Mažeikių rajone, įsibrovus neteisėtai į privačią teritoriją, tiesiog iššauna, tiesa?

Panašu, kad kliento nuomonė šio SARS-CoV-2 koronaviruso COVID-19 aerozolinio, o ne oro lašelinio, pobūdžio mediciniais bei prevenciniais klausimais ženkliai su apsauginio teisėtu (nors gal moksliškai ir nepagrįstu, bet pas mus šalyje į “mokslą“ jau tikima) prašymu diametraliai išsiskyrė.

Galop, čia nesvarbu, ar tikrai taip jau ir mandagiai apsauginis paprašė lankytoją palikti prekybos centro patalpas, užtikrinęs šį, kad šio sušiktų pinigų jiems nereikia (neaišku – ar pats taip sugalvojo, ar jo vadovai tokį verslo požiūrį į savo klientus turi?).

* * *

Žmogus, netekęs galimybės, nepaisant turimo melagingai galimybių pasu vadinamo dokumento, įsigyti sau maisto, tai paprastai jau ir nebeturi tos iki tol dar būtos geros nuotaikos, kai dar viltingai ėjo į maisto parduotuvę, mintyse jau svajodamas apie keptas krevetes prie aprasojusio chardonnay butelio.

Nes dabar dėl pažemėjusio kraujyje insulino ir hemoglobino bei padidėjusio kortizolio lygių gali pradėti “mąstyti“ net ne limbine sistema bendrai, bet kankorėžine liauka konkrečiai.

Ir tuomet gali netgi išsakyti lytinio pobūdžio mintis apie prelegentą iki pat turėtos jo grubios sueities su šio mama, apie kurios trūkstamas moralines savybes išsireiškia slaviškais žodžiais, nepamiršdamas paminėti koordinačių 14.4098° S, 71.2990° W.

Bet apsauginis, be abejo, juk kaip tikras profesionalas išliko nesudrumsčiama ramybe, mandagiai pasiūlęs jau lauk išeinančiam klientui, kuriam apsispręsti dėl savo ketinimų įsigyti maisto kitoje vietoje turėjo apsauginio iškviestas pastiprinimas (o vėliau po šūvių – ir policija, kurią, sako, išsikvietęs pats įtariamasis, po to, kai suteikęs būtinąmą medicininę pirmąją pagalbą, bet gal liudininkai ir čia perdeda?), jau sugrįžti kitą kartą, kada šis jau turės čia vis tiek jam su pišpasiu dar ir privalomą kaukę, o jie – ne tik krevečių prie balto vyno, bet gal ir juodųjų ikrų ant francūziško batono prie šampės (ar ko jis ten RIMI norėjo, kai juk ne į “runkelišką“ naciukų, per užėjusią pilnatį prisiminusių žydų segregacijos laikus, parduotuvę ėjo?).

Ir matyt ne iš piktų kėslų todėl nusprendė draugiškai atsisveikinti su lankytoju taip pasiglebėsčiuodamas (kas pasakėte, nevidonai, kad panaudojo fizinę jėgą?!) ir nebodamas savo paties reikalavimo laikytis beprasmiškų šio aerozolinio pobūdžio viruso atveju dviejų metrų atstumo reikalavimo (gal netgi dezinfekavosi samanės kvapo skysčiu savo rankas prieš įsikibdamas klientui į rankovę?).

Lankytojas gi turėjo mažiau tolerancijos tokiam šiltam ir draugiškam intymumui – matyt, turi pataloginių homofobinių tendencijų, o apsauginis akivaizdžiai pervertino savo vyriško žavesio kerus šio atžvilgiu.

* * *

Kaip bebūtų, lankytojas išsiniogė lauk.

Ir tuo turėjo visas verbalinis bei eskalavęsis apsauginio dėka link fizinio kontaktas baigtis.

Bet tai kada pas mus, pasimatavus linksmakočiais, taip staiga viskas ima ir paprastai užsibaigia? Pats metas spragėsiams!

Nes gi ir apsauginio papulta įkyraus – jis nusprendė be grobio išsikviesto pastiprinimo nebepalikti, todėl nusekė į lauką paskui pišpasinį bekaukį RIMI jau prarastą klientą.

Aš nemanau, kad nusekė tam, kad tą pasikviestų atgal į prekybcentrį, atsiprašęs už savo įkyrumą bei įžūlumą ir netgi pasiūlęs šiam apmokėti tą chardonnay butelį.

Manau, kad taip nemanė ir būsimas įtariamasis dabar jam jau iškeltoje byloje dėl apsauginio sunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 135 straipsnį (7 ir 10 dalis prokuroro manymu, t.y. sukėlė šaudymu pavojų aplinkiniams ir peršovė tarnybines pareigas einantį, o ne privatų, asmenį).

Ir mes turime šitų sukilusių ambicijų liūdną finale rezultatą: iš teisėtai įsigyto ginklo viešoje vietoje buvo peršautos apsauginio kojos, motyvuojant taip savo veiksmus būtinąja gintimi nuo šio pagal BK 28 straipsnį.

* * *

Kitos detalės, kurių nenori dabar tyrimas dar oficialiai patvirtinti, o įtariamojo advokatas negali viešinti, yra labai svarbios iki pat šio smurtinio konflikto atomazgos momento:

a) apsauginis fiziškai prikibo (panaudojo fizinį poveikį įtariamąjam)

b) už jam pavestos pagal pareigas patalpos ribų (taip, prie parduotuvės esanti nors ir privati teritorija, bet turi viešosios teisinį servituto pobūdį – galite laisvai joje judėti kaip bet kurioje kitoje viešoje vietoje)

c) prie jau pašalinio (nebe RIMI lankytojas!) ir besitraukiančio iš konflikto vietos asmens,

d) kuris nedrumstė jokios viešosios rimties ir nedarė jokios žalos apsauginio saugomam pagal jo pareigas turtui ir lankytojams – t.y. nebuvo jokio teisėto pagrindo nei menamam būtinam reikalingumui pagal BK 31 straipsnį, nei netgi pagal BK 29 ir 30 straipsnius, susireikšminus sau taip iki “profesinių pareigų vykdymo“, neva, sulaikant taip nusikalstamą veiką padariusį asmenį (pagal BK 25 straipsnio 4 dalį), kurio pasitraukimas, suprask, iš šio nusikaltimo vietos apsunkintų tyrimą ir sukeltų tolimesnę grėsmę visuomenės saugumui, aha.

Čia nusikaltimas kame, atsiprašau?

Kad pasirinko išeiti iš priešiško jam prekybos centro vietoje to, kad užsidėtų medicininę kaukę ant snukio, nes yra paskiepytas ir su pišpasiu?

Nusikaltimas, pakartosiu, kad taip jis pasirinko išeiti vietoje kaukės dėvėjimo?

Tai čia kuris taip BK straipsnis būtų?

Ne, ne pagal liguistą logiką nupišintų sektantų, virtusių religiniais fanatikais po įtikėjimo “mokslu“, kuo jie vadina tik esamos piktybinių kvaišų valdžios per iš visuomenės nusavintą Lithuanian Russia Today televiziją ir visokius apmokamus įkakotukus skleidžiamą nuolatinę propagandą ir sąmoningą tautos kiršinimą, bet taip pagal be emocijų ir sąmoningų manipuliacijų pacituotinus teisinius straipsnius.

Nes įrodymų, kad šis “sergantis“ žmogus (kaip suprantu, vaikščiojantis visur visiškai teisėtai su tuo pišpasiu, kaip ir neturintis teigiamo koronaviruso testo) taip stengėsi, neva, dar ir užkrėsti kitus RIMI lankytojus, tai juk irgi nėra, tad gal palikime šitą paiką lemingų argumentą dėl apsauginio veiksmų teisėtumo nuošalyje – apsauginis nedirbo irgi jokiame oficialiame kovos su epidemijomis būryje priešakinėse linijose, nors gal jam ir susišvietė, kaip ir manymas, kad jis yra policininkas ar koks šerifas iš vesterno (kas būtų ironiška, nes pykštelėjo į jį).

Nes dabar matau, kad suįžulėję vėl mentais patapę orkos jau nebeturi ką daugiau tarnyboje veikti (200 etatų gerokai policijoje jau per daug!), kaip priekabiauti organizuoto reido metu prie paklusnių piliečių (ir niekam šis “valdžios tarnų“ siautėjimas šioje nuolankių baudžiauninkų šalyje jau nebekliūna!).

* * *

Dar yra nepatvirtinti kiti byloje šio įvykio niuansai, kad užpuoliku išties buvęs pats apsauginis, nusekęs paskui įtariamuoju vėliau padarytą ir taip fiziškai smurtauti pabandęs prieš šį besitraukiantį ir jam bei aplinkiniams lauke nebekeliantį jokio pavojaus įtariamąjį.

Ir kad pastarasis, kaip buvo apmokytas savigynos kursuose ginklui įsigyti, netgi spėjęs perspėti tiek žodžiu, kad šaus, ir netgi paleidęs įspėjamąjį šūvį į orą (policija tyrimo detalių nekomentuoja – yra kas jas pakomentuoja ir be jų, tai tiek iš to “nešališko“ slaptumo).

Jei tai išties yra faktinės, o ne menamos, šio įvykio detalės, tai užjaučiu apsaugininką dėl tokios skaudžios gyvenimiškos ir profesinės jam pamokos.

Išties, darbas nėra dėkingas savo atliekamomis pareigomis, ir visuomenės vertinamas prastai ir dažnai, deja, su neslepiama panieka, ir darbdavių apmokamas dar prasčiau, kad šeimos už gaunamą algą nelabai išlaikysi, ir dar sveikatai kenkiantis, net kai į tave nešaudo.

Žmogiškai – man jo tikrai gaila, nes peršautos sutraumuotos kojos ilgai nesugis, o ir pasekmės jausis dar arčiau gyvenimo galo vis labiau. Manau, kad tai yra pagrindas ir civilinei bylai šaulio atžvilgiu, nors tą ir išteisintų po to pagal baudžiamąją teisę kaip išties neperžengus būtinosios ginties ribų – abiejų bylų baigtis gali būti priešinga.

Tačiau kaip profesionalo, deja, pasakyčiau a.a. Aurelijaus Katkevičiaus griežtais žodžiais – lauk iš profesijos!

* * *

Bet jau akivaizdu ir be šių dar nepatvirtintų aplinkybių, kad iš naujo visą Grifs AG personalą (ir ne tik šios – kitoms tarnyboms irgi nepakenktų) apmokyti būtina, kas yra toji būtinoji gintis ir būtinasis reikalingumas, ir kaip bendrauti su klientais, o ne vaikytis tuos tarsi padugnes ir nusikaltėlius (čia yra policijos darbas – tegul savo nepagrįstai užaukštintas praeito išverstaskvernio premjero algas dabar atidirba!).

Nes kad ir kiek liberaliais atrodo mūsų šaunamojo ginklo išdavimo įstatymai, bet leidimai jam nešiotis išduodami tik po tikrai griežtų valstybinių egzaminų.

Tie kursai ne karvę, kaip sako PIŠ, irgi kainuoja – vos iki 100 eurų galima ir apsauginio apmokymo kursą kartu praeiti (dėl karantino teko atidėti – ketinau iš neturėjimo ką veikti prasiblaškyti jau), kad jau viešumoje kaip tas čia cituojamas veikėjas nekliedėtumėte apie “gaidukus“, ar kad žmogus ėjo su pištalietu taip maisto įsigyti (plėšikauti?), ir tik didvyriškomis pastangomis apsauginis savo peršautų kojų sąskaita šį sulaikė, nes už nugaros nusikaltėliui juk stovėjusi sužvėrėjusi bei šaudyti tą privertusi filosofė Nida.

Aišku, tokiuose apsaugininkų kursuose turėsite dar ir smagių sau socialinių potyrių, kuomet jums mokomoji medžiaga atrodys labai lengvai išties įsisavinama (savo panašius kolegas, atėjusius čia pasimokyti vien dėl ginklo pramogai, juose nesunkiai iškart atpažinsite), o va daugumoje tie intelekto nesužaloti būsimieji apsaugos “profesionalai“ bandys iš kelinto karto vis iškalti tas jiems sukramtytas ir pakišamas teorijos tezes, kurių prireiks egzaminui, po kurio, kaip mokyklose buvo įpratę, galės viską ramiai sau pamiršti.

Aš, žinote, savo laiku praeidinėjau VRM psichologinę atranką (iš pirmo karto išvijo, o po to po papildomo patikrinimo savo pietų sąskaita, tai pravirkdžiau vargšes psichologes…), tai prisižiūrėjau šitų goblinų sočiai, kurie rimtomis neandartaliečio fizionomijomis vienas kitam guodėsi, kad ir vėl nepraėjo, tai tenka pakartotinai (ir dabar bijo labiau, nei savo uošvienės).

Man dabar liūdna matyti, kuomet dėl ekonominės sušiktos situacijos ir vis labiau įsigalinčios išsunkiančios bei rentų ekonomikos situacijos, žmonės, “sugadinti“ aukštojo išsilavinimo, tikro (o ne dabartinių “ministrių“ bukalaurių) išprusimo ir turimo intelekto savo giedruose veiduose jau dirba apsauginiais prekybcentriuose, dažnai su panieka į juos žiūrinčių parduotuvės ovoščebazės mentaliteto vadovių priversti tampyti vietoje savo pareigų dar ir pirkėjų krepšelius, paletes su prekėmis ar dezinfekuoti pirkėjų vežimėlius.

* * *

Aš netgi pasakyčiau, kad šitoje chamizmu persunktoje šalyje, kuriai tinka pavadiniams Psichočernobylis, tai dar per mažai yra šaudoma.

Visa laimė, kad Lietuvoje, nepaisant dar palankių, bet po kiekvieno tokio incidento vis mentūros iniciatyva ir peršikusių dėl “riaušių“ politikų griežtinamų įstatymų, tų  ginklų savigynai turime mažiausią santykį pagal gyventojus Europoje, nepaisant to, kad jau trys dešimtmečiai mus “vis puola rusai, ir puola“, o gintis (o tai reiškia – ir ginkluotis!) patys nenorime.

Suprantama, aš palauksiu ir stebėsiu vėliau, kada jau ši byla bus toliau nagrinėjama teisme (vis tik įtariamasis, ne be dirbtinai sukelto visuomenės pasipiktinimo, buvo teismo sprendimu sulaikytas 15-kai parų, kad, suprask, nedarytų įtakos liudininkams – tai kartu bukiems čia skaitantiems ir vėl priekabų tuščiai iškantiems mentams pasakysiu, kad jo nepažįstu, o šis įrašas padarytas mano paties iniciatyva be jo prašymo), ir koks vėliau jau bus teismo sprendimas.

Vis tik šis incidentas dar vieną niūrų faktą jums primena: kad ir kaip tuo metu atrodo jums, kad jūs veikiate būtinosios ginties ribose, ir net jei teisėtai turimą ginklą naudojate visiškai, kaip jums atrodo, teisėtai, tačiau prokurorams gali taip neatrodyti, kai jūsų perkaitusį užpakaliuką su mielu noru patuptys atvėsti į šaltąją, ir tų ant gultų praleistų cypėje parų atgal neatsėdėsite, net jei būsite galutinai teismo išteisinti, išleidę ne vieną tūkstantį pinigų savo advokatui.

Beje, tai yra viena iš svarių man priežasčių, kodėl iki šiol aš pats neturiu ginklo savigynai, nors įdomumo dėlei savo kolegos, kuris ruošėsi egzaminui šaunamąjam ginklui įsigyti, turimus klausimus aš visus praėjau ekspromtu 100% (ir dar su savo paskesniais komentarais, nes turiu kai kurių pretenzijų šių sudarinėtojams).

Gal geriau sau tiesiog praktikuoti kokią okinavietiškos gervės kanfū atmainos Goju-ryu, o su visais žmonėmis, nepriklausomai nuo jų pišpasio ar pištalieto turėjimo, bendrauti mandagiai bei pagarbiai, stengiantis pabūti jo kailyje, kad suprastum (kas vadinama empatija).

Nes…

Tik meilė išgelbės pasaulį, o ne ginklai!

Osu!