Nors nekart esu tekstuose minėjęs, tačiau nesu atskirai aprašęs, tad šįkart kiek išsamiau paaiškinsiu, kas yra use of force continuum (angliškai) arba, jei lietuviškai parinkčiau aiškesnę sąvoką, jėgos panaudojimo pakopiškumas, nes ši koncepcija svarbi ir teisėsaugoje, ir apsaugoje, ir savigynoje, jei nenorite peržengti būtinosios ginties ribų ir po to kalėjime lankstytis muiliuko duše su tatuiruotais vyrukais.
Aš gal esu kiek pagandintas amerikiečių ir U.S. DSS, bet manau, kad šiuo metu pasaulyje šioje srityje nėra kitos šalies, kurioje būtų taip metodiškai ir teisiškai viskas išdėliota, apibrėžiant savigynos ir teisės gintis ribas bei normas. Aš nekalbėsiu apie rusišką terpę – ten patys sau unikali nacija, kuri neturi pasaulyje analogų, nuolat beždžioniaudami ir kopijuodami, tuo dažnai išrasdami dviratį arba padarydami paprastus dalykus komplikuotais, tuo pačiu ir išdarkydami pasisavintas sąvokas, nesuvokdami jų konteksto, ir labai gaila, kad lietuvių teisėkūrininkai (tiesa, ne vien jie – aš apie buriuotojus išvis patylėsiu) dažnai ima pagrindu šį surogatą vietoje originalo.
Bet ne tam čia susirinkome, kad diskutuotume, kas išrado AK-47, ir už ką tas vargas Hugo Schmeisser, ar kaip pistoletas tampa kulkosvaidžiu bei gyvena savaiminiu režimu, vadinamas automatu. Aš grįšiu prie koncepcijos, nes, deja, apie pasipūtusius britus šiuo klausimu arba gerai, arba nieko, tai va nieko ir nesakysiu.
