Sanserū (2/6): kata šnibždė pagal Goju-ryu

(Pradžia – čia)


Bet palikime paminėtas sanchin, sepai, seisan ir suparimpei dabar nuošaly – apie sanchin trejetuką pavadinime esu jau rašęs čia, o anų kata skaitmenų reikšmę gal lengviau bus suprasti, jei vis tik išsiaiškinsime, kaip su šia pagrindine “kovine“ kata išties yra Goju-ryu ir gal giminiškose gerviškos kung-fu kilmės sistemose, kur toji sanseru irgi praktikuojama.

Nes negali taip būti, kad jei “36“ pavadinimą savo sanseru versijoje parsibogino Higashionna Kanryo nuo gervės kung-fu pagal Liu Long Gong (jap. Ryū Ryūko), ką mes dabar ir turime Goju-ryu, tai tikrai kitokia sanseiryu jau Uechi-ryu stiliuje nuo gervės kung-fu pagal Zhou Zihe (jap. Shū Shiwa) visiškai atsitiktinai turi irgi tokį patį pavadinimą (nepaisant skirtingai čia transkribuoto to paties tarimo).

Sutapimas? Nemanau. ©

Apie Ryuei-ryu bei Shito-ryu praktikuojamas sanseru versijas aš nenoriu leistis daug į kalbas, nes… tos išties pareina tik nuo to paties “maniškio“ Miyagi Chojun.

Kai kumščiai į kadrą nebetelpa… Goju-ryu įkūrėjas Miyagi Chojun (1888-1953)

Ir kuris, dabar nesijuokite, bet savo sanseru versiją išmokęs ne iš Higashionna Kanryo, vadinto “vakarų“ Higashionna, bet to 5 metais vyresnio giminaičio Higashionna Kanryū, todėl vadinto “rytų“ Higashionna, kadangi mano mokytojo mokytojo mokytojas Miyagi Chojun anuomet dar turėjo privalomai atitarnauti dvejus metus Japonijos imperatoriškoje kariuomenėje, kol jo vyresnis sempai šios kata jau galėjo dojo iš judviejų mokytojo Higashionna Kanryo mokytis.

Bent jau taip teigta To’on-ryu mokykloje, kuri faktiškai yra dabar nykstanti, nes šio paminėtojo Kyoda Juhatsu, buvusio sempai mano mokytojo mokytojo mokytojui, stiliaus tik vos keli išlikę (per JAV mūšį dėl Okinavos 1945-aisiais žuvo trečdalis visų civilių salos gyventojų!) vyresnieji mokiniai nepanoro (ar nesugebėjo) vėliau tiek plačiai už savo dojo ribų šios karate populiarinti (tad liko užsidarę dabar ne mažiau už šeimynišką Kojo-ryu!), skirtingai nei “maniškio“ Miyagi Chojun mokiniai tą, ne tik mano džiaugsmui, sugebėjo net po netikėtos savo mokytojo mirties 1953-čiais padaryti.

Prie savo Goju-ryu mokytojo Miyagi Chojun biusto (iš kairės): Toguchi Seikichi (Shoreikan), Miyazato Ei’ichi (Jundokan) ir Yagi Meitoku (Meibukan)

Ir tai, primenu, vienas uchi-deshi ketveriukės pasirinko irgi tokį užmaršties kelią.

Tad dabar turime daug atsišakojimų iš esmės tik nuo trijų Goju-ryu variantų: Miyazato Ei’ichi Jundokan, Toguchi Seikichi (iš dalies ir Higa Seiko) Shoreikan ir Yagi Meitoku Meibukan – plius, aišku, dar ir japoniškas “katuko“ Yamaguchi Gogen Goju-kai, davęs pradžią ir visoms “šotokaniško“ Kyokushinkai atmainoms.

Finalinė kova iš k/f Kuro-obi: Yagi Akihito (Goju-ryu Meibukan) vs Naka Tatsuya (Shotokan JKA)

Kiek Mario McKenna dar prieš dešimtmetį apie To’on-ryu savo tuomet dar atvirame tinklaraštyje papasakojęs – tiek ir dabar galiu tik perduoti. Bet jis teigęs, kadangi pats praktikuoja tiek Goju-ryu, tiek ir To’on-ryu, kad pastarojo sanseru yra “gilesnė“ kata kai kuriais veiksmais ir bunkai, nei mums įprasta ir paprastesnė “nuvalkiota“ Goju-ryu versijos sanseru.

Nežinau, kaip yra išties, nes neradau nei vieno To’on-ryu versijos sanseru klipo kata palyginimui.

O kur nuo Jundokan santūrios ir jėgiškos sanseru nukrypsta kitos mokyklos ir stiliai, tai galiu labai nesunkiai pirštu pabaksnoti – ir kur aš matau yra ne tiek “sugedusio telefono“ perdavimo kata iš kartos į kartą išdava, senatvinio marazmo paveiktiems didmeistriams po to dievagojantis, kad “taip reikia teisingai“, kiek netgi yra sumoderninimas vardan kata vaizdingumo (kaip dvibubas spyris šuoliuke nidan-tobi-geri vietoje dviejų spyrių mae-geri pirmyn vienas po kito).

Bendrai paėmus, tai tiek Uechi-ryu meistrai savo kata gali pristatyti varžybose tik todėl, kad iškrenta iš konteksto (taip Ryuei-ryu savo laiku per dabartinio olimpinio kata čempiono trenerį Sakumoto Tsuguo prasimušė iki medalių visoje toje standartų masėje), bet kažką sportinėse bendrose WKF varžybose laimi retai, tiek ir gervės kung-fu Baihe-quan meistrai guodėsi, kad jų stiliaus taolu visiškai nesuprantamos ir neįvetinamos dėl neišvaizdumo atitinkamose wushu varžybose – taip tradiciniams ir išties praktiškiems kovos menams dar labiau atsiskiriant nuo sportinio mainstream trendo.

Sakumoto Tsuguo (Ryuei-ryu) – galutinė sanseru rankų pozicija

Tik ir šie kata variantų sugretinimai man nei kiek nepadėjo suprasti, o tai kodėl pavadinime yra “36 veiksmai“, jei dabar, skaičiuok neskaičiavęs, bet jų tiek nesigauna!

Galite kokį karate šabloninį ekspertą netgi užtrolinti, paprašę suskaičiuoti iki tų 36 veiksmų, jei tas šitaip sanseru pavadinimą išvers ir iki užkimimo jums aiškins, kad čia kata yra tiek veiksmų (dar juokingiau – žingsnių!), tai va – todėl ir 36 [rankos], aha.

O į visiškais blėnimis paremtus religinius ginčus apie kokią nors šventą matematiką aš išvis leistis net nepatariu – ommmm

* * *

Na, gal panašiai tiek ir pavyktų pritempinėjant susiskaičiuoti – jei nebent taip nusprendus, kad anuomet kung-fu didmeistriai kažkodėl pametė tą gerviškąjį kata (tiek bazinėje sanchin, tiek ir galutinėje suparimpei, kaip ir parodomoje seisan) įprastinai lydintį tora-guchi dvigubą apskritiminį bloką, kurio visur galima prikaišioti iki trūkstamo skaičiaus?

Higaonna Morio (Goju-ryu IOGKF) atlieka tora-guchi

Antraip, išties nelabai yra aišku, kodėl gaunasi taip 3 | 10 | 6, užrašant sān-shí-liù kiniškais “skaičiais“ 三十六 tuos 36?

Kaip aukščiau paminėtos “vaizdinės“ seisan, taip ir čia tokia pridėtinė prie sanchin, tik vietoje dviejų išsiskėtusių brūkšnių “magiškame“ skaičiuje 8 (linkėjimai delniniams vaikščiotojams aplink stulpą iš 八卦掌 Bāguà-zhǎng!), mes čia taip turime tą prakeiktą (dar dviejų greta besiprašantį) šešetuką 六, kur hieroglifiniam aštuntukui 八 užvožė beretę iš viršaus?

Galbūt, taip embusen (žingsnių takelį) priminimą tarsi kokią šnibždę išties sau kažkadą šią kata kūręs meistras ir užsirašė supaprastintais hieroglifais lyg šrifto simboliais, kurie kartu yra ir skaičiais:

  • 三 kaip sanchin, kurios tipiniais trimis veiksmais šioji ir prasideda;
  • embusen pasikartojantis veiksmų skaičius į keturias puses;
  • 六 likęs embusen ten ir šen su kryžminiais ir panašiais (kas to meistro makaulėje tuomet sukosi) veiksmais?

O kad veiksmų ar žingsnių jums gaunasi ne 36, bet mažiau – o, brolau, tai čia yra kinų mistika!…

Nustok uždavinėti, smalsuti, klausimus sensėjui, į kuriuos jis pats nežino atsakymų, ir uoliai studijuok kata – ir jau tada kada nors po 10000 pakartojimų pats viską suprasi (arba ne).

Kaligrafijos meistras užsirašo sanseru – “3, 10 ir 6“

Ar turi teisę tokia kringelinės šperos versija egzistuoti?

O kodėl ne, jei net aš, ne hieroglifinio tokių grafinių ikonėlių rašto kultūros atstovas, vis tik šiais jų rašmeninis lengvai įsiminiau tą sanseru-gata embusen?


Kita dalis – toliau čia.

* * *

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas pasirodė iškart visa apimtimi dar 2022-02-19, o taip pat – atskirai balsuojantiems per PayPal!

1 Comment

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s