Sanchin: kai iš trijų “kovų“ belikę tik dvi

Sakykite, prašau, ar jūsų (kurie esate studijavę bet kurioje formoje ir bet kuriame stiliuje kata arba pratimą pavadinimu sanchin) niekada tos, kaip Ivano Vasiljevičiaus, kuris keitė profesiją, nedraskė miglotos abejonės:

o kodėl toji sanchin užrašyta 三戦 kaip “trys kovos“, jei ten, neimant domėn jūsų pačių asmeninės Mein Kampf vienos ir pagrindinės kovos su pačiu savimi, besikamuojančiu (antrasis hieroglifas verčiamas angliškai ir kaip struggle) teisingai atlikti šį, atrodytų, paprastutį fizinį pratimą, tų “kovų“ yra tik… dvi?

Rašydamas apie karate skausmingus mitus (kurie išties skausmingi tik iš nesupratimo, kam ką darai), ir kam išties yra skirti tokie pratimai su makiwara bei poriniai kote-kitae, ir dar išvis kokia yra kakie bei sandan-uke ar net tsuzuki-te porinių pratimų paskirtis, aš antroje dalyje (kuri prieinama Patreon) po šių paminėtų sąvokų aptarimo darau štai tokią išvadą (cituoju čia pats save, kas ten nesilanko, nes aš ir pats ten beveik nesilankau):

Aš va todėl ir verčiu sanchin-gata ne kaip kata, kuri vadinama “trys kovos“ (išsitraukiame ir triskart pasimatuojame, aha!), bet – trys įtampos (arba trijų įtempimų principų treniravimo pratimas), kur yra dar:

  • ir chinkuchi, gatama bei muchimi trijulė;
  • ir techninė tachi, tsuki, uke trijulė;
  • ir dar trys kvėpavimo fazės (staigus įkvėpimas, ilgas šiurkštus iškvėpimas ibuki ir kime gale);

Ir dar… taip va, žodžiu, iki pilosopinio nukvakimo apie žmogaus, žemės bei dangaus vienybę šioje Visatoje, amen, t.y. – osu!

Prigalvoti visaip galima tuos tris, kaip čia tame kanji ir užrašyta.

Ir kaip supaprastintas antrasis hieroglifas 戦 iš japoniškai “kovos“ jau pavirto kiniškai išties tik “nusivylimu“ ar netgi “susierzinimu“ vietoje 戰 “karo“ ir “mūšio“ (abu tariami visiškai vienodai, nors pastarasis, įsižiūrėkite, viršuje kairėje turi du kvadratukus vietoje trijų kirčių brūkšnelių).

Ir netgi dabar čia pat iškart tas tris skirtingas įtampų, kuriomis grumiatės su savimi ir menamu priešininku, pozicijas šioje sanchin-gata aš jums pavardinčiau (t.y. įstrižinė “kovinė“ uke + tsuki, išsipūtęs “prispaustukas“ osae-nukite ir nepelnytai įpamirštamas“ užtaisantysis hikite), kaip esu įpratęs pagal formulę 3+1 surasdamas dar ir bonus tą vietoje linijinės “pagal“ besisukančią “aplink“ centrinę ašį dinaminę įtampą (kuo yra tora-guchi).

Tačiau kaip besukinėk tas rankutes nors ir tensho, kiek bekartok tris kartus tą patį po tris kartus ir panašiai, bet okinavietiška tos gervės kung-fu atmaina, tapdama Naha uostamiesčio apylinkių stiliaus karate, išties juk pametė vieną įtampos poziciją, pasilikdama sau tik dvi (kas dabar ironiška, nes 戰 su dviem kvadratukais turi tris, o 戦 su trimis kirčių brūkšniukais turi tik dvi).

Susipaprastino okinaviečiai tą kin[ieči]ų paveldą, jiems patiems praktiniais sumetimais vardan kovos (t.y. snukdaužio, o ne sveikatingumo gimnastikos, ar tokios jogos judesyje, pakeliui link kokio nors filosofinio nušvitimo):

Sakysite, o tai ką dar čia jie taip prieš daugiau nei šimtą metų surado supaprastinti?!

Kad vieni (pvz. Uechi-ryu) vis dar atlieka sanchin-gata atvirais delnais (nukite), o kiti (kaip Goju-ryu) – jau sugniaužę karingai (sic!) į kumščius (seiken)?

Šiaip realiai – tai nors ir špygas iš tų pirštų susuktumėte ar vieną pirštą atkištumėte, kaip Ryuei-ryu savo kata per varžybas rodo – plaštakos forma čia išvis nesvarbi.

Nuo žodžio – visiškai nesvarbi.

Galite štai net įdomumo dėlei sau čia peržiūrėti labai įdomiai Goju-ryu OGKK (Kyokai atmaina nuo mano mokytojo mokytojo “sportininkų“ šaikos) trenerio iš jo paties Jushinkan Andrea Guarelli šiame klipe surinktą įvairių gervės kung-fu ir atmainų seriją:

Nors čia parodytos tikrai dar ne visos atmainos – juk trūksta “amžinojo pavasario“ kaimelio buratinųHongkong gatvių; bei “vyresniojo brolio“ pasekėjų iš šeimyniškų okinaviečių, skinančių laurus jau ir olimpinėse kata rungtyse.

Bet visuose epizoduose čia – tai yra viena ir ta pati sanchin (jap.) kata arba sanzhen (kin.) pratimas.

Nes šitai taolu vadinti, iš pagarbos kinų kovos menams, tai man truputį liežuvis neapsiverčia, kai japonams, įskaitant ir pačius okinaviečius, yra gerokai paprasčiau – jiems kata, nelygu kaip užrašysi, įvardina dvi skirtingas tokių kompleksų paskirtis vienu žodžiu (t.y. ar forma, ar šablonas – o vis tiek veiksmų kompleksas).

Vis tik toje visokių gervės atmainų stilistinių rankyčių makalynėje (“tu pas tą meistrelį neik, tu pas mane ateik, nes mano gervė – pati gerviškiausia gervė visame Fudzianyje, o gal ir Padangių imperijoje!“), tai išties san zhen ar san zhan, kad ir kaip užrašytumėte, pratime tėra tik trys judesiai:

  • iš atstatyto rėmo delnais (linkėjimai krav maga!) – ranka duria tiesiai pirmyn (gi sakau, nesvarbu, ar ten besite pirštais nukite, ar ten smogsite tsuki kumščiu seiken!);
  • iš ištiestos rankos – alkūnė eina žemyn, išsukant dilbį išorėn (jei dešinė – pagal laikrodžio rodyklę) iki visiško dilbio užsisukimo (chudan ude-uke);
  • iš susukto išorėn ir sulenkto per alkūnę žemyn dilbio – ranka atsisuka atgal ir spaudžia iš viršaus pirmyn osae, sugrįždama atgal į pradinį rėmą atstatytais delnais (mae-te gamae).

Pratimą kartojame šiuo ratuku, vienam judesiui pereinant į kitą, ir taip keliskart ar keliasdešimtkart, ar keliašimtkart, ar keliatūkstančiakart (na, jūs supratote mintį).

Šiaip jau, čia yra jėgos treniravimo pratimas, skirtas tsuki ir hikite (iš wifflegif)

Nuobodybės paįvairinimui dar galima pažingsniuoti pėdoms tarsi magnetu prilimpant prie žemės, dar galima sparnus išskėsti lyg gervei, galima ir pasisukinėti (kinų boksas, bet boksas!), galima visaip kaip plaštakos pirštų formomis paišsipi… hm, paformuoti ir gervės snapus, ir gervės sparnus, ar tigro nagus bei visokius archatiškus kumštukus, ir dar jų kumštukus paįvairinti fenikso akim arba drakono dantim.

Todėl ir sakau, kad visiškai nesvarbu, ką ta plaštaka rodo – nors ir špygą ar vidurinį pirštą, kai pastarasis variantas dar ir labai “gerviškai“ skamba amerikiečių išsireiškime to flip a bird.

Nes svarbu yra tik įtampos pačiame dilbyje, ir kaip jį suderinate per alkūnę su likusia kūno struktūra pečių sąnaryje (todėl gif aukščiau ir pliaukši per pečius – “nuleisk juos, rupūže plaukuota!“).

Todėl kartais paikas susižavėjimas išoriškai tais gerviškais sparnais man parodo, kad meistriuko dilbiai išties nesusukti iki galo, kaip turėtų būti (t.y. paimkite dvigubą įstrižą bloką delnais saifa-gata – viršutinis delnas žiūri aukštyn pasuktas taip, tarsi laikytumėte juo didžiulį baguette ilgio kavenską kebabą, kurį grūsite sau į burną).

Čia norėjau iškirpti jums iliustracijai kitą gif (ne su kebabu!), bet va internetiniai algoritmai savo dirbtinio intelekto proteliu neištempė, todėl patys pažiūrėkite maždaug nuo 22:11 arba 10 sekundžių anksčiau, jei užduotas klausimas įdomus (o jei dar ir suprantate rusiškai, tai ir visas interviu labai pažintinis, rekomenduoju):

Raz, dva, tri – viens, du, trys.

Ir viskas, jūs, galima sakyti, gervės kung-fu esmę išmokote, tad dabar ramiai sau galite eiti gerti alaus.

Tame klipe demonstruojantis ir Moldovoje gyvenantis Viktor Panasiuk yra treneris ir jau tikrai meistras (skiringai nuo manęs) tiek Okinawa Goju-ryu karate (jo mokytojas, kurį galite įžiūrėti gif aukščiau trankantį sanchin-gata atliekančiam per pečius, yra Higaonna Morio iš to paties “maniškio“ Jundokan, bet jo nuosavos IOGKF krypties), tiek ir Fujian Baihe-quan kung-fu (šioje jo mokytojas yra Zheng Qing Yong iš Dayu kaimelio Yongchun apskrityje prie Quanzhou miesto pietinėje Fujian provincijos dalyje).

Tai gal ir pažiūrime, kaip atrodo ši jo kino mokytojo Zheng Qing Yong atliekama toji gerviška sanchin išties:

Sutikite, truputį aiškiau, nei ano italo iš Goju-ryu klipe atvaizduotų visų tų sumakaluotų “pempių“.

Beje, iki sugrįžo per šitą pandemiją atgal į Australiją, tai Kinijoje ne vienerius metus pragyvenęs ir ten kung-fu studijavęs (tai ir mūsiškio Šaolinio “abato“ Tomo pažįstamas, nes kaip kitaip?) bei apie kinų kovos menus savo youtube kanaluose (viename beždžionė vagia, o kitame jau siūlo persiką) Will šiuo atveju klipo apraše pažymėjęs, kad mums prie japonizuotai priprasto užrašymo sanchin, tai labai dažnai tą šio komplekso pavadinimo vienodą (bet tik mūsų ausiai, kai mes, lietuviai, turime gi du, t.y. trumpuosius ir ilguosius balsius, o rusai išvis neskiria, nes jiems visi balsiai ilgi, todėl jiems beach ir bitch vienodai, kai kinai turi net keturis balsio ilgumo lygius!) tarimą patys kinai užrašo dar irgi keliais kitokiais būdais, ir ne kaip “kovas“ ar mūšius“:

  • sān zhàn 三战 kaip “trys karai, mūšiai“ (dar kitaip, nei 戰 ar 戦 , nes japonai šito 战 hieroglifo nenaudoja);
  • sān zhèng 三正 kaip “trys teisingos, tikros pozicijos“ (gi sakau – “įtampos“, jei nepatinka “struktūros, pozos“!).

Aišku, tie mūšiai arba bent jau kovos, skamba tikrai karingiau, ir labiau motyvuoja užsiiminėti šiuo sunkiu ir nuobodaus triūso reikalaujančiu pratimu, užuot gėrus alutį ir tuščiai iššvaisčius laiką bukinančiuose feisbukuose.

Bet pažiūrėkite, kaip išties maždaug atrodė pirminė šitos sanzhen formos versija, kol jos nepakeitė į dabar esančią lėtą ir galingą sanchin, kaip atliekama Goju-ryu, ir kuri dar išsaugota Uechi-ryu – šiame klipe minimas Pangai-no’on stiliaus pavadinimas tegul neklaidina, nes taip vadinosi Uechi-ryu, kol Uechi Kambun (1877-1948) sūnus Uechi Kanei (1911-1991) šios mokyklos jau nepervadino pagal tėvo (ir savo) pavardę, po ko prie trijų gerviškų kata “3“, “13“, “36“ (šiais pavadinimais jos žinomos tiek Baihe-quan, tiek ir Goju-ryu) dar buvo pridėta penkios, išplečiant taip šio karate produkto asortimentą pardavimuose (kaip jie sakė, “pokaryje, žinote, labai valgyti norėjosi“):

Matote, kad ne tik okinaviečiai treniruoja rankas po vieną, kai kinai atlieka judesius iškart abejomis, bet dar ir kažkur pasimetęs tas mano minėtasis delnų atstatymas.

Na, primetė sau mintyse (atsiprašant už tautologiją), kad šitos pozicijos nereikia, nes tik dėmesį blaško, tai ir prametė – ir taip sunku gi buvo susikaupti į vieną rankelę, kai kinai porinį judesį daro.

Galima, aišku, trečiuoju priskaičiuoti tą hikite traukimą atgal, kaip minėjau aukščiau – išties jis eina ne iškart tiesiai atgal, kaip yra Goju-ryu, o čia va tokiu puslankiu į vidų, tarsi prieš tai dar ir “naudingai“ nukreipdamas nuo centrinės linijos menamą priešininko atkištą (atakuojančią) ranką.

Galima pasakyti, kad tora-guchi “tigro nasruose“ yra tas atstūmimas delnų pagrindais shotei, tai irgi būtų trečias įtampos toje sanchin formoje variantas.

Galima netgi pasakyti, kad iš esmės tas ude-uke blokas ranka, jei delną atsukus į priekį, tai irgi gautųsi tuo trečiuoju judesiu. Juolab, kad šis hiki-uke (užkabinantis sparnu) blokas atkištu pirmyn delnu juk yra labai tipiškas tiek pačiai “gervei“, tiek ir Goju-ryu su Uechi-ryu.

Visaip pasakyti galima, bet akivaizdu, kad negalima – čia nebėra jokio trečio judesio, kuris yra Baihe-quan variante. Čia yra tik viens, du. Arba išvis, netgi kone vienas viens-du.

“Nešė vandenėlį kiauru kibirėliu – išsilaistė pakeliui“.

* * *

Dėl okinaviečių karate logikos išties viskas aišku: šiuo sanchin kompleksiniu pratimu tiesiog treniruoji visų elementų (pozos ir galūnės struktūra, kvėpavimas, energijos sugeneravimas) suderinime tą smūgį tsuki.

Taip netgi šioje kata pats vidurinis chudan blokas dilbiu ude-uke nėra tiek svarbus, kiek jo ten reikia iš esmės tik sugrįžimui į pradinį rėmą tais dilbiais (ne kaip gervėje – atstatytais delnais, nors iš esmės gi ir ten būtų dilbiai).

Būtų išvis tuomet kone vienas, o ne trys judesiai, jei tie okinaviečiai taip akivaizdžiai kata neakcentuotų dar rankos užtaisymo atgal tam tsuki smūgiui per atitraukimą hikite – kai patys kinai Baihe-quan, atkreipkite dėmesį, iš gynybinės ar kokia ten bebūtų rankų padėtis, iškart staigiai išmeta trumpam ir staigiam smūgiui savo ranką.

Ar reikia paaiškinti, kuo čia kinų logika, žiūrint iš praktinės pusės muštynėse, yra parankesnė už okinaviečių, kurie iš esmės šitoje sanchin-gata sau tik taip treniruoja tiesų (nes artimiausias kelias per du taškus nuo iki juk yra tiesė) tsuki smūgį jau pilna amplitude?

Nes taip, jei iškart pastačius okinavietį čia į kovą, tai jis pralaimėtų laiko (ir tada pralaimėtų) šiuo smūgiu iš pradinės padėties kontratakuoti, o ir prieš savo ataką šiuo atitraukimu dar prieš savo smūgį tiesiog išsiųstų perspėjančią žinutę priešininkui: “tuoj tau kaip vošiu!…“?

Bruce Lee filme Enter the Dragon – jis juk studijavo gatvinį gervės variantą vinčun (iš lovebrucelee.tumblr)

Todėl į sanchin-gata reikia žiūrėti veikiau kaip į vieną iš treniruočių metodų per specifinę “jėgos“ kata, kurios vadinamos heishu-gata, o ne manyti, kad tai yra “tokia pati“ dar viena “kovinė“ kata, kaip yra vadinamos kaishu-gata.

Nes sanchin nėra tokia kata, net jei ir turi visai realių ir praktiškai panaudojamų kovoje judesių.

Taip ir kinų gerviškasis sanzhen variantas, nors ir yra jiems taip pat pratimu (kadangi treniruoja vienu metu sinchroniškai iškart abi rankas), išties apjungia gatvinių muštynių elementus, taip neprisišaukiant sau ant gudrios šiknos jokios bėdos dėl galimo būtinosios ginties ribų peržengimo (nes joks prasčiokas savo teisių neapgintų imperatoriškame vietinio bonzos ar mandarino vadovaujamame teisme!):

  • tas rėmas delnais – gi labai natūrali gynybinė reakcija kaip įprastinė pozicija tiek “nemuškite manęs, prašau, viską atiduosiu!“, tiek ir atsistumiant nuo savęs, kad sudarytum saugesnį atstumą, kol didelis ir stiprus dar tavęs savo glėbyje nepadusino;
  • išmetimas plaštakų pirmyn – gali būti ir trumpas staigus šokiruojantis atemi smūgis tsuki arba dūris nukite, ištreniruojamas iki reflekso lygio;
  • dilbių išsukimas išorėn – tai ne tik vidurinis blokas, bet ir išsilaisvinimas nuo sugriebimo, ir netgi gali būti toks, sugniaužus kumštį, uppercut kaip bokse.

O po to – jau dedi į kojas, kad nepričiuptų, ką čia dabar tik ką nedoro pridarei gatvėje.

Gi tą baltosios gervės kung-fu sukūrė mergina… (iš gif tenor)

Aš tik tą tiesų judesį, kuris yra dūris, pakeisčiau treniruotėse delnu, pasuktu ne žemyn, bet į šoną, alkūnę palikęs beveik išteistą, bet irgi nukreiptą žemyn (petys irgi nuleidžiamas) – kaip yra kai kuriuose gervės stiliuose, ir kaip yra Goju-ryu (ir bendrai karate, jau nekalbant apie Isshin-ryu, kur išvis kitaip tsuki nebūna).

Tą juk irgi akivaizdžiai matote shisochin-gata, kuri, nenuostabu, taip į gyvenimo galą patiko pačiam Goju-ryu stiliaus ir šios kata sukūrėjui Miyagi Chojun (kuris buvo mano mokytojo mokytojo mokytojas).

Beje, tas delnų rėmas, atkreipkite dėmesį, dar moko prispaudimo žemyn, kas yra vadinama japoniškai osae, ir ką galima surasti tik kitoje sanchin-gata dalyje kaip kitą įtampų variantą.

Kodėl osae svarbu gervės variantams?

Nes jei ištiesite ranką pirmyn ir ją įtempsite, tai pastebėsite, kad taip nesunkiai gali net ir gerokai už jus silpnesnis (taigi moteris tą gervės kung-fu sukūrė!) nulenkti žemyn, o va iš apačios pakelti aukštyn – jau sunku (ir todėl gerviškoje Nahate iki Goju-ryu išvis net ir nebuvo tų “viršutinių“ ir kylančių blokų age-uke, apie ką jau rašiau, kaip skirstymas į du lygius kitaip yra racionalesnis už “šotokanišką“ skirstymą į tris su tam reikalingais trimis blokais).

Ir kodėl? Nes prispaudinėjama ranka priešinasi tik nediduku deltiniu raumeniu petyje, kai keliama ranka priešinasi didžiausiu plačiuoju nugaros raumeniu.

Ir atvirkščiai – kaip tik šiuo nugaros raumeniu toji “silnutė“ gervė Baihe lengvai pati įveikia agresyvųjį ir “stiprųjį“ lochą archatą Luohan… Todėl gervė visada prilimpa ir visada lipa dominuoti kovoje iš viršaus priešininko galūnėms (oi, kokia išdykėlė toji gervė!..)

Jūs irgi atkreipėte į tą jos gervišką delnų trečią ir bazinę padėtį osae? (iš tenor)

Bet tai – kita tema (ša, husarai!).

O jūs, jei praktikuojate netgi karate tą sanchin-gata, tai tikrai galite kaip atskiru kihon pratimu pasipraktikuoti ir gervišką sanzhen “viens, du, trys“ – užtikrinu, kad pakeliui atrasite tame sau daug įdomybių!

Ir kurios padės patobulinti jūsų tradicinę (ar netgi netradicinės orientacijos) karate.

Osu!

3 Comments

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s