Atviro kodo karate?

Šiuos metus pradėjau publikuodamas užsilikusį nuo 2013 metų ir nebaigtą įrašą su klausimu, kiek Goju-ryu karate yra paties Miyagi Chojun išmislas, nors jis pats ilgą laiką teigė, kad viso to išmokęs tik iš savo Nahate mokytojo Higashionna Kanryo, ir tiek visus įtikino, kad daug šių teiginių iki šiol papūgiškai kartojama net nepasidomint, ar jie vis dar teisingi, nes Miyagi-sensei dar tarpukariu tapo vienu esminių karate meistrų, kuriam nebereikėjo jau remtis savo mirusio mokytojo, savo laiku buvusio antruoju (po Itosu Anko, kuris iš esmės ėjo Ryukyu karalystės sostinėje Shuri tarnybą karaliaus dvare, skirtingai nuo “privatininko“ Higashionna-sensei iš Naha uostamiesčio) pagal svarbą Okinavoje, autoritetu.

Ir tame įraše aš užsimenu, kad Miyagi-sensei išties į savo Goju-ryu žiūrėjo ne į kaip visokių autorinių teisių copyright saugomą baigtinę sistemą, dalinamą pagal licencijas ir frančyzę (ką rodo ir teiginiai, kad čia jis iš pradžių visko tiek išmokęs iš savo mokytojo, o po to tik interpretavęs, ir jau daug vėliau atsiradę pasakymų, apie tai, kad ir papildęs sistemą).

Reklama

Kiek Goju-ryu yra paties Miyagi Chojun išmislas? (2/2)

Šį mėnesį pradėjau ir užbaigsiu ta pačia tema.

Ir jei pirmoji dalis suintrigavo jus mano klausimu, o kiek išties Goju-ryu mokykloje jos kūrėjas Miyagi Chojun yra prikūręs, o kiek išties perėmęs iš savo mokytojo Higashionna Kanryo, nepaisant to, kad pats viską prirašė pastarąjam, kuomet dar jaunas būdamas savo mokyklą populiarino ir stūmė į mases, tiek kaip valstybinio visuotinio švietimo fizinio lavinimo programą (Shorin-ryu daugiau mokyta vidurinėse mokyklose pagal Itosu Anko Shurite palikimą, kai Goju-ryu plito profesinėse amatų ir komercijos mokyklose kaip Nahate variantas) bei, kiek vėliau to dėka, jau ir Okinavos prefektūros policijos akademijos kovinio ir sportinio parengimo metodas, kuomet Miyagi-sensei tapo vyriausiuoju instruktoriumi, o jo mokinys Miyazato Ei’ichi (po šio mirties perėmusio pareigas ir įkūrusio Jundokan mokyklą, kuri yra ir mano Alma Mater) jo padėjėju.

Kiek Goju-ryu yra paties Miyagi Chojun išmislas? (1/2)

Šį įrašą parašiau dar 2013 metais spalio 8 dieną kaip vieną iš trijų dalių bendro ciklo apie Goju-ryu karate sudarančių kata kilmę, ir iš kur jos atėjo (oi ne, oficialios versijos kaip tik yra dažnai pasakaitės iš rūsio, ir ne viskas taip jau ir paskendę opiumo miglose, žinokite).

Bet kitoms dalims medžiagos komponavimas užtruko, kol nusprendžiau štai jau kone po penkerių metų dabar jau 2018 metus pradėti verčiau šiuo peržiūrėtu tekstu, nes, galop, juk ir tinklaraštis vadinasi Apie karate kitaip™, tad ir bendrai karate ir konkrečiai Goju-ryu populiarinimo dera nepamiršti tarp 2017 metus įsivyravusių kūno rengybos bei savigynos temų, tiesa?

* * * 

Tas Goju-ryu, kur daugiau Ju

Kažkaip nepelnytai apleidau savo šitą tinklaraštį ir tuos jo dvejus skaitytojus (dabar galvoju, kas antras…). Bet manau, kad metas grįžti prie šaknų ir mano mylimo Goju-ryu.

Osu!

Kyokushinkai. Truputį apie judėjimą

Skirtingai nuo yabitute sistemų, Kyokushinkai karate nors ir yra sportas, bet vis tik karate.

Tiesa, tai seniai išaugta mano mokykla, bet sentimentų iš jaunystės-kvailystės jokiais loumavašiais neišmuši, o ir dabar iš Goju-ryu pozicijų į juos žiūriu atlaidžiai kaip senelis į anūkus (kuo jie iš esmės ir yra).

Sanseru?

Kilo mintis va ryte dėl sanseru bunkai, tai galvoju, pažiūrėsiu detalių, kaip didmeistriai atlieka. Aišku, pagal dažnumą visada išmeta Morio Higaonna, kuris “gyvą Leniną matė“.

Pažiūrėjau ir susierzinau. Tada pažiūrėjau, kaip jis interpretuoja, ir išvis susinervinau.

Kakiwake-uke, kuris nėra kakiwake-uke

Jei vis dar nesekate Iain Abernethy facebook, jo tinklaraštyje, jo naujienlaiškyje ar youtube, tai nesuprantu, ko laukiate ir to dabar nepadarote?

Suprantu, kad dar prieš dešimtmetį buvę problemų ne vienam su anglų kalbos nemokėjimu,  bet dabar net koks Užpalių kaimo bernas, dirbęs Anglijoje kileriu… k-hm, chicken farm – t.y. viščiukų fermoje, suprastų, apie ką kalbama. Ir tik užsispyrę vietiniai savamoksliai mūsų kovos menų “patriarchai“ ir visokie “unikumai“ iki šiol studijuoja ruskių išradinėjimus ir paspirtuko (nors ką jie pagal brėžinius surinkinėtų, o vis tiek kalašnikovas gaunasi) išradinėjimus kovos menuose, nes kitos kalbos nemoka ir nesupranta, kaip, beje, ir jų didžiatautiniai šaltiniai, mirkstantys savo nežinios ir susireikšminimo kemsyne su šūkiu “Rasieja vpierdie!“.

Bet gal grįžkime prie Iain ir jo karate matymo, tokio artimo mano požiūriui, ir iš kurio aš pats galiu ne mažiau pasimokyti.