Gal, sakyčiau, naujos rubrikos reiktų?
Tarkime, paskirtos fitnesui (kaip ten kalbainiškai: kūno grožyba ar riebalų drožyba – nepamenu). Nors kažkada gi rašiau, kodėl kultūrizmas geriau už karate.
* * *
Vakar paskaičiavau savo BMI (kūno masės indeksas, o ne kokistai ten universitetas), tai kaip ir turiu 2kg viršsvorį. Susiparinau.
Teks sudeginti juos velniop!
Manau, kad tam mėnesio net daugiau, nei pakanka (kaip sako sRačas Užkalniui: fiksuoju), o jei pasisveikinsiu su šiemet dar manęs nevežusiu dviračiu (Panther King – praktiškai, kaip ir tankų divizija Anapilinė kaukuolikė), tai nežinau, dėkos ten ta man prostata, ar ne, bet kilogramai tikrai degs – patikrintas reikalas.
Kitas čia, aišku, nesiparintų (lietuviai vyrai labai gražūs savo skustomis makaulėmis, atsikišusiais pilvais ir rankinukais per petį), o aš pagalvojau:
– Nu kaip jūs, moterys, ir išgyvenat???
Foto iš FB – kažkas iš draugų dalinosi iš Sportas Merginoms grupės
Bet aš vis tik obuolių neėsiu, nes man nuo jų dantys atšimpa, o viarslaz čia be aštradančių nevyksta.
* * *
Klausiate, o kas yra BMI ir kaip jis skaičiuojamas? Apie tai galima paskaityti ir vikėje (angliškai daugiau).
Body Mass Index arba Kūno Masės Indeksas (liet. KMI) – kūno svorio ir ūgio santykis, tik ne taip tiesmukai skaičiuojant, o išvedant pagal formulę:
BMI = masė kg / (ūgis m x ūgis m)
– galima rašyti ūgis metrais kvadratu, bet užrašius panašu į kvadratinius metrus, tai surašiau, kaip į MS Excel įsivesti. Nors yra ir pilna internete skaičiuoklių, ir į išmanųjį galite atsisiųsti apps’ą.
Normalus svoris yra prie indekso intervalo nuo 18,5 iki 25. Kai skaičius mažesnis, reiškia, kad jums trūksta kūno masės. Kai jis viršija – reiškia, jau turite antsvorio.
Nors pastebėjau, kad nuo vidutinio ūgio aukštyn ta formulė yra ganėtinai paprasta – nuo savo ūgio numetat metrą, o lieka centimetrų skaičius, kuris daugmaž atitinka jūsų “idelius“ kilogramus. Šį skaičiavimą propagavo Polis Broka, nors jis tinkamas 25-30 metų vidutinio ūgio vyrams (aš jau toks nesu, kaip ir ūgiu tik dabar pasidariau vidutinis, kuomet aplink pilna akseleratų).
Mažokai čia gaunasi, pasakysite.
Gal kažkada sovietmečiu, kai ėsti nebuvo ką, o parduotuvėse rasdavai ragus ir kanopas bei karvių tešmenis, tai ši kūno masė ir buvo grožio etalonas. Dabar ne tik per makdonaldsus yra vyrai natūraliai pasunkėję – gi pilna džymų ir kačiokų.
Čia toks vienas žinomesnių egzempliorių su viršijančia kūno mase pagal BMI (iš flixya.com)
Todėl sutinku, kad jei esate raumuo be riebalo, o BMI rodo “aptukimą“, tai čia tik rodo, kad turite per daug raumens, o ne masės. Nors masės vis tiek turite per daug, bet tai šis viršsvoris yra proteinų ir atletinio darbo rezultatas, todėl kūdintis tikrai nėra ko. Galop, visi pasensime, ir tai raumens masei, deja, palaikyti vis daugiau reiks pastangų, o papildai ne tiek ir tegelbės…
* * *
Tad jei jau įdomu visokie indeksai be BMI, tai įdomu bus ir kitokie kūno apmatai.
Tarkime, sename žurnale (o gal ir kokioje populiarinimo knygoje) dar sovietmečiu radau kūno apimčių matavimų koeficientus, kaip turėtų atrodyti hamoningas ir išdailintas kūnas. Kartais per dideli bicepsai irgi atrodo neskoningai, nors sutinku, kad tikrą vyrą ir snarglys puošia. Galop, geriau juos turėti, nei neturėti, tiesa?
Tuomet dar nebuvo tokio dalyko kaip fitnesas ar kultūrizmas (buvo atletinė gimnastika), tad ir grožio bei kūno raumenų harmonijos supratimas nuo dabartinio šiek tiek skyrėsi. Įdomumo dėlei sudedu tuos koeficientus:
- Dubuo (klubai) – čia yra bazinis skaičius centimetrais, kuris dauginamas iš koeficiento žemiau, ir tuomet gaunamas normalus arba pagerintas (po brūkšnio) rezultatas, rodantis konkrečios matuotos (per didžiausią vietą ir įtemptai) apimtį. Paprastai šita vieta nekinta, ir yra “kultūristinis tandenas“, jei taip norite – pagal jį lyginami kiti kūno išmatavimai, kuriuos galima padidinti arba sumažinti fiziniais pratimais
- Dilbis 0,317 / 0,341
- Žastas (bicepsai) 0,381 / 0,425
- Kaklas 0,411 / 0,425
- Krūtinė 1,11 / 1,18
- Juosmuo 0,84 / 0,816
- Šlaunis 0,595 / 0,619
- Blauzda 0,397 / 0,408
Kuo gerai šitie koeficientai?
Nes leidžia įsivertinti objektyviai, o ne pagal subjektyvius norus ar įsivaizdavimus, kuri kūno dalis kiek yra išsivysčiusi (ir trūksta joje raumeninės masės, o gal riebalinis sluoksnis per didelis?), o prie kurios dalies vertėtų padirbėti daugiau. Aišku, koeficientai šie yra aktualūs tik vyrams, nes moterys kitaip sudėtos (ir tai, manau, yra gerai).
Be abejo, išorinės padailintos raumenų formos ne itin taip jau tiesiogiai reikalingos karate (ar pan. kovos mene), o ir treniruojama hojo-undo bei jumbi-undo pagalba kiek kiti dalykai (ir netgi raumenys ne tie, kurie reikalingi kūno masei!), ir ne dėl grožio, aišku. Tačiau čia ir tema gi kita.
* * *
Kad jau užėjo tokia šventė, tai susiradau savo vos ne 30-ties (kaip bėga laikas…) metų senumo užrašus. Dar pasidalinsiu įdomybėmis.
Pagal Vanina (?) Bongard, tai tinkama kūno masė kg apskaičiuojama ūgį cm padauginus iš krūtinės apimties cm ir padalinus iš 240.
Dar galima kūno svorį įvertinti pagal tai, kiek gramų tenka 1 cm ūgio:
- >540 – nutukimas
- 451-540 – per didelis
- 416-450 – bereikalingas (kaip man patinka sinonimai…)
- 401-415 – geras
- 400 – puikus vyrams
- 390 – puikus moterims
- 360-389 – vidutinis
- 320-359 – blogas
- 300-319 – labai blogas
- 200-299 – išsekimas
Humanitarams, kuriems prastai su matematika, aiškinu, kaip apskaičiuoti:
svoris kg x 1000 / ūgis cm
Čia šiaip motyvacinis paveiksliukas skustiems rankinukų nešiotojams (iš mindsetfitnessforher.com)
Ištvermei įvertinti yra iki šiol taikomas K. Kuperio 12 minučių bėgimo testas (skirtas vidutinio amžiaus žmonėms, bet kad dabar žiūriu, daug jaunimo yra senyvo amžiaus…), kur žiūrimas nuotolis metrais, kuris per šį laiką nubėgamas (kairys stulpelis – moterims, dešinys per brūkšnį – vyrams):
- labai blogas – <1500 / <1600
- blogas – 1500-1840 / 1600-1900
- patenkinamas – 1850-2150 / 2000-2400
- geras – 2160-2640 / 2500-2700
- labai geras – >2650 / >2800
Patarimas treniruojantis būtų toks: pulsas treniruojantis turėtų būti maždaug 70 proc. nuo maksimalus leistinas pulso, kuris apskaičiuojamas iš 220 atimant savo amžių (yra išimčių, be abejo!), nes bendrai yra laikoma, kad kai pulsas yra:
- 100-130 tvinksnių per minutę – mažo intensyvumo darbas
- 131-150 – vidutinio intensyvumo darbas
- 151-170 – didelio intensyvumo darbas
Dar turiu krūvą normatyvų, kuriems būtų galima netgi atskirą temą skirti, tarkime, lyginant sovietų ir jų karinių oponentų fizinius reikalavimus.
O šiam kartui gana – greitai krentat ant žemės ir darot atsispaudimus!
Osu!
* * *
Tęsinys – kaip sekėsi
Cit.: “Vakar paskaičiavau savo BMI (kūno masės indeksas, o ne kokistai ten universitetas), tai kaip ir turiu 2kg viršsvorį. Susiparinau.“
Pala. Dar klausimas, ar ten tikrai riebaliukai. Juk Tamsta visą žiemą pas Bobą H. treniravaisi. 🙂 Tai, mano galva, ten turėtų būti raumenukai. Ypač, kad Bobas tikriausiai tinginiauti Tamstai tikrai neleido.
Tai kad buvo atvirkščiai, deja: pasivėžinus greitąja dėl nugaros (vieną rytą dariau tameshiwari testą veidu su grindų plytelėmis – skaitau, kad lygiosios) ir gavus kelis mėnesius stiprių nuskausminamųjų injekcijų, daktaro nurodymu aš nieko bemaž 8 mėnesius ir neveikiau (kad iš pradžių ir miegoti horizontaliai negalėjau).
Iš čia ir tas “antsvoris“. O kai po truputį savo reabilitaciją pradėjau ir ketinau grįžti, tai paaiškėjo, kad Bobas išvažiuoja.
Numesiu aš tuos nereikalingus kg – ne problema. Kad tik tiek tų problemų tebūtų… 🙂
Užuojauta dėl tokios skaudžios traumos. 😦
O problemos visos išsisprendžia arba yra išsprendžiamos. 🙂
Tai nėra tokių problemų, kurios neišsprendžiamos WD-40 arba duct tape. Pastaroji tinka burnai užklijuoti, kad ir obuolių neėstų. 😀
Sveiki,
o mano KMI vis ties žemesniąja riba balansuoja. Atrodo, per praėjusį apsilankymą pas gydytoją jau ir truputį žemiau gero buvo. Tai irgi nėra labai gerai. Kaip tik šįvakar pradėsiu į jogos pamokas vaikščioti, tikiuosi padės truputį daugiau tvirtumo ir lankstumo įgyti.
O dėl fitneso (parūpo, kaip persikvaifikuojančiam filologui :)), manau, kad yra visa krūva gerų lietuviškų atitikmenų: kūno lavinimas, kūno rengyba, kūno kultūra. Trečiasis man tikriausiai patinka labiausiai – iš karto nurodo į kultūringą kūno lavinimą, be jokių Konanų barbarų ar gyvūnams pritaikytų „papildų“ 🙂
linkėjimai,
A.
Fitnesas verčiamas kaip kūno rengyba. Bet tai pakeitimas body building į kultūrizmą (vietoje buvusios atletinės gimnastikos) nelabai kalbiškai geras buvo. Todėl aš labiau prisilaikau angliškos sąvokos. Kaip ir power lifting atveju – skiriasi nuo sunkiosios atletikos. Dar pridėjus lengvąją atletiką ir gimnastiką – kaip tik gaunasi visi variantai fizinio lavinimo (nors čia dar pridės kai kas aerobiką, kalanetiką, pilates, jogą ir pan.). 😀
Kūno kultūra jau buvo. 🙂 Tai yra 19a. pab. ir 20a. pradžios produktas, ir esmė ne vien pavadinime – kaip ir ją pakeitė iš esmės būtent fitnesas. Beje, Goju-ryu parengiamieji jumbi-undo pratimai yra šiuo pagrindu padaryti (reiks kada aprašyti – kiek juokingas kompleksas, nesuprastas ir nelabai gerai naudojamas). 😉
KMI derėtų didinti. Siūlyčiau didinti raumenų masę (jie sunkesni už riebalus), darant didžiųjų raumenų grupių masės pratimus (o čia reikia ne jogos, o kultūrizmo jau), ir būtinai vartojant amino rūgščių papildus, kurie didina raumenų masę. Ir dažniau maitintis. 🙂
Sveiki,
tikrai, „kultūrizmas“ keistokos darybos terminas. Šiaip, yra visa krūva lietuviškų terminų ar žodžių junginių įvardinti įvairioms kūno rengybos (jei tai laikytume pačiu bendriausiu terminu) sąvokoms, tik pačią sąvokų sistemą prieš tai reikia gerai išsiaiškinti ir išsidėlioti. Joje reiktų atskirti kūno rengybos tikslus, sistemas, siekiamybes ir priemones. Todėl „kūno kultūra“ nepakliūtų į tą patį lygmenį, kaip „aerobika“ ar „pilates“ – man atrodo, kad pirmasis dalykas numato tam tikrą siektiną tikslą, o antrieji du dalykai yra labiau pratimų rinkiniai, pritaikyti įgyvendinti vieną ar kitą sisteminį tikslą.
Terminų vertimas tuomet taptų antrinių rūpesčių – reiktų palyginti savą ir svetimą sistemą, ir nutarti ar kokia nors sąvoka jau pakankamai atitinka, ar sistemą dar reikia plėsti arba tikslinti. Ar kas nors kruopščiai užsiėmė šiais terminais?
Apie raumenų masės didinimą ir kultūrizmą kažkada galvojau, ir man tai vis dar kelia abejonių. Jos ėmė kilti kažkada būnant sporto klube, ir darant kažkokį gan neįprastą kėlimą (jau ir pamiršau, koks konkrečiai judesys tai buvo). Tada pagalvojau: „O kam man to? Ar kada nors už salės ribų teks tokiu būdu ranką judint? Tikriausiai ne.“
Klausimas kyla, koks kultūrizmo tikslas, ir kam jo reikia? Ar didesni raumenys yra gėris savaime? Kam pasidaryti juos gerokai didesnius, nei reikia kasdienėje veikloje, ir po to nuolat papildomai darbuotis, kad jie dideli ir išliktų – nes savaime, gi, organizmas atsikrato, ko nereikia.
Nesupraskit klaidingai – šiais klausimais nesakau, kad sportuoti nereikia. Va, jau minėjau, kad man visai patinka joga. Bet jos tikslas tarsi aiškus: mokytoja papasakoja apie kiekvieną poziciją, kuo ši naudinga kraujotakai, sąnariams ar kokiu kitu aspektu sveikatai. Visai įmanoma, kad ji klysta, ir kad jogos žinios yra pasenusios beigi neatitinka šiuolaikinio medicinos mokslo (kuriuo pasitikėčiau labiau). Tačiau pats tikslas, geresnė sveikata, didesnė fizinė gerovė, man atrodo labai suprantamas ir labai siektinas. Kūno rengyba tikriausiai galima siekti pačių įvairiausių tikslų (tarkime, galima siekt pakelti didžiausią traktoriaus padangą pasaulyje), ir tie tikslai numatytų skirtingas sistemas bei pratimų rinkinius. Būtų labai šaunu kada plačiau pasidomėti apie įvairius skirtingus variantus. Gal žinote tam šaltinių anglų kalba (nes lietuviškų tikriausiai nebus)?
linkėjimai,
Andrius
Fitness yra išverstas kaip kūno rengyba, o bodybuilding kaip kultūrizmas.
Gal ir reiktų parengti atskirą įrašą apie tai, kuo kas skiriasi. Nors viskas surandama internete, tai kam perkramtyti? 🙂
Mieliau apie hojo-undo parašysiu.
Wow nerealus straipsnis! O kas tas Bongardas? Paskaiciavau, kad turiu 512 tu tasku, bet cia manau ne visiems tiksliai yra tas dalykas. Skaitausi nutukes, o bf turiu tik 8-10proc. 😀
Raumuo toje pačioje apimtyje sveria daugiau už riebalą, tad jei esi raumeningas, tai suprantama, kodėl kūno masė didesnė. Apie tai rašiau aukščiau.