BMI – idealus svoris. O toliau?…

Posted: 2013-05-29 in Atletika
Žymos:, ,

Gana neseniai čia rašiau apie BMI (liet. KMI – kūno masės indeksą), pridėdamas ir kitų parametrų. Kai kurie, net ir ne iš pūzrų pusės žiūrint, atrodo kiek distrofiškai arba kažkaip iškrypusiai.

Na, sovietmečiu irgi į kultūrizmą žiūrėta kaip į Vakarų buržuazinį iškrypimą – ko gi ten pumpuoti raumenis, depiliuotis (“o, tai juk gėjiška!“) kūną ir paskui jį kokiu batų tepalu išsivaksavus, šypsotis visaip ant scenos staipantis. Iš esmės, tai darbo žmogui buvo, kompartijos supratimu, nereikalingas pižoniškumas (o va kai kurie tarybinės liaudies elementai vis tik šį užsiėmimą pamėgo, vėliau laukinio kapitalizmo metu išnaudoję reketui).

Tad apie fitnesą tema, manau, bus toliau plėtojama, nes, kaip bebūtų, karate (ypač – Goju-ryu) yra savi parengiamieji pratimai (hojo-undo), atliekami tiek su savo kūnu svoriu (jumbi-undo), tiek ir su įvairiais svarmenimis (kigu-undo), ir gana netradicinės (kultūrizmo požiūriu, o ne okinaviečių) formos bei paskirties. Juolab, kad atsigaudinėjant man po daktaro prirašytos fizinės ramybės terapijos, būtent hojo-undo yra dabar svarbiau už kihon, kata ar kumite.

rocky

Vienas toks vardu Rocky irgi susirasdavo įdomių treniruoklių pasirengimui

* * *

Ir, pamenate, ką gegužės 15 dieną sau pažadėjau? Kad nepraeis nei mėnuo, o tuos nelemtus 2kg viršsvorio (na, iki tol, kol čia viešai jau žadėjau, nepalikdamas sau kelio trauktis, tai aš ne vieną ir ne du jau buvau numetęs…) aš numesiu, įtilpdamas į BMI idealaus svorio intervalą.

Savęs negerbčiau, jei pažadėčiau ir netesėčiau. Photo or didn’t happen! – kaip sakoma internetuose:

BMI 2013-05-27

Kvitas iš elektroninių svarstyklių ir ūgio matuoklių, kurių apstu visuose prekybos tinkluose prie tūlikų

Ūgis šiek tiek meluoja (per basučių padų storį), kaip ir svorio gal kiek per daug (babkių pilnos kišenės), bet tos paklaidos viena kitą santykinai atitinka – rezultatas pasiektas net anksčiau, nei per pusę mėnesio!

Šiaip būtų smagiau, jei tos svarstyklės ir matuoklės būtų prausyklos erdvėje (vis tiek gi yra dvi!), o ne koridoriuje, kur visi eina pro šalį ir spokso, ką čia veiki (ypač smalsu storom bobom apkūnioms moterims). Eidamas pro kitas aptikau du liūdno veido vidutinio amžiaus vyriškius, studijuojančius turimą kvitą. Na, nebūčiau aš, jei nepasiūlyčiau kvitais (sic!) pasimatuoti…

O šiaip tai ką? Matyt, kyla tik du klausimai:

  1. Kaip šitai pasiekti?
  2. Ko toliau siekti?

* * *

Tai į pirmą atsakymas jau buvo praeitoje temoje – ėsti mažiau, va ir viskas.

Esu radęs įvairius santykius, kad kultūrizme maistas lemia 70 proc. rezultato, o tik likę proc. – tai fiziniai pratimai (ir dar genetika, bet “tokie mano genai“ yra parankiausias kiekvieno tinginio pasiteisinimas!); dar mačiau sudėliota pagal Paretą: 80 proc. maistas ir 20 proc. fiziniai pratimai. Net jei būtų 50/50, tai kiekvienas šiek tiek vadybą studijavęs iškart pirštu bakstels, į ką pirmiausia dera atkreipti dėmesį, kas realiai ir apčiuopiamai padės greičiausiai pasiekti didžiausią efektą.

Aišku, ne vienas/-a bandęs/-usi visokias dietas atsidus, kad taip anaiptol nėra, kad 20 proc. pastangų (na, kas čia yra – tiesiog neėsti?) padeda pasiekti 80 proc. rezultato (pagal Pareto dėsnį) – valgyti tai oi kaip norisi!… Kaip ir įvairūs fitneso ar kultūrizmo treneriai, jei tik jie negauna savo procentų iš maisto priedų ir papildų bei proteinų pardavimo, nutylės tą faktą, kad šimtaprocentinės pastangos sporto salėje prie treniruoklių duos tik 20-30 proc. galimo rezultato, nes daug svarbiau yra mityba – juk į gym turi klientas eiti, ne restoraninis čia gi biznis!

Mano patarimas paprastas: nepuldinėkite prie visokių dietų – jos yra daug nervų kainuojantis užsiėmimas su laikinais rezultatais. Valgykite taip, kaip esate įpratę, nes mielas maistas yra mielesnis už dietinį. Tiesiog ribokite visokius aliejus ir riebalus (lašiniai ar dešra nėra blogai!). Mažiau miltinių patiekalų ir bulvių (bulves galima tikrai pakeisti kitu garnyru). Daugiau žalumynų, bet ir mėsa (!) yra gerai (nes proteinų šaltinis). Net jei draugai vedasi į kokią blyninę – ten irgi galima rasti mėsiškų (!) salotų.

Šiaip kiekį ribokite, ir spjaukite į barzdą tam, kuris sako, kad “geriau po mažiau, bet dažniau“ – taip tik skatinamas didesnio maisto kiekio suvartojimas ir išsiugdomas įprotis nuolat ėsti. Pusryčius valgykite kuo vėliau, bet suvalgykite patys. Pietus dalinkitės su draugu (kolegos juk gali palaikyti kompaniją po darbo? – ne prisiėsti gi einate!), o vakarienę tegul ėda priešas ir tunka (manyje prakalbo krikščionis, aha). Kai sakau “pietus“, tai neturiu omeny sočiapiečių vidury dienos, reikalaujančių siestos – turiu omeny lunch on dinner time.

Svarbu, kad netaptumėt kalorijų skaičiuoklėmis ir dietų maniakais (angliavandeniai yra irgi reikalingi, lašiniai yra puikus energijos šaltinis, šokoladas suteikia gyvenimui džiaugsmą, o alus nėra tiek baisus, kiek užkanda prie jo, bei geriausia žuvis yra dešra).

Dar kartą primenu: ne, ne fiziniai pratimai (jie irgi reikalingi, nes kelia raumenų tonusą, skatina medžiagų apykaitą ir padeda deginti kalorijas!) duoda rezultatą, o būtent mitybos įpročiai. Galite valgyti bet ką – tik perpus mažiau, nei dabar, štai ir visa paslaptis (pernai pusryčiams suvalgydavau 6 sumuštinius, o dabar pakanka 3).

Kvailiausia, ką padarytumėt, tai taptumėt vegetaru (nekonkuruokite su karvėmis – matėt, kokios jos storos?).

bruce-lee

Bruce Lee buvo geras maniakas fitnese – nustatė išvaizdos fizinių standartų reikalavimus ne tik koviniuose filmuose

* * *

Tai antras klausimas: o kokį tikslą toliau išsikeliu, kai jau mityba sutvarkyta ir BMI yra idealaus svorio ribose?

Iš tiesų, tai negaliu apsispręsti: six-pack pilvo presas ar 100 atsispaudimų?

Fizinio grožio detalė ar fizinio pasirengimo lygis???

Padėkite apsispręsti!!!

Jei rimtai, tai šitam pasiekti prireiks, aišku, ne mėnesio – gerai būtų pasiekti kažkurį tikslą iki Kalėdų (dovana sau?…). Tad gal taip ir bus: ką bedarysiu, o kažkuris rezultatas gausis savaime pakeliui?…

Iš tiesų, ne tiek ir svarbu, iš karate pozicijų žiūrint, bus tas ryškus reljefinis presas, ar ne; gali tu padaryti šimtą atsispaudimų, ar ne – kūno (angl. core) tvirtumui, kaip pasakytų jums bet kuris powerlifter’is, besišaipantis iš kultūristų, preso reljefas įtakos nedaro (karate meistrai už tai dažnai yra pilvūzai, nes turi tvirtą “kamieną“… su papildomu apsauginiu riebalų sluoksniu, aišku), o smūgiui naudos daugiau duoda ne bicepsai su tricepsais, o paprasčiausias nesinaudojimas liftu (nes smūgis gimsta pėdose, o ne rankose ar pečiuose).

Žiūrėsim prieš Kalėdas, kas gausis?…

* * *

O šiaip vienas iš mėgėjų dviratininkų “Velodemonai“ Renatas kažkada čia gerai pastebėjo: susirūpinęs dėl savo antsvorio, pradėjau pastebėti, kiek aplink daug nutukėlių.

Atsibuskite, guodžiantys save, kad ten kokie amerikonai prisiėda hamburgerių ir yra stori kaip kiaulės! Niekur tiek viešai sportuojančių ir puikią figūrą turinčių žmonių nemačiau, kiek JAV (o buvau ten triskart), ir nors Lietuvoje jau po truputį prakutę žmonės atkunta ir investuoja jau į savo fizinę būklę, mums dar oi kaip toli šaukia iki jų “masinio pamišimo“ (per TV pagrindinės reklamos: fitnesas, koučingas ir automobilių lizingas).

Buvo atvykę čia dar man “praeitame gyvenime“ instruktoriai “pencinykai“ – jų pirmas klausimas man: ne kur čia yra baras, o kur čia yra gym. Didesnę jų lėktuvo bagažo dalį, aišku, sudarė įvairūs maisto papildai ir proteinas. Na, galima sakyti, kad jie yra išimtis – visi trys buvo Navy SeALs veteranai, o ten fizinis pasirengimas yra pačių aukščiausių pasaulinių standartų (mažiausiai, tik 10 metų ten tarnavęs, būdamas ganėtinai liesoko sudėjimo turėjo tikrai labai įspūdingus bicepsus).

O mūsų virtuvė ir mitybos įpročiai – baisiau už visus makdonaldsus. Karmėlavos cepelinai jau tapo nacionaliniu pasididžiavimu. Jei nesi centnerinis – tai net nesi “tikras vyras“. Va ir krenta kaip musės rudenį tie vyrai Lietuvoje dėl sveikatos problemų… o jų žmonos dar gana gražaus gyvenimo dienas leidžia besirūpindamos kapeliais.

Iš viso, apsidairykite – kiek jau daug pilvoto jaunimo (mano vaikystėje dručkiai vaikai buvo vadinami dikiais ir iš jų nevengta šaipytis, o dabar, panašu, jie tampa norma – ir ne todėl, kad vaikai pasidarė tolerantiškesni). Man netgi pačiam besidairant aplink (o tai tikrai ne vakar tokia mintis kilo), toptelėjo išvada, kad mūsų šalyje turėtų būti milžiniški vibratorių pardavimai ir lesbietės turėtų sudaryti vyraujančią gyventojų grupę. Kodėl? Nes kad tokiems storiems jos duotų…

Pažiūrėkite patys, kaip yra Lietuvoje:

  • moterys geriau rengiasi, nei vyrai – ir ne vien todėl, kad jų drabužiai šiaip gražesni, įvairesnių medžiagų, dailesnių fasonų (kur tie muškietininkų laikai su raukinukais apykaklėse ir rankogaliuose?), didesnis pasirinkimas (joms kelnės, ypač džinsai, tinka, bet va vyras su sijonu, neskaitant drąsių ir pislių, anot RoRa, škotų, atrodytų, švelniai tariant, ne kaip…);
  • moterys rūpinasi išvaizda – vyrų gi šukuosenos, jei tie nepraplikę (tikrai daugeliui ne genetika tą lėmė), labai dažnai yra buduliškos, tiesiog nuvarytos mašinėle (pateisinama tik kariuomenėje ir panašiame uždarame sociume, kur vyrauja fizinė veikla), o tai jei dar reiktų rūpintis makijažu?…;
  • moterys labiau rūpinasi ir savo figūra, ne tik tinkamu kūno svoriu (čia prie to privedė emancipacija, atsisakius anksčiau kūną koregavusių korsetų) – vyrai gi ištisai, kur nepažvelgsi, reklamuoja Gazprom savo pilvuose (va kam dabar iš tiesų reiktų korsetų…);
  • moterys labiau rūpinasi savo mityba – vyrai varžosi, kuris daugiau suės;
  • moterys labiau rūpinasi savo sveikata – ir ilgiau gyvena už vyrus;
  • moterys Lietuvai parvelka daugiausiai aukso iš olimpiadų (sic! – gi šios Antikoje buvo vyrų užsiėmimu);
  • įrašykite savo (bet lietuvės nusipelno begalės komplimentų!).

fitness

“Visi vyrai kiaulės, o apsirengti vis tiek nėra ką…“

O ką vyrai?

Kai visi tokie kuiliai aplink, tai jos ir taip duosane?

Kažkaip norėtųsi, kad kultūrizmas (ir fitnesas – plačiąja prasme) taptų įprastiniu, o ne išskirtiniu vyrų užsiėmimu, kai aplink tiek daug gražių moterų ir merginų. Ir kad jos šio dabartinio standarto nenuleistų, numoję ranka, kai aplink tiek daug pilvūzų, tai, suprask, ko čia ir joms stengtis (ypač, kai jau pavardė anytos, sudvigubinta arba išvis be santuokinį statusą rodančios “archaiškos“ priesagos).

Tad kaip aš čia pasižadėjau, ką pats gerinsiu fizinėje būklėje, taip ir jūs tą galite padaryti – sau patyliukais arba netgi ir čia, komentaruose. Tada trauktis arba aptingti nebus kaip ir kur.

Take a challenge!

Komentarai
  1. Sigita sako:

    geras challenge:) aš jau pasiekiau savo šių metų tikslą (skaičiuojant vis dar kaip studentei, nuo rugsėjo iki gegužės:) ). dabar tikslas paprastas – kad ir po metų svoris būtų +/- 1 kg ten pat, kur yra dabar:)

    • seiikan sako:

      Ne, nu taip neįdomu! Įsipareigok ką nors sau rimtesnio! Bent jau išmokti ant galvos pastovėti (nes su mažais vaikais ir taip tenka per galvą verstis, tai ką čia reiškia…).🙂

  2. Augustas sako:

    Sakyčiau, six-pack pilvo presas būtų geresnis pasirinkimas, nei 100 atsispaudimų (ir čia tikrai ne dėl estetikos…).🙂 Beje, o kodėl negalima siekti abiejų tikslų kartu?

    • seiikan sako:

      Galima. Ir bus, kaip rašiau. Tiesiog kažkuris turi tapti prioritetu, nes kažkuriam skirčiau maniakišką dėmesį.

  3. Na, six packui berods reikės tiesiog daugiau numesti svorio ( riebalų kiekis organizme ~10-15% berods). Ką nors įdomiau reikėtų🙂
    Reiktų, reikėtų patekti į BMI ribas…

    • seiikan sako:

      Tai va ir įsipareigok sau patekti į BMI ribas.😉

      O ką įdomiau? Juodą diržą karate, bet mokytojas išvažiavo. Tai čia nusikelia neaiškiam laikui. Artimesni planai apčiuopiamesni, manau.

      Ir taip, riebalų kiekį reikia nesveikai sumažinti prieš fiksuojant rezultatą.

  4. Ramunė sako:

    atsispaudimai, sakyčiau, gal kiek universalesnis reikalas, nei sixpakas – jei jau orientuotis į sveikatą, o ne vaizdelį?

    geras motyvuojantis rašinėlis, reik kuo daugiau tokių🙂 gal klaktels galvoj bent vienam kitam skaitančiam – tie motyvaciniai mygtukai kiekvienam skirtingi

    (ant rankų/galvos pastoviu vis dar, KMI idealus, bet va 25 atsispaudimai būtų iššūkis – net geriausiais sportavimo laikais tiek neištraukdavau🙂

  5. aBrisas Formanas sako:

    “O ką įdomiau? Juodą diržą karate, bet mokytojas išvažiavo”
    čia ką – šniūrėku sugalvojot pasimatuot?🙂 tad antra idėja tikrai geresnė

  6. aBrisas Formanas sako:

    Peršasi išvada jog žadate nebestudijuoti karate?🙂

  7. […] Tęsinys – kaip sekėsi […]

  8. […] net jei ir nesate katalikais?), todėl, suprantama, tą antradienį jau ateis atpildo atsiskaitymo valanda, juolab, kad ir, tikiuosi (dėl laiko), praeisiu šiandien, kuomet šis įrašas publikuojamas, jau […]

  9. […] Tačiau ne aš, nes užsirašiau – štai ta tema apie kūno masės indeksą ir ko reiktų siekti toliau. […]

  10. […] braškes. Ir galvoju, gi kaip ir treji metai gaunasi – galima atšvęsti pilvo nebuvimą. Galiu netgi masę paauginti, anot putliosios mano indės […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s