Manau, kad man reikia naujų džinsų.
Ne, šitie dar nesusitrynė, o ir šiaip sutrinti džinsai yra madingi, ypač merginoms su praplyšusiais keliais, kas yra labai seksualu, nes signalizuoja bernams, kad jos daug laiko praleidžia ant kelių čiulpdamos, tik antkelių nenaudoja. Ir tikrai man nereikia keisti, kad praplyšo keliai, juolab, kad į darbą einu su išeiginiu treningiuku kostiuminėmis kelnėmis, o ne džinsais.
Šiandien paskambino agentas ir pasiūlė vakare padirbėti per šituos mano laisvadienius. Sakau, kad vis dar atsisakysiu, nes sirguliuoju. Jis irgi, pasirodo, savaitgalį prakosėjo ir lovoje prasivartė, o ir mano landlord, kaip pripažino, irgi sau išrašė lovos režimą be šildančio šalia kūno (o aš ir galvoju, ko tas internetas vis atsijunginėja – matyt, geri srautai vaizdinės medžiagos prasisuko per router).
Gal virusas koks, nes šiaip jau orai antrądien puikūs – saulė šviečia, į miestą kviečia. Ne taip, kaip pas jus Lietuvoje, kur žiemą netikėliai kelininkai vėl užklupo gudriu pasyviuoju būdu pagal Sun Tzu strategiją wu wei.
Tai kaip Didžiosios Šventės (slaviškai – Velykos, nors rusai vis tiek sako žydiškai Pascha, paminint Mozės išvestą tautą iš Egipto)? Atsiridenot, atsitrankėt ir apsirijot margučiais?
Paprastai po tokių švenčių visi skundžiasi persirijimu, sunkumu skrandžio plote, ir tuomet sklinda dejonės, kaip čia taip Gavėnią ėdrūniškai užbaigti teko, ir dievagojimasis, kad dabar jau tai bus saikas valgyme. Aha, taip ir patikėjau – gi ir patys tuo savo pažadu netikit. Dar paprasčiau laisvamaniams – gali ėsti nevaržomas. Bet gali ir neėsti, nes irgi niekas nevaržo.
Šįkart todėl – apie dietą.
Būsimoji gydytoja Justė linksmina savo įrašais:
Biseksualios ir homoseksualios moterys turi didesnę riziką nutukti ar turėti antsvorį. Tuo tarpu biseksualūs ir homoseksualūs vyrai priešingai turi didesnę tikimybę būti “idealaus” svorio. Tai susiję su požiūriu į savo kūną – kuo žmogus juo mažiau patenkintas, tuo labiau kontroliuoja.
Man, aišku, ir lesbietės gražu, bet vis tiek labiau moterimis gundausi, nei vyrais, nes kažkaip netgi bučiuotis su vyru būtų – fe, tad nesu tikras, kad mano susirūpinimas savo pilvuko nušlifavimu kažkaip derėtų būti froidistiškai nagrinėjimas. Dėl tos fe priežasties nemėgstu, beje, ir imtynių (vilkin, ar tiksliau – mūvint triko), nors pradėjau savo Budo vis tik nuo sambo, tik ten vis tik imiesi su drabužiais, nors plikos kiškos ir kyšo iš po striukės (tiksliau, tai iš po aptemptų glaudžių, kas irgi sukeltų keistų minčių apie bolševikų polinkį į homoerotiką, k-hm – man labiau patiktų vis tik judogi kelnės, tačiau sambo striukė geresnė, o ir boksininko bateliai, perdaryti į imtynininko, parankiau baltam žmogui, nei basakoju valstiečiu po tatamį strikinėti).
Bet aš nuklystu. Kalba, kaip suprantate, eina apie anksčiau išsikeltus tikslus dėl asmeninio fitneso rezultato. Ir terminas buvo iki Kalėdų, ir va tas terminas neišvengiamai atėjo – nespėjom ir apsidairyti, nors pamiršti jau, įtariu, jūs ir suspėjot.
Markevičiaus grupės vadovu tapo Egidijuszas Nasewiczius, kresnas kvietinių ūsų savininkas. Jis, nieko nelaukdamas, paaiškino kursantams, ką jie veiks visą savaitę.
– Mokysimės karatė. Šį kovos meną galima išmokti per vieną dieną, jei esi labai gabus. Arba tenka mokytis visą gyvenimą, kaip man. O mes turime savaitę, kuri yra ilgesnė nei viena diena, ir visuomet gali tapti gyvenimu. Bent jo pabaiga.
Instruktorius šiek tiek stabtelėjo. Ir jam, ir kausytojams paskutinis sakinys pasirodė įtartinas, bet anglų visam būriui buvo antroji ir nemėgstama kalba, tad Nasewiczius tęsė toliau:
Teisėjas Audrius Cininas savo paskyroje pasidalino vienos bylos medžiaga kaip penktadienio anekdotais prieš savo atostogas, o kadangi šioji yra labai gyvenimiška, manau, kad tiktų ir prie savigynos temos – taip temos paįvairinimui.
Kadangi ne visi jo facebook paskyrą matote (yra dar tokių, kurie be FB?), tai perkopijuoju čia:
Romanas FB pasidalino naujiena apie karate įtraukimą į olimpinę programą (ir velniam to reikia?…). Tame klipe Hitler-sensei mini va šitą mergičką – Usami Rika.
Abu klipus jau pažiūrėjot?
Fuck me running…
