Ne tokia Goju-ryu?

Posted: 2013-10-08 in Karate
Žymos:, , ,

Va aš jums temą pratęsiu nuo saifa-gata bunkai.

Štai čia nuotrauka, kur jauni, iš kairės, Kyoda Juhatsu (To’on-ryu) ir, dešinėje, Miyagi Chojun (Goju-ryu) treniruojasi pas savo mokytoją Higashionna Kanryo (foto iš eureb.com):

oureb com

Matote, abu sanchin-dachi stovėsenoje, atlieka tora-guchi bloką, pereidami prie sanchin-gata dvigubojo bloko sugniaužtais kumščiais. Aišku, iš šitos padėties galima pereiti kaire ranka prie sučiupimo (tarkime, už šeimyninių brangenybių šituose baltuose šortukuose) arba dešine ranka smogti tiesų tsuki į snukį – ir kumštis jau suformuotas, ir struktūra teisinga, nes alkūnė žemyn, ir kumštis jau pusę distancijos nukeliavęs.

Dar įdomu tai, kad kūnai truputį pakumpę – kaip įprasta yra Uechi-ryu. Ne tiek daug, uždengiant vidaus organus ir sutrumpinant presą, bet vienos bendros šaknys jaučiasi, ar ne?

* * *

Vienas dalykas tik neteisingas – čia ne Miyagi, ne Kyoda, ne Goju-ryu, Uechi-ryu ar To’on-ryu, ne jokia čia, greičiausiai, ne sanchin, ir iš viso šitie žmonės nieko bendro su karate neturi.

Aš net nežinau, kas jie tokie.

Kiek google translate padėjo šaltinyje hieroglifus suprasti, čia iš viso yra vinčunis (Wing Chun), kuris yra jončiun (Yong Chun), ir kuris, pagal užrašymą, labiau pabrėžia Fujian provincijos miestą Yongchun, kur ir gimė Baihe-quan – Baltosios Gervės stilius. Nors, kaip sakiau, čia gal net ne gervė, o “amžinasis pavasaris“ – tas pats, neva, Bruce Lee stilius, išmoktas iš Ip Mann, kur malama rankomis kaip kombainas prieš save, paskui ištrankoma fizionomija ir nuspiriama tiesiu į pilvą.

Bent jau taip nuotraukos publikuotojas savo hieroglifais komentare teigia dėl stiliaus, nes jį sužavi vertikalus trumpas kumštis. Gi pagal kairę ranką aš čia matau gervę.

Ir dar pasakykit, ar čia ne sutapimas, kad Yongchun Bai He Quan (永春白鹤拳), pas mus žinomas kaip Fujian Baltoji Gervė (Yongchun yra būtent Fujian provincijoje), gi užrašomas tais pačiais rašmenimis, kaip ir tas pats, neva, unikalusis vinčun-kuen/yongchun-quan (įsiveskite į google translate 永春 – ir su tarpu bus jums vertimas angliškai pateikiamas kaip wing chun, o be tarpo tarp ženklų įdėjus transkripcija yra yongchun), iš kurio pavadinimo išplasnojo kažkur baltoji gervė, ir, vaje, koks vėl sutapimas – abiejų stilių sukūrėja yra moteris, tik legendos turi variacijų. Netgi gynyba alkūne aukštyn bongsao yra vadinama “blokas sparnu“.

Bet ne apie moteris ir jų nelengvą kelią kung-fu kalba. Aš kalbu apie Goju-ryu, ir jūs man taip nuoširdžiai atsakykite, kad tai, ką perskaitėte apie du karate meistrus pradžioje nežinodami, kad aš čia jus sąmoningai maustau, nėra teisinga?…

* * *

O norite, dar jums duosiu truputį originalaus tradicinio Goju-ryu?

Štai šis klipas – pirmas trejetą minučių yra kata Sanchin, o po to yra bunkai iš jos.

Ė! – girdžiu jau rėkiate, kad ir vėl maustau, čia ne jokia Goju-ryu, čia yra ir vėl Baltoji Gervė (perskaitėt pavadimą prie klipo, ar ne?), o ir sanchin yra daug trumpesnė ir paprastesnė forma?!

Bet aš jus galiu užtikrinti: čia būtent yra Goju-ryu – visi bunkai iš kata, su visu praktiniu pritaikymu. Na, sanchin-gata truputį išplėsta, ir dar gerokai – kokios 5 kata į vieną šį taolu tilptų… Bet juk randate panašumų? Beje, ji irgi taip pat vadinasi kinų kalba – san chien (arba san zhan, nelygu transkripcija ir dialektas).

Tai kodėl jis man brukat visi tą japoniškąjį nususintą Shotokan, sakydami, kad tai yra “tradicinė okinavietiška Goju-ryu“? Vien todėl, kad kata judesių kitokių prikišta, nei Funakoshi primokino nevispročius japonų studentus, tai tuo turi skirtis, nes kaip ir juk “visa karate yra bendra“? Dar galvoju, ar ne Mario McKenna, Goju-ryu ir To’on-ryu, berods, pats rašė, kaip treniravosi jis pas kitą mokytoją, o tas vis pasišaipydavo iš jo Jundokan: och, Japonija, tskant, tokia Japonija čia ta tavo karate…

Va, norite, duosiu palyginimui jums senoviškesnę sanchin-gata formą, kuri dar praktikuojama Uechi-ryu karate – na, raskite esminius skirtumus, prašau, su Bai He Quan. Gal kiek prie judesių kibsite (formos), tačiau principai juk tie patys (turinys).

Ką tuo noriu pasakyti?

Na, sugedęs telefonas ta karate, kai gerai pagalvoji, ir kinus su jų visa kung-fu turėtų gerokai buvusios kolonijos linksminti savo “karatistiškais atradimais“, nors okinaviečius, perdariusius iš tuiti (to-de) į karate, japonų karate linksmina ne mažiau.

Duosiu dar truputį jums kung-fu perdaryto į karate – karatistiška gervė, aha.

* * *

P.S. taip ir matau, kaip Tomas su savo chebra dabar lapiniškai šypsosi…

Komentarai
  1. Lapinas sako:

    Žodžiu, visi juokiasi iš visų:) X – XIII kinų generolai matyt taip pat juokėsi iš Šaolino vienuolių. Maža to Yu Dayou atvykęs į Šaolino vineuolyną net parašė, kad “mokėjimas kovoti lazda pas vienuolius arba visiškai prarastas, arba jo čia niekuomet ir nebuvo. Savo dienoraščiuose kinų karvedys su didžiu nusivylimu rašė: „Tai visiškas melas apie ilgą tradiciją [kovos meno lazda], tikri šio dalyko pamokymai jau seniai prarasti“. Reikia atkreipti dėmesį, jog legendos apie Šaolino vienuolyną tuo metu jau buvo labai įtikinamos: Yu Dayou niekaip negalėjo patikėti, kad šio meno galėjo išvis niekada nebūti šiame vienuolyne”.:)

    “Klasikinis bardakas”, kaip sake vienas žymus aktorius, vaidinęs, kad turi supratimą apie kinų kovos menus ir išpopuliarinęs kastruotos gervės variantą, kurio pats nebuvo iki galo išmokęs (BL):)

    • seiikan sako:

      Tu tiems iš vinčunio pasakyk, kad tai yra kastruota (kaip kinų kalba?) gervė, tai apopleksiją gaus.😉

      Dėl Šaolinio mitų, matyt, generolas nežinojo tokio žodžio kaip “kinų disneilendas“?😀

  2. Lapinas sako:

    Nu tai chebra piktybiškai nesidomi tikra stiliaus raida, nes kitiap sugriūtų visos schemos apie Šaolino vienuolyno deginimus ir t.t. Pasirodytų, kad iš šauniosios stiliaus praeities nedaug tos praeities. o tetuko vardas Baihequan, kuris jokiais giminystės ryšiais nesusijęs su indusų barbaru:)

    • Augustas sako:

      Cit.: “Nu tai chebra piktybiškai nesidomi tikra stiliaus raida, nes kitiap sugriūtų visos schemos apie Šaolino vienuolyno deginimus ir t.t.”

      Nesidomėjimo stiliaus raida priežastis, man regis, kita. Būtent ta, kad daugumai nusispjauti iš viso į tą istorijos mokslą apskritai. Man regis, chebrai svarbūs kiti dalykai, pvz., ar veikia stilius prieš įvairius chuliganus ir panašius asmenis. Jei stilius veikia (prieš chuliganus ir kitus panašius į juos asmenis), tai istorijas gali pasakoti kokias tik nori, kad ir apie Šaolinį. Jos tame kontekste nieko nereiškia.🙂

      P.S. Cit.: “Pasirodytų, kad iš šauniosios stiliaus praeities nedaug tos praeities. o tetuko vardas Baihequan, kuris jokiais giminystės ryšiais nesusijęs su indusų barbaru:) ”

      Sorry. O indusų barbaras – tai Bodhidharma?

      • seiikan sako:

        Taip, barbaras iš Vakarų yra Bodhidharma arba Damo arba Daruma – Šaolinio visa pradžia, esmė ir tėvas su motina viename.🙂

        O žmonės šiaip iš viso mažai kuo domisi. Istorija savaime yra atskiras domėjimosi objektas, tačiau reikia bent jau kontekstą suprasti, kuo užsiimi, kodėl užsiimi taip, o ne kitaip, ir kam kas iš viso yra skirta. Kokiems nors aikidokoms sakau – pasiimkit pagalį kaip kardą, prieplaukos, tai nors suprasite, kokia yra aikido struktūra! Ne, bokenus jie ima labai nenoriai ir tik kaip fakultatyvą, nesgi “ne kendo, o aikido“. Apie kata iš karate iš viso patyliu: ten kai pradedi sakyti, kad čia ne blokai, o metimai ar užlaužimai, tai sako, kad “čia gi karate, o ne imtynės“. Ir taip panašiai visur.

        Kam tad sakyti? Neverta. Tegul vinčunis tebūna bobos su ietimi sistema, atėjusi iš šaoliniškų padegėlių. Ilgai ėjo – gi žinai, per visą Padangių imperiją nuo Henano šiaurėje iki Fudziano pietuose buvo kur ropoti, aha. O pakeliui dar sutikdavai banditus iš baguadžano, kurie reketavo karavanus. Čia prieš tokias kliūtis joks taiči nepadės! Čia ir hsinyi valios bei širdies nepakanka! Čia turi būti toks kungfu, kad kiti kungfu tyliai verktų kamputyje. O jie kikena, ir dar atvirai, nu.

    • seiikan sako:

      Tėtuko vardas gali būti ir Ip Man, o va mamytė – tai tikrai Bai He, tobiš, Baltoji Gervė iš Jončiunio miesto.🙂

      Man tai jų tos pasakos yra ganėtinai keistos. Dar suprasčiau karate, kur Shorin-ryu stiliai iš esmės yra Lohan, todėl ir vadinasi “šaoliniški“. Tie, kurie yra iš Nahate atėję (Goju-ryu, To’on-ryu, Ryei-ryu), tie tai Baihe (gervės). Dar koks Shotokan save su tigru sieja, nors iš Shorin-ryu kilęs, tai greičiau būtų kokie 5 protėviai, nes bent jau Miyagi į savo Goju-ryu bekurdamas tai tigrą iš To Daiki, kinų imigranto, ėmė, o ir pats buvo Kinijoje, kai pas vienuolį (reikia pavardę pažiūrėti), su savo opiumo rūkytojo Go Kenki rekomendacija, Lohan studijavo. Galop, Miyagio mokytojas Higashionna mokėsi pas Aragaki, kuris Lohan studijavęs – tai jau mes apie “sudegusius šaolinius“ kažkaip realiai papezėtume. Nu tie iš kastruotos pempės – tai pasakoriai kokių reta.😀

      • Augustas sako:

        Cit.: “Kokiems nors aikidokoms sakau – pasiimkit pagalį kaip kardą, prieplaukos, tai nors suprasite, kokia yra aikido struktūra! Ne, bokenus jie ima labai nenoriai ir tik kaip fakultatyvą, nesgi “ne kendo, o aikido“. ”

        Taigi žinote, kaip ten yra su tuo Aikido. Viskas turi vykti pagal stiliaus steigėjo metodiką. T.y., jei steigėjas yra M.Saito, tai bokenas ir bus tik fakultatyvas visose šio stiliaus mokyklose. Kitaip tai bus nukrypimas nuo “gilių” ir “senovinių” tradicijų, kurias perdavė M.Saito. Jei stiliaus steigėjas bus koks nors S.Nišijo, tai bus ir bokenai, ir Iai-to (čia toks kardas Iai-do praktikai) visose būtent to stiliaus mokyklose. Ir t.t.

  3. Lapinas sako:

    Nu, kolega Augustai, net nežinau nuo ko pradėti:) Jūsų požiūris nieko bendo su realybe neturi. net keista, kad jūs čia, nes šitas www kaip tik turi daug bendro:) Istorija nėra kažkoks mokslas “sau”:) Istorija yra prižastys, pagimdziusios pasekmes, plius kontekstas. Tai ka turim šiadien. Jei nori suvokti ką mokaisi, turi žinoti niuansus. Reikalinga moketi analizuoti. Bet aišku tam trukdo vadinamieji “praktikai”, kas iš esmės yra šutvė galvijų, kurie ne studijuoja kovos meną, o ieško būdų kaip įteisinti save kaip neregėtą kovotoją ir guru. Iš kurių dažniausiai galima išgirsti pagalbines kodines frazes, kurios iš esmės yra intelektualios tinginystės išraiška: “as esu praktikas, kam man tos pasakos” ir so on. Kovos menas susideda is daugybes komponentu. Kovos menas – o ne kovinis sportas. Kovos menas – informacijos perdavimas, asmenybes formavimo sistema ir sprecifine pasauleziura….Tik nereikia testi praktika ne praktika….Kovos menas (turiu omenyje tradicini kovos mena, o ne menama: “siuolaikinis karate ir kt.) is esmes gerokai arciau specnazu nei “dydziu matavimosi” ringuose ir varzybose. ….O ka jau kalbeti apie Yong Chuna, kur chebra praktikuoja kinu kovos mena, bet neturi zalio supratimo kas yra Fa jin, Fa li ir ktii neatsiejami kinu Wushu komponentai. jeigu ju nera, jeigu neintegruota ideja, tai lieka Mingų porcelianinė vaza pripildyta švyturio ekstra:) Zero tradicijos, zero suvokimo. Klausimas, kam tai daryti jei nekeli sau tikslo suvokti? Truputy pasimokyti fyntu? Tai geriau keliauti kaip reikiant atidirbti tris smugius bokso sekcijoj. Bet aisku net ir tada tai nesuteikia teises reiksti nuomone apie kovos menus apie kuriuos nelabai ka gaudaisi….Cia tokia demokratijos liga – pagyrtina reiksti savo nuomone, nesvarbu, kad nieko nesupranti:)

    • Augustas sako:

      Cit.: “Nu, kolega Augustai, net nežinau nuo ko pradėti:) Jūsų požiūris nieko bendo su realybe neturi. net keista, kad jūs čia, nes šitas www kaip tik turi daug bendro:) Istorija nėra kažkoks mokslas “sau”:) ”

      Na, gerb. Lapine, Jūs mane pervertinate.🙂 Aš esu rimtas istorijos gerbėjas ir mylėtojas. Mane domina istorijos mokslas. Todėl ir skaitau tokius straipsnius, kaip šio tinklalapio straipsniai, ir esu už juos labai dėkingas ponui Sei-I. Aš viso labo pamėginau išdėstyti savo nuomonę, kodėl chebrai (bent jau didžiąjai daliai) nerūpi tos istorijos iš viso. Ir man irgi dėl to skauda.

      Cit.: “Kovos menas (turiu omenyje tradicini kovos mena, o ne menama: “siuolaikinis karate ir kt.) is esmes gerokai arciau specnazu nei “dydziu matavimosi” ringuose ir varzybose.”

      Problema ir yra ta, kad ateina žmogus gauti tradicinių kovos meno žinių (nes tikisi, kad tos žinios padės išgyventi gatvėje), o jam pateikia geriausiu atveju susportintą variantą. O juk kažkada ir boksas (tiek angliškas, tiek prancūziškas) buvo rimta kovos meno šaka.

  4. Lapinas sako:

    Neskaitant to, kad us Šaolino archatu nieko bendro nėra. Archatas kinijoje šiaip kūta:) Kinams kažkaip artimiau ne pačios dvievybės, o tarpininkai. Tokie kaip archatai:)

  5. Lapinas sako:

    Neisizeiskite, kolega, man alergija nuo “as praktiskas zmogus”:) Netaip supratau tikriausiai:)

  6. Lapinas sako:

    Nezinau nei vieno tradicinio kovos meno, kuris butu nepraktiskas:)

  7. Lapinas sako:

    Beje, dar gal reiktų pridėti žymaus Shaolin Wuxing bafa meistro Qin Qinfengo komentara apie pritaikymą. Jo tvirtinimu pradiniame etape žmonėms nereikai rodyti pritaikymo. Pradžioje jie turi nepriekaištingai išmokti judesį, nes kitu atveju dar neatkalę judesio jie jau bando imituoti pritaikymą taip kaip jie tai supranta ir dalis motorikos nukeliauja velniop, veiksmas netenka efektyvumo.

  8. Lapinas sako:

    Kai atrasiu laiko parašysiu straipnsį apie tai kam iš tikrųjų reikalingas taolu (kata) ir kokie jie būna. Čia aišku į sceną įžengia “praktikai”: “kam tie šokiai reikalingi”, “neefektyvu”, “laiko švaistymas”, “bepročių siauraakių praismanymai”:)

    • seiikan sako:

      Kinų taolu šiek tiek turi daugiau paskirties ir pritaikymo, nei kata (okinavietiška) ir kata (japoniška). Jau nekalbant apie tai, kad okinaviečiai kata gerokai apkapojo ir nutylėjo, o kinai ne tik šitą metodą pritaikė, bet dar ir prigrūdo visokių klaidinančių ar nenaudingų dalykų, kad būtų kitąkart daugiau šou. Pačia grynąja forma, tai taolu irgi platesnė, net kai atmeti cirką.

      Kitą antradienį bus apie kungfu. Nors parašiau iš tiesų praeitą mėnesį, bet kabo ir laukia savo eilės, kada bus perskaitytas.🙂

      • Augustas sako:

        Aha. Aš irgi laukiu nekantraudamas antradienio (t.y. straipsnio apie kung-fu).🙂

    • Augustas sako:

      Iš dalies tie “praktikai” teisūs – neturint pritaikymo “rakto” (o tokį “raktą” turi mažai kas iš dabartinių instruktorių), kata (taolu) ir yra beprasmiškas laiko švaistymas.

  9. Lapinas sako:

    Oi laukiam:)

  10. Lapinas sako:

    Kur Kanfu?:)

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s