Seiza – kelio sąnarių žudikė

Anądien viena mama, esanti mano G+ ratuose, pasidalino savo dukros, pradėjusios treniruotis karate (berods, 10 kyu), nuotrauka, prirašydama, kad toji mergaitė bandė išsėdėti štai taip “japoniškai“ pusvalandį medituodama.

Seiza – yra iš tiesų sėdėsena ant grindų, paplitusi japonų tarpe, o ne tik minėtoji jos dukra, lankanti Lietuvoje Shin-kyokushin-kaikan karate, šitaip sėdi susikaupimo (mokuso – ne visai sėdimoji meditacija, kuri paprastai vadinama zazen) tikslais.

Taip prasideda kone visos japoniškos karate treniruotės, ir taip dažnai jos baigiasi.

mas_oyama_seiza_web

Oyama Masutatsu (Kyokushinkai įkūrėjas) seiza pozoje (iš karate-tansei.com)

Bet atkreipkite dėmesį į foto – seiza čia pats Kyokushinkai patriarchas gi klūpo (sakyti “sėdi“ – liežuvis neapsiverčia, tad gal sėdi klūpodamas?) ant pagalvėlės, su paminkštinimu. Gi mūsų aršūs treneriai yra tiek aršūs, kad vaikus ir savo mokinius klupdo paprastai tiesiai ant grindų.

Galvojate, kad o kas čia tokio?

Tai pasakysiu paprastai, kas negerai šitoje pozoje: pertempti kelio raiščiai, ištampomas kelio sąnarys (išsimala prie tokio pertempimo kelio sąnario “dėžutė“), ir dar kenkia čia tas papildomas sąnario apkrovimas savo mase. Karate jau ir taip spyriai nesveika keliui, nes jis prieš spyrį yra sulenkiamas maksimaliai, o po to staigiai ištiesiamas, tai čia šitoje pozoje seiza dar jis ir užkraunamas kūno svoriu, tarsi galutinai užsivožia sarkofago antvožas – amen keliams.

Kai dar esi jaunas ir sąnarių lankstumas bei raiščių tamprumas yra labiau elastingi, to pasisėdėjimo kaip ir nejauti. Iš tiesų, tai jauti, kol prie seiza dar nepripranti – iš tikro skauda net ne nuo klūpojimo (matyt, uoliems katalikams prisipratinti yra paprasčiau – nežinau, nes aš ir aikido tiek nestudijavau, kad keliais lyg aplink šventorių po dojo dar šliaužiočiau).

Bet paskui, sulaukus apie 40 metų,  imi kažkaip stebėtis, kad tie keliai va ir nebe taip lankstosi ar tinkamai nebesilanksto… Ir gali keikti “neteisingą treniruočių metodą“ ar “per varžybas atspardytas šlaunis“, dėl ko nukentėjo ir kelio sąnarys, tačiau tik paskutinėje vietoje kažkodėl visi ima, jei iš viso ima, kaltinti seiza. O turėtų.

Nes dabar jau ir atletikoje draudžia pritūpimus daryti pilnu įtūpstu iki galo – va dėl šitos priežasties, kad nebūtų perkraunamas kelio sąnarys. Tad pritūpimai, ypač su svoriu (t.y. su apkrovimu!), daromi tik iki 90 laipsnių sulenkiant kelį, o ne pilnai, iki jau ten pakinklis visiškai užsispaudžia (kaip tai yra seiza). Beje, spyriai kungfu paprastai irgi atliekami neužlenkus prieš tai kojos iki galo, tad ir kelių sąnariais čia praktikuojantys skundžiasi mažiau (ir dar jie neklūpo medituodami seiza – kas irgi prisideda).

Iš tiesų, aš nuoširdžiai nesuprantu poreikio kankinti save tokioje pozoje!

Japonai gi taip moteris dresiruoja, kad žinotų sau prideramą (sic!) vietą. O vyrai paprastai sėdi “turkiškai“. Štai jums tas pats Oyama Masutatsu:

Oyama_1

Taip dažniausiai patys japonai vyrai ir sėdi.

Suprantama, moteriai taip sėdėti yra nepadoru, net jei jos kimono skvernai uždengs kelius ir tarpkojį smalsiems vyrų žvilgsniams. Vyrai seiza irgi sėdi, bet tuomet, kai to reikalaja etiketas ir mandagumo taisyklės – iš esmės, tai sėdimoji poza tarsi pagal komandą “ramiai!“

Quiet_Submissive_by_Doomsday_Dawn

Priderama poza – seiza? (iš deviantart.com)

Nors nuo mažens jie dažnai pratinami šioje sėdėti (ypač vaikai dėl drausmės ir moterys – dėl patriarchalinių ir padorumo nuostatų), bet užsisėdėti (ar užsiklūpėti taip) joje tikrai nerekomenduojama. Susikaupti padeda (nesąmononingai reaguoji į drausminančią pozą), sutinku. Bet aš verta dėl to aukoti kelių sąnarius?

Bent jau neklūpokite ant kietų ir plikų grindų, ypač kai šios šaltos, ar traukia skersvėjai. Japonai tikrai taip nesėdi ant medinių grindų – jie seiza priklaupia tik ant tatamio. O jūs bent jau pamikštinimą pasikiškit. Beje, kadangi tradiciniame būste iš tiesų tie varguoliai neturi kėdžių, kaip kad mes, tai bent jau pasikiša pagalvėles. Arba štai tokias mini-taburetes arba suoliukus:

AscendentChairs-145

Seiza palengvinimas – suoliukas (iš ascendantmeditation.org)

O jūs ateinate į treniruotę ne savęs žaloti, ir ne kelius klūpodami “grūdinti“. Treneris turėti jausti saiką, prašydamas sėsti į seiza. Jei žmogus negali to padaryti (mano kairys kelis jau ir nebesusilenkia, kiek to norėčiau – aš net nebegaliu sėsti į seiza, nors šią pozą ne vieną dešimtmetį praktikavau…), tai kam jums save tuo kankinti? Kad nutirptų pakinkliai? Čia kas, anoniminių mazochistų būrelis?

Dar pasakysiu, kad okinaviečiai, nors ir perėmė daug japoniško (ar tiksliau – prūsiško pagal originalą) muštro savo karate, tačiau seiza pradėti ir baigti treniruotę yra jiems yra veikiau išimtis, nei rutininis ritualas, kaip tai yra japoniškoje karate. Mes Goju-ryu iš viso taip nesėdim – rikiuotė (shugo), nusilenkimas (rei), ir pradedi jau apšilimą (jumbi-undo) stovėdamas. Baigi irgi rikiuote stovėdamas, po to nusilenki (ritsurei – nusilenkimas stovint) – ir trauki namolio.

Nori medituoti?

Tai ne per treniruotę, o eik ir atskirai sau medituok. Nori – lotoso pozoje. Nori – turkiškai kojas sukryžiavęs (jap. agura). Nori – nors ir ant galvos stovėk. Nori – pats asmeniškai ir kelius žudyk, jei nori būtinai būti japoniškesnis už japoną ir klūpoti kulnus prisėdęs šleivai išverstomis pėdomis seiza arba bent jau tik ant kulnų, kuomet pėda remiasi vien priekiu ir pirštais, o ne šonais (tokia poza jap. kiza) . Kaip sakoma rusų patarlėje: kuo tas vaikis neužsiimtų – svarbu, kad nesikartų.

Dar suprasčiau aikidokas – jų menas pagal kilmę buvo skirtas apsauginiams rūmuose, kur nemandagu buvo stotis, kai kiti tupi (tupikų kraštas), todėl tie net ir keliais vaikščioti taip išmokę – jap. shikko vadinasi.

Seiza_by_GiuseppeMatteoni

Mokuso susikaupimas seiza pozoje (iš giuseppematteoni.deviantart.com)

Net kai Bob Honiball (Goju-ryu Jundokan) buvo su Kokoro-no kai sekta susidėjęs (jis laisvamanis, jei nuoširdžiai, tai kaip ir dzin jam tas dzen), tai ir tuomet tokių mokuso pratimų seiza pozoje mes nepraktikavom. Bobui meniską Lietuvoje operavo, tai ir mūsų nevertė sąnarius sau traumuoti. Atvirkščiai, vis atkreipdavęs dėmesį, kad nepersistengtume – vis tik shiko-dachi yra žema stovėsena, apsprendžianti ir kelių sulenkimo laipsnį.

Ilja Jorga (Shotokan/Fudokan), beje, irgi skeptiškas dėl seiza, tik jo karate yra japoniška, ne okinavietiškas originalas (ne Shorin-ryu), tai jam nekomilfo tą per daug viešinti, tačiau polėkį klūpomis sėdėti jis irgi pristabdo ir per seminarus nespaudžia visų suklupti pagarbiai į seiza, nes savo mokinių sveikata rūpinasi ir ant grindų (ypač kietų ir be patiesalo, kur šalta) nieko taip nepaklupdo. Jo mokinys Rytis Bublevičius netgi savo dojo pasirūpino ne kietoku tradiciniu tatami, bet specialia amortizuojančia danga, besirūpindamas ir stuburais (ypač kryžkaulio srityje).

Karate, pripažinsiu, yra labai daug barbarizmų, bet kai Lietuvoje ta mūsų pirmeivių karate yra iš esmės savamokslė (iš gandų, paveiksliukų, nelegalių ir mėgėjiškų vertimų bei savo supračiaus – ir aš taip mokiausi, nieko keisto) ir lyg per sugedusį telefoną peduota (tie dabartiniai seminarai todėl lietuviškiems “patriarchams“ irgi iš serijos: nu tai ir aš tep sakau, ane; tik kad būna priešingai, tik autoritetams neišeina per save perlipti pripažįstant), tai seiza – va vienas iš akivaizdžiausių pavyzdžių, kaip sau savanoriškai susitraumuoti kelius.

Ir kam to reikia? Norite abiejų meniskų operacijos kaip mūsiškis Kyokushinkai pasaulio ir Europos čempionas Paulius Klapatauskas? Aišku, tie jo keliai kentėjo ne vien nuo seiza, bet seiza į sveikatą keliams irgi nėjo. O dažnai į tokias smulkmenas nekreipiamas dėmesys, kai lašas po lašo – ne tik kelį pratąšo.

Zen_humor_meditating_frog_by_Sengai_smaller

Jei zazen iš tiesų padėtų tapti Buda… (iš enlightened-spirituality.org)

Trumpam priklaupti, prisėdant kulnus, tačiau ne ant kulnų ir nededant šleivai pėdų išorine čiurnų puse ant žemės (t.y. ne į seiza, o į kiza), labai nepakenks, nors kelio sąnarys ir pertempiamas. Galop, ir tas susikaupimas (mokuso) ir minutės paprastai netrunka.

Bet jei norite praktikuoti sėdimą meditaciją zazen – tai seiza jums tinka mažiausiai, net jei ir esate padori moteris, prisilaikanti japoniško etiketo.

7 mintys apie “Seiza – kelio sąnarių žudikė

  1. Cit.: “Anądien viena mama, esanti mano G+ ratuose, pasidalino savo dukros, pradėjusios treniruotis karate (berods, 10 kyu), nuotrauka, prirašydama, kad toji mergaitė bandė išsėdėti štai taip “japoniškai“ pusvalandį medituodama.“

    Tikiuosi ta mama perskaitys Tamstos perspėjimus ir daugiau savo vaikams tokioje pozoje sėdėti ilgai neleis. 🙂

    1. Tai dėl jos ir rašiau, tai tikrai skaitė, nes sutrumpintą versiją jau buvau į komentarą įdėjęs. Tik kai įdėjau, tai pamačiau, kad čia visas pilnas įrašas iš esmės gausis. 🙂

      Įtariu, kad tėvelis gavo po to gerą zdaką. 😉

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s