Rytinė mankšta

O jūs darote rytais mankštą, ką?

Na va, nereikia dabar kaip burundukėliams snukučius į pakampes nudelbti, ieškant pasiteisinimų dėl laiko stokos arba mušantis į krūtinę, kad juk ir taip triskart per savaitę vaikštote į treniruotes arba vakarais papukšite ristele po savo apylinkes.

Rytinė mankšta – iš viso yra nesusipratimas ir beprasmis laiko bei energijos švaistymas, ar ne taip? Jei išlipai ir taip ta koja iš lovos, tai iki prausimosi prasibudini. Jei ne ta koja, tai jokia mankšta ir taip nepadės.

Ir aš taip maniau, kai jaunesnis buvau, ir keiksnojau armijoje tą visą absurdą, kuomet seržantai baubia ant visos kuopos keltis, o po kelių minučių jau rikiuojamės pagal dress code Nr.2 (t.y. auliniai, kelnės, o viršutinė dalis plika, jokių marškinėlių – arba, kaip juokavome: forma odieždy nomer raz – trūsy, maika, protivogaz; kas iš rusų kalbos išvertus reikštų “aprangos kodas numeris viens – triusikai, maikė ir dujokaukė“). Tačiau žilė galvon – velnias uodegon, ir pradėjau dar pernai tą mankštą jau ne kartkartėmis, o reguliariai kaip Tėve Mūsų daryti.

Pradėjau labai paprastą ir trumputę, ir nuo to siūlau jums pradėti, jei vis kirba tokia mintis, bet prisiruošti neišeina, davus įžadus Naujiems metams: atsispaudimai, atsilenkimai, kas nors kojoms (pritūpimų nesiūlau iki pilno kelio apkrovimo, geriau išlaikyti statų kampą tarp blauzdos ir šlaunies). Aišku, jei turite laiko ir noro, tai pavarykite visą jumbi-undo ar net hojo-undo kompleksą. Laiko tiek aš paprastai neturiu.

O ir mano mankšta, kurią darau kasdien, išskyrus sekmadienius (nes Viešpaties diena, ir reikia skubėti į rytines Mišias juk) bei ne visus šeštadienius (šiais paprastai darau tik atsispaudimus, atsilenkimus per dvi minutes ir shiko-dachi stovėjimą testuojant laikui) trumpa:

1) atsispaudimai – paprastai galva yra žemiau už kojas, kurias aš užsimetu ant televizoriaus spintelės, rašomojo stalo arba palangės (nelygu kuriame kambaryje mankštinuosi, priklausomai nuo pakirdusių namiškių bruzdėjimo); jei gitara arba pianinu negrojate, tai darykite ant kumščių – osu!

2) atsilenkimai – dabar tai yra “krabo atsilenkimai“ (angl. rasite kaip air bike crunches), kaip aš juos vadinu: gulite ant nugaros, rankos už galvos, siekiate priešinga alkūne pritraukiamo stačiu kampu sulenkto kelio (bet ne keliu, o kelio – šlaunį išlaikykite statmeną grindims), kita koja ištiesiama lygiagrečiai grindims, kulnas per pusę pėdos ar pėdą nuo grindų; tokių darau po dukart vieną po kitos serijas, pauzė ne ilgiau minutės (kai rašiau, buvo 30+20), neskubant;

3) kojų kėlimai gulint (stengiuosi kiek sparčiau nei vidutinis tempas – dažniausiai padarau 50);

4) shiko-dachi stovėsena – dabar prisigalvoju joje svorius pakiloti arba chiishi; laikui, aišku, ir pustrečios minutės gaunasi;

5) sanchin-gata; kartais pridedu tensho-gata, kartais sanchin-gata padarau dukart, bet dažniausiai paskutinę fazę prieš nukite darau daugiau, nei 5 kartus (t.y. neapsiriboju 2 oi-zuki ir 3 gyaku-zuki).

Jei su chiishi padirbėsi – sumuštinius griebt galėsi! (iš koryubugeiygendaibudo.blogspot.com)

Pauzėse praryju savo pusinę paros baltymo dozės, užgerdamas vitaminais, ir traukiu į dušą (šaltą, aišku).

Kol kas tokia mankšta mane tenkina. Nes yra kompaktiška ir parengianti tam, kam man ir reikia. Kada nekeli sau ypatingai didelių tikslų, tai tokius nedidelius pasiekti lengviau ir paprasčiau. Ypač, kai tokiems nedideliams veiksmams lengviau tapti pozityviais įpročiais (pakanka tam, sako, bent trijų mėnesių, bet jei skaičiuočiau nuo pernai gegužės, tai įprotis, tikiuosi, susiformavo?).

Pabandykite ir jūs, bet gal vis tik rytais mankštą irgi darote? Ir kaip sekasi?