Gekisai-gata: šelmis Miyagi ar…? (2/3)

Po tokios mano įžangos, panagrinėkim konkrečiau, ką turiu omeny – kad ir pirmą šios kata_os kombinaciją:

Paveiksliuke pirmuose trijuose piešiniuose pavaizduota antroji kombinacija, kuri atkartoja pirmąją, tik į priešingą pusę, ir paskui po jos einantys du besikartojantys chudan-uke su muchimi, apie kuriuos kalba būtų atskirai (kaip ir kitas kombinacijas), tad kol kas žiūrim tik šią seką:

1. Iš musubi-dachi (kulnai kartu, pėdos į šalis) iš yoi rankų padėties (delnai papilvėje per kumščio atstumą, kairys ant dešiniojo), žengiam dešine koja pirmyn ir kartu su posūkiu į kairę ir į kairinę sanchin-dachi atliekam kaire ranka jodan-uke (kaip ir parodyta galinė fazė paveiksliuko aukščiau pirmame piešinyje, tik veidrodine tvarka).

2. Po to žengiam pirmyn dešine pėda į dešininę sanchin-dachi ir atliekam smūgį dešine jodan-oi-zuki (antras piešinys).

3. Dabar jau žengiam dešine atgal į shiko-dachi ir atliekam kaire ranka gedan-barai.

Antroji kombinacija yra tokia pati, kaip šita, 180 laipsnių į priešingą pusę:

4. Kaip pirmąjame piešinyje, atsispiriame kojomis iš shiko-dachi, kairė pėda pereina trumpiausiu keliu į dešininę sanchin-dachi (dešinė pėda lieka vietoje), kartu atliekam dešine ranka jodan-uke.

5. Kaip antrąjame piešinyje, žengiam kaire pirmyn į kairinę sanchin-dachi, jodan-oi-zuki kaire.

6. Kaip trečiąjame piešinyje, žengiame kaire pėda į shiko-dachi atgal, dešine gedan barai.

Ir koks bazinis bunkai?

Ogi toks, kaip iš esmės ir aprašiau: jums smogia į galvą, todėl ginatės. Aišku, iš priekio, nes tas pasisukimas su žingsniu, kaip yra kata, bunkai praleidžiamas kaip nereikšmingas. Na, suprask, čia visi tie posūkiai kata yra tam, kad visos kombinacijos sutilptų į kompaktišką erdvę. Ir gražiai žiūrėtųsi iš šalies. Aha, kurgi ne…

A, tiesa – tai dar ne viskas: apsigynę jodan-uke bloku nuo atakos į galvą iš priekio, žengiate pirmyn ir grąžinate skolą ta pačia moneta – kalate užpuolikui kumščiu į jo “naglą šnaucerį“.

Kadangi pagal šio bunkai autorius esate tokių pačių gabumų nokautuoti oponentus kaip Taisonas, o sėkmės turite lyg gimę su pižama, kurią vilkite per treniruotes, ir gal dargi ryšėjote gimdami ir “šlipsą“, tai tuo viskas ir baigta – jums pasisekė, smūgis pasiekė tikslą, ir neprietelius tyso (iš čia ir Mike_o pavardės Tyson šaknis – iš lietuvių, matot, nes jo bobutė kilusi nuo Balbieriškio) giliame nokaute…

Na, tuomet kam tas dar blokas traukiantis gedan-barai?

Taigi, kad jus jau puola naujas priešininkas – anojo, nokautuotojo, draugas, o gal netgi ir sugėrovas, kantriai laukęs savo eilės atakuoti! Bet jis prieiti arčiau bijo, todėl spiria. Va, ir apsiginate taip – šiuo bloku, ir, pageidautina, atsistodami į tokią išsižergusią stovėseną, visai nebodami grėsmės savo “kankalams“, jei sumanytų anas negerietis dar į ten spirti kita koja…

Bet kadangi anas yra sugėrovas, ne kitaip, tai po šito stilingo veiksmo arba jo koja sulūžta į jūsų bloką, arba jis paslysta ir drebiasi ant žemės. Be sąmonės, aišku. Ir pamirškite tą patarlę, kad girtam velnias pagalvę pakiša – šis girtuoklis yra doras katalikas, kurio velniai bijo, todėl pagalvių jam ir nepakišinėja. Jis plojasi ir pats tuo save nokautuoja.

Mūšis baigtas, metas mėtyti chudan-uke blokus su įtampa muchimi prieš susižavėjimo ekstazėje klykiančias mergas pasimaivymui…

Ne, aš tiek neišgeriu, kad patikėčiau, jog šitaip galima neutralizuoti agresorių. Ypač jei jis yra ir stipresnis. Arba jis tikrai, kaip sakiau, yra labai ir labai gerai įmaukęs, kuomet jam jūra iki kelių, nes juk būdamas blaivas ir silpnas – kam gi dar taip savižudiškai iš viso pultų?

Aš suprantu, kad mokinantis kata, verta pateikti tokį supaprastintą bunkai mokiniams, kad jie teisingai suvoktų judesio trajektoriją. Bet rimtu veidu aiškinti, kad čia ir yra bunkai, o juolab versti po to juos dar ir atidirbinėti iki automatizmo (!), kad atsiskaitytų ne tik egzaminuose (t.y. padarant tokį bunkai privalomu ir “vieninteliu teisingu“), tai yra mažiausiai nesąžininga jų atžvilgiu. Ir negarbinga – nes neretas toks bunkai mokinį realiose muštynėse pastatys į kvailą bei jo sveikatai (gal ir gyvybei) pavojingą padėtį…

Atleiskite, bet man tai nėra priimtina. Deja, turiu taikstytis – mano nuomonė oro nedaro ir, ačiūdiev, dar kad jo nepagadina.

Vien todėl tarp pirmos ir šios dalies turėjau padaryti pauzę, kad galėčiau paaiškinti, kad galimas skirtingas ne tik kata užrašymas (ir tuo pačiu – supratimas), bet ir skirtingas jos to paties judesio iššifravimas (bunkai). Tad toks aukščiau aprašytas bunkai – pilnai suprantamas. Iš japonų pozicijų (“ką matau – tą dainuoju“), aišku.

Bet tai kiek reikia negerbti savo Goju-ryu mokytojo Miyagi bei Shorin-ryu mokytojo Nagamine (nors sako, kad šis daug nagų prie Gekisai ir neprikišo – jo nuopelnams užrašoma Fukyu), kad laikyti juos visiškais pusgalviais, prakišusiais tokią nesąmonę mokiniams, linkint jiems taip tapti grėsmingais kovotojais, ko padaryti jie niekad negalės, nebent jiems gyvenime sėkmė nusišypsotų susitikti tik su visiškai girtais ir nepavojingais idiotais???

Antraip, o kam atidirbinėti tai, kas nepraktiška?

Ir dar pagarbiai nepamiršti pabaksnoti pirštu į mirusio patriarcho portretą ant salės sienos, tikintis, kad iš pagarbios tokios baimės kritinis mąstymas klausytojo būtinai irgi akimirksniu pasigaus amnezijos virusą. Ir partneris kris kaip pakirstas iš ne mažesnės pagarbios baimės tokį bunkai ant jo pademonstravus…

Ne vien kaisai-no genri (kata iššifravimo taisyklės), bet ir sveika logika sako: kata kombinacijoje veiksmų iš viso turi būti ne daugiau 2-3 (kaip, palyginsiu, yra ir tinklinyje, permušus kamuolį per tinklą priešininko komandai), kad:

1) reaguoti (adekvačiai) į galimą ataką;

2) atlikti savo kontrveiksmą ar parengti jį, perimti;

3) neutralizuoti priešininką savo kontrveiksmu, užbaigiant kovą.

O pastaruoju atveju yra keli variantai, kaip toji kova užbaigiama. Užbaigiama – tai reiškia, kad priešininkas tęsti jos nebegali:

a) jis nokautuojamas. Ne pasiunčiamas į nokdauną, po kurio gali atsikelti, o ir pasiųsti į jį techniškai reikia ne vien įgūdžių ir gebėjimų, bet ir neretai dar sėkmės. Tai reiškia, kad jam padaryta trauma neleidžia tęsti kovos iš viso: sulaužyta koja (trauma), pažeistas itin jautrus nervinis taškas (tarkime, smūgis į tarpkojį), smegenų sutrenkimas ar sukrėtimas (šokas) ir pan.

b) jis kontroliuojamas. Čia reiškia, kad priešininkas yra arba padėtyje, iš kurios jis negali savarankiškai veikti (išlaikymas savo kūno mase ir/arba užlaužimu, kontroliuojant galūnę per jos sąnarius), arba yra pridusinamas (artimas rezultatas A variantui aukščiau).

Kaip matote, ne tiek ir daug tų norimų efektyvių (o ne efektingų) muštynių užbaigimo variantų (du) bei šių būdų (penki)…

Pastebėsiu, kad išgryninti, specializuoti kovos menai savo strategijoje kovos užbaigimui pasirenką vieną ar kelis artimus iš šių penkių būdų: taip bokse, kikbokse, muaythai ar pan. – pasirenkamas šokas (nokautavimas jų sąvokomis); tradicinėje japoniškoje smūginėje karate – daugiausiai trauma, kuomet šokas bus pagalbiniu (jap. ikken-hisatsu principas, atėjęs iš kenjutsu: “vienu smūgiu į dausas“); dziudo, dziudziutsu, aikido ir pan. imtynių sistemose – išlaikymas, smaugimas, sąnarių kontrolė.

Gal todėl man toji okinavietiška karate taip ir patinka, kad čia, kaip niekur kitur, pilnesnis paliktas kovos užbaigimo scenarijus, naudojamos visos šios aukščiau išvardintos strategijos? Taip, yra kitų kovos menų, kuriais aš gal dėl šitos priežasties žaviuosi irgi (bagua, hapkido, shorinji-kempo ir pan.), bet Goju-ryu man artimesnė kaip daug paprastesnė, prieinamesnė ir suprantamesnė (arba aš esu tiek bukas, kad kitos sistemos man per sudėtingos?).

Ir, pastebėsiu, kad šios strategijos užbaigti kovą (skirkite nuo “muštis“ – tai ne visai tas pats) yra naudojamos vienodai, nei vienos neišskiriant. Taip, kaip ją užbaigsite, priklauso tik nuo situacijos ir jėgos panaudojimo lygio (angl. force continuum), neperžengiant įstatymais apibrėžtos būtinosios ginties ribų.

Tarkime, gal kitąkart ir nebūtina, kaip toks “karatistas“ San Sanyčius (vaidino Levas Durovas) siūlė savo draugui sename rusų kino filme “Nebijok, aš su tavimi“ sulaužyti atėjusiam į svečius jaunuoliui, genamam kalnietiško giminės kraujo keršto, ranką ar koją, nes gal galima tiesiog žmogų “užspausti“ ar sulaikyti, kad nusiramintų (ką filme jo draugas ir padarė, tarp kitko)?

Gal nebūtina iškart vidury nakties kokiam inteligentiškam vyriokui su nosinaite, kad ir pamirkyta chloroforme (ar prastuose kvepaluose “Troinoj“ arba “Beriozka“), paklaususiam kelio į biblioteką, taip iškart ir kalti į marmūzę, stengiantis jį nokautuoti?

O gal kitąkart tenka ir prismaugti neprietelių (priešo sargybinį, prievartautoją, įsibrovusį į namus, ar pan.), nes kito kelio jį sulaikyti ir neutralizuoti, kad nekeltų grėsmės, nėra?

Gal neišeina apsiriboti tik sulaikymu ar rankos užlaužimu tam, kuomet priešininkas ketina nužudyti ar sunkiai sužaloti, panaudodamas turimą peilį ar kokį žalojimui skirtą kuoką, o ir jo dar keli sėbrai čia pat, tad tenka imtis greitų ir traumas sukeliančių bei šokiruojančių veiksmų?

Situacija diktuoja smurto ir konflikto užbaigimo variantus, ir geriau jau turėti šiai problemai spręsti daugiau tam skirtų įrankių. Nes ne veltui sakoma, kad medvaržtis, įkaltas kirviu, laikys geriau, nei vinis, įsriegta atsuktuvu. O ir žmogui su plaktuku – aplink vien vinys rodosi.

Ar galėjote kada pagalvoti, kad kažkada kuriant kata buvo atsižvelgta ir į tai?…

Ir man gaila, kad dabar viskas pamiršta, o karate dėstoma dažnai sujauktai ir nususintai, ir dar gerai, kad kartais kažkas atrandama iš naujo.

(tęsinys trečioje dalyje)

.

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s