Paulius Klapatauskas: “Kihon“ (2009)

Kadangi ne kasmet (kada tai buvo paskutinį kartą?…) Lietuvoje išleidžiama knygos, skirtos karate ar kovos menams, todėl man džiugu pristatyti Pauliaus Klapatausko pernai išleistą knygą “Kihon“:

Knygos reklama per kokį TV Shop_ą netransliuojama ir, aišku, knygynuose matomiausioje vietoje tarp perkamiausių dešimtuko nerasit, nors, beje, galite užsisakyti internetu. Dar paprasčiau, ką padariau ir aš, pasiskambinti telefonu +370-6-141-3353 į klubą “Saulės ženklas“ Vilniuje (Lazdynų laisvalaikio centre) ir susitarti, kada ateisite pasiimti. Yra du leidinio variantai: minkštu viršeliu kainuoja 29Lt, o kietu – 34Lt. Labai tikiuosi, kad sutartinė kaina po mano šitos reklamos nesikeis ir nepakils (eBay eina po 18 USD plius 1 USD už siuntimą).

Knyga maloni paimti, geras dizainas, aiškūs paveiksliukai. Jokio sunkaus ar gasdinančio teksto (“energija generuojama pėdomis, sustiprinama šlaunimis, nukreipiama dubeniu…“ ar “grįžtamasis reversas rimbo principu sukuria sprogstamąją galią“ ir pan.) ten labai ir nerasite – skaitosi, jei taip galima pasakyti žiūrinėjant iliustruojamų technikų pavadinimus, lengviau nei komiksai.

Šiuo požiūriu man primena David C. Cook knygą “Power Karate“ (žr. kairėje), o technika neaprašoma ir nekomentuojama netgi kaip populiariuose Oyama_os vadovėliuose (žr.dešinėje vieną jų perleidimų – “Vital Karate“):

Tačiau šios knygos tikslas buvo tikrai ne tame, ir jos pagrindinis privalumas yra kaip tik jos tokiame išdėstyme – visa Kyokushinkai technika pateikiama aiškiai pagal Shin-kyokushin-kaikan egzaminų reikalavimus, išdėstant jas grupėmis kiekvienam kyu diržui nuo 10-to iki 1 dan imtinai. Todėl ji labai tinkama studijuojantiems Kyokushin ir rengiantis einamąjam egzaminui – kaip parankinė metodinė priemonė, savotiška šnibždė (“špargalkė“), kadangi technika ir jos niuansai yra ir taip, manau, studijuojami treniruotėse. Autoriaus klube, kiek žinau, ši knyga mokinių tarpe jau gavo ir simbolišką pravardę – “maldaknygė“…

Knygą gerai pirkti ir kaip dovaną (ką aš ir padariau) studijuojantiems Kyokushin arba Shindokan karate (ypač kokių draugų ar giminaičių vaikams), nors dalinai ji tiks, manau, ir tradicinės karate gerbėjams – juk nemaža dalis technikos atėjo iš Shotokan ir puikiausiai sutampa, o ir palyginti skirtumus visuomet būna smagu.

Čia nerasite kata – tokios knygos dar reiks palaukti, ir tikiuosi, kad autoriaus planuose ji yra. Knygoje “Kihon“ ir pateikiama tik bazinė technika – kihon, taip pat reikalaujamos egzaminuose šios technikos kombinacijos – renraku.

Beje, nenustebkite – knyga skirta yra ir eksportui, todėl visas pagrindinis tekstas (“notes“, “exam passed“ ir pan.) yra angliškas, nors tas įtakos pateikiamai medžiagai visiškai neturi, bet va lietuviškai rasite japoniškos patarlės vertimą kaip autoriaus palinkėjimą įžangoje:

“Kansei-niwa genkai-ga nai-ga, soko-ni itaru tame-niwa kiso-wo shutoku shite inakute-wa naranai.

Tobulumas neturi ribų, bet, jei nori tobulėti, privalai žinoti pagrindus.“

O prisidėdamas prie tokio autoriaus palinkėjimo skaitytojams, pasidalinu ir jo paliktu (atsineškite juodam lapui tinkamą rašiklį – dar vienas privalumas knygą įsigyti klube ir gauti autografą!) palinkėjimu man, kuris puikiausiai tiks, manau, ir visiems Kyokushin karate gerbėjams:

Osu!