Fukyū (2/3): ir kur prapuolęs vidurinis blokas?

(tęsinys; pradžia – čia)

* * *

Kitaip tariant, ar sutelkus dėmesį į vieną pačią tą “blokuojančią“ ranką, ar pasidomėjus, o ką antroji ranka daro be “banalaus“ atitraukimo hikite, tai gaunasi, kad ar viršutinis jodan-uke, ar apatinis gedan-barai, bet savyje turi ir chudan viduriniam lygiui būdingus blokus uchi-uke arba soto-uke (nelygu kaip japoniškai ar okinavietiškai tą “vidinę“ ar “išorinę“ blokavimo techniką pavadinsite).

Maža to, pažiūrėkite, kaip ne jums įprastai (Lietuvoje vyraujantys japoniški stiliai Shōtōkan ar Kyokushinkai su visomis savo atmainomis), bet okinavietiškame Gōjū-ryū yra skirstomi tie viršutiniai-apatiniai lygiai:

Vidurinis aukštis tarp aukšto ir žemo pagal Gōjū-ryū (iš dojo do goju)

Matote, kad žemutinis lygis gedan prasideda ne žemiau juostos (bambos), o žemiau spindulinio rezginio!

Ir čia matote, kad viduriniame chudan-uke bloke alkūnės linkis kaip tik yra to spindulinio rezginio lygyje, alkūnei dengiant apatinį “plaukiojantį“ šonkaulį nuo įvairių žemutinių aperkotinių smūgių shita-zuki iš apačios į spindulinį rezginį arba po šonkauliais.

* * *

Maža to, iškart čia atsakysiu, kodėl sanchin-gata praktikuojamas tik vienas, atrodytų, blokas viduriniame chudan lygyje taip ir vadinamas chudan-uke (arba dilbiu ude-uke, tarsi numušantis iš vidaus išorėn – uchi-uke japoniškai arba soto-uke okinavietiškai).

Nes jei pažiūrėsite į Gōjū-ryū taip vadinamas ko-ryū senąsias kata (“gerviškas“ sanchin, sanserū, seisan ir suparimpei, bei jas papildančias saifa, seiyunchin, shisōchin, sepai, kururumfa), tai nei vienoje jų nėra viršutinio bloko jodan-uke!

Tarp kitko, jo nėra ir “gerviškose“ senose kata (t.y. sanchin, seisan, sanseiryū) ir WKF Nahate stilių grupei, kartu su Gōjū-ryū, priskiriamame Uechi-ryū – nors praktikuojamas jų kihon (kurį vadina hojo-undō) yra toks savotiškas be dilbio rotacijos pakėlimas, kaip ir du žemutiniai blokai dilbiu į išorę ir į vidų.

Taip, yra Gōjū-ryū toks viršutinis apsigynimas tarsi blokas galinės rankos plaštaka (tarkime, seiyunchin traukiantis – nebent sanserū žengiant pirmyn, kaip ir Uechi-ryū seisan-gata po atšokimo ant vienos kojos lyg “pagarbos atidavimas“), bet nei vienoje nerasite priekine ranka atliekamo įprastinio jodan-uke.

Sanserū aptinkamas savotiškas viršutinio bloko priminimas

Iki Miyagi Chōjun nesukūrė savo gekisai-gata, tuo pačiu metu, kaip minėtasis pradžioje Nagamine Shōshin kūrė bendrinei karate savo fukyū-gata, tai pradinėje besiformuojančioje dar tarpukaryje Gōjū-ryū jokio jodan-uke išvis net nebuvo, kaip jo nebuvo šio ir pradinėje taip vadinamoje Nahate stiliaus karate, kurią šis mokęsis iš savo mokytojo Higashionna Kanryō (1853-1915).

Paklausite: o tai kodėl?

* * *

Pirmiausia todėl, kad Nahate ir iš jos kilusi Gōjū-ryū yra artimos kovos stilius, todėl pakelk ranką į tą viršutinį užsidengimą jodan-uke – ir atsidenk (atsiprašant už kalambūrą) smūgiams nuo pažasties į šonkaulius ir žemiau.

Antra, vėl paklausite: o tai kaip tuomet gynėsi, neskaitant pasitraukimo ar išsilenkimo, nuo tiesių smūgių tsuki į galvą jodan lygyje be jodan-uke?

Taip, kaip iki dabar per kihon mokomasi atlikti tą minėtąjį chudan-uke – kumštis brėžia puslankį iš vidaus į išorę antakių lygyje, ir po to jau, kai dilbis atsiduria išoriniame kūno “kontūre“, alkūnė traukiama žemyn į jai įprastinę galutinę padėtį chudan.

Maža to, išduosiu paslaptį – faktiškai jums net nereikia tų, tarkime, Shōtōkan ir Kyokushinkai mėgstamų (ypač Lietuvoje nuo pradininkų Kazimiero Bartkevičiaus bei Romo Vitkausko laikų) tarsi žegnojimosi iškalti keturių blokų (age-uke, soto-uke, uchi-uke, gedan-barai), suprask, tam, kad apsigintum nuo visko iš visur visuose lygiuose.

Dieviška apsauga į visas keturias puses (gif usagif.com)

Nes jei jūs pažiūrėsite iš “gerviškosios“ brutaliosios ir artimos kovos Gōjū-ryū stiliaus logikos, tai tie lygiai išvis yra net trys, o tik du:

  • virš spindulinio rezginio jodan;
  • ir žemiau spindulinio rezginio gedan.

Ir tuomet rankoms esant kovinėje pakeltoje kamae padėtyje, tai viską virš spindulinio rezginio kontroliuojate vienu bloku dilbiais ude-uke, kuris sanchin-gata atidirbamas tarsi vidurinis chudan-uke, kur dilbis juk nukreiptas vertikaliai kumščiais aukštyn, o ne žemyn nuleistais (kaip taekwondo dabar olimpiniame WTF maskatuoja, kas yra išties visiškas wtf???).

Nes šis chudan-uke vidurinis blokas Gōjū-ryū dar nuo Nahate laikų atstoja, kaip minėjau, ir viršutinį jodan-uke (ne, nuo smūgio kokiu pagaliu iš viršaus tokioje distancijoje neteks gintis, nes ji jau per trumpa smogiančiam), o žemiau spindulinio rezginio dengiatės tame pačiame bloke alkūne, kai žemiau juostos tokioje artimoje distancijoje jus faktiškai saugo teisingas kampas į priešininko atakos liniją bei sanchin-dachi artimos kovos stovėsena, pasuktomis į vidų šlaunimis taip pridengianti jūsų tarpkojį.

Gynyba čia, aišku, ne ideali (bet jokia gynyba nėra ideali – net skydą pasiėmus pilnai neužsidengsite nuo visų atakų!), tačiau artimoje kovoje kitokiai nelabai yra laiko ir galimybių.

“Išmanu“ kaip muay-thai, esant dirbtiniams apribojimas spirti keliu į tarpkojį (iš daren o’connor pinterest)

O va fukyū – šito vidurinio bloko chudan-uke nereikia, nes ši kata nėra artimos kovos, kaip čia paminėta bazinė sanchin, o ir viršutiniame jodan-uke bei apatiniame gedan-barai blokuose, kaip rašiau, jau yra vidurinio lygio apsigynimas tuo nepamatomu viduriniu bloku dilbiu ude-uke.

* * *

Čia tuomet jau kiltų klausimas: o kodėl Miyagi Chōjun ne tik “pasiskolino“ fukyūShōrin-ryū, bet ir įsivedė pats iš šių stilių jodan-uke viršutinį bloką per savo sukurtą gekisai-gata?

Nes matė šio gynybinio veiksmo ne tik potencialą papildomoms variacijoms jau tolimesnėje distancijoje, kuo išplėtė ir savo Gōjū-ryū taktikas, lyginant su jo studijuota Nahate, bet ir paties jodan-uke bloko atakuojančias galimybes artimoje kovoje – taip fukyū ir gekisai ne viskas yra tik blokas smūgio atmušimo prasme, kas yra viršutinis blokas jodan-uke, bet dar ir pats užblokavimas priešininko galūnių bei smūginė technika “dilbiu tarsi kardu“ wantō.

Smogiančiam wantō čia nelabai jau jodan – skirtingai nuo tą jodan-uke taip gaunančiam (iš chris denwood puslapio)

Ir kas atidinka bendrą Gōjū-ryū strategiją – sueiti į artimą kontaktą tokiu tarsi jodan-uke užblokuojant priešininko rankas kovinėje padėtyje kamae arba smogiant šiam įstrižo dilbio išorine briauna į kaklą arba veidą (nosis, panosis), kada esi glaudžioje distancijoje ir kitokiam smūgiui kaip tsuki nėra pakankamai erdvės.

Kol aš pats į jodan-uke žiūrėjau tarsi tik kaip į “šotokanišką“ age-uke, tol man ir gekisai nepatiko – nes per daug joje, mano galva, buvo to Shōrin-ryū, o aš norėjau Gōjū-ryū tarsi kuo artimesnio tam pirmtakui “tyresniam“ Nahate be va visokių tokių blokų.

Kada supratau, kad jodan-uke yra tik sąlyginis veiksmo judesio pavadinimas (nes juk gali būti dar ir kirtis dilbiu wantō-uchi arba trenkimas dilbiu ude-ate), tai net ir Gōjū-ryū “svetima“ fukyūShōrin-ryū tapo itin sava, nes…

…nes fukyū kartu moko Gōjū-ryū stilistus greitai įeiti į jiems taip įprastą artimą kontaktą, kuomet priešininkas yra pasyvus (“dirba antru numeriu“, kaip pasakytų bokse) ir iš tolimos distancijos kontratakomis, o tai labai išplečia kovojant galimybes kumite – ir ne tik mokomuosiuose sąlyginiuose yakusoku-kumite ar laisvuose jiyu-kumite, bet ir varžybiniuose kumite-shiai sparinguose, kur paprastai tik straksima ir prisibaksojama sau daugiau taškų “pergalei“.

Kažkaip su tuo jodan-uke gintis nepaeina net ir “šotokanistams“ iš JKA…

* * *

(kita dalis – bus čia)


Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas visa apimtimi iškart dar 2024-01-03, ir dėkoju dar atskirai balsuojantiems savo pinigais per PayPal

どうもありがとうございます !

Leave your comment here