Goju-ryu kihon: 3+1 – Įžanga (1/12)

Posted: 2010-02-03 in Karate
Žymos:,

Klausimas: kiek technikos yra pakankamai, o kiek jau perdaug?

Bokse iš esmės yra 3 smūgiai (tiesus, kablys, aperkotas), kai dar kiti skaičiuoja, kad čia esantis vienas ir tas pats (nes kumščiu), dar kitiems – bent jau pustuzinis gaunasi (minėtieji 3 sudubliuoti, nes priekine arba galine ranka, todėl ir pavadinimai skiriasi: jab vs cross, hook vs swing, 2 uppercut). Ir boksininkai dėl to kompleksų nejaučia ir yra pilnai laimingi tiek teturėdami – duoda į galvą visiems norintiems (ir to nelabai norintiems), jei tik paprašo arba prisiprašo… O dar koks karate tradicionalistas ar taekwondo entuziastas vien tik spyrių priskaičiuotų pusšimtį, nors pastarieji netgi savo sportinėse varžybose dažnai išsiverčia vos su varganu keletu.

Tai kiek gi yra tas “gana“? Ir kiek galima laikyti bazine, t.y. šia prasme būtina ar tikrai reikalinga, technika? Kiek yra tas “pakankamai“?

Pabandysiu gal kiek laisvai traktuoti Goju-ryu bazinę techniką (kihon) ir atrūšiuoti ją į grupes tik po 3 (kaip ten “razbainykas“ Tadas Blinda “savo“ filme sakė: “skaičiuoju iki trijų, ba daugiau nemoku“?), pridėdamas vieną priedo “magaryčių“. Ir paaiškinsiu savo tokį šių technikų parinkimą šiam sąrašui.

Iš esmės, mano galva, tiek yra pakankama visiškai kihon, jei atidirbta iki automatiškumo, liejasi sklandžiai ir be nereikalingos įtampos, ir ši technika atlieka tą paskirtį, kuriai ji ir yra skirta.

Ir pastarasis kriterijus yra esminis – neužsižaiskite daug technikos besimokydami, ypač pradžioje, kuomet kihon savo pradinėje fazėje atrodo nuobodus ir monotoniškas, todėl greitai atsibosta ir norisi kokios nors šviežienos. Vis tik pageidautina vožtelėti vieną kartą, bet atsakančiai, nei bent jau tam pačiam rezultatui pasiekti atbambinti visą mokyklos arsenalą, nepamirštant ir kokios sudėtingiausios technikos, aprašytos tik kažkur hombu dūlančiuose slaptuose makimono ritinėliuose…

Tačiau jei nesate taisonai, tikėtis nokauto vienu smūgiu nederėtų – taip ištampytas japoniškas “vieno smūgio“ principas ikken hisatsu vis tik atėjo iš kenjutsu į karate, ir pastarąjai Okinavoje anksčiau nebuvo būdingas (dėl visai suprantamų objektyvių fiziologinių bei žmogaus kūno sandaros priežasčių). Bet tuzinas raundų po kelias minutes karate strategijose irgi nebuvo numatytas, nors dabar ne vienas sportinės karate stilius, reklamuojantis save “pilnakontakčiu“, tą nuostatą ir bruka.

Čia mano išdėstomo kihon pagrindu galima drąsiai įsisavinti ir kitą, daug sudėtingesnę ar kombinacinę techniką bei veiksmus – jei tik yra noras ir poreikis. Gi, mano nuomone, mokinys, užtikrintai demonstruojantis ir valdantis šią kihon techniką, puikiausiai jausis ne tik treniruotėse ar sparinguose, bet ir egzaminuose, ar šie būtų kvalifikaciniai kokiai persiūtos spalvotos medžiagos juostai prie pižamos gauti, ar liestų nepadorų pasiūlymą mušti, o gal ir kojomis spardyti, jį ne pagal turimą treniruotėse užsirišamo po bamba šniūrėko spalvą.

Vis tik noriu atkreipti dėmesį, kol dar neįsibėgėjom: pirmiausia svarbi strategija, kuri pasiekiama tik mokyklai ar konkrečiam stiliui būdingais taktiniais sprendimais, o šių praktiški įrankiai tėra visa toji technika (šie komponentai ir sudaro kata esmę) – ir ne atvirkščiai! Tad nereikia per daug absoliutinti šio sąrašo, idant nepamesti miško per medžius, kaip dažniausiai nutinka, pradėjus gilintis į “prijomų paslaptis“…

Ir dar viena labai svarbi pastaba bei paaiškinimas… O gi tai, kad aš esu įsitikinęs, kad kata, kihon ir kumite privalo būti tarpusavyje susiję, ir ne žodžiais! Nes – o kam mokytis ir atidirbinėti tris skirtings dalykus, iš kurių po to svarbesniu pelnytai tampa tik kumite (sparingų) technika, kuomet turėtų pakakti vieno ir to paties?

O tai reiškia, kad technika, kurią atidirbate kihon, privalo visiškai atitikti kata arba veiksmas turi būti iš jos paimtas toks, koks yra ir kam yra kata skirtas.

Lygiai taip pat šitai turi užtikrinti, kad ir kumite po to panaudosite techniką, kurią atidirbote, jei tikrai atidirbote, kihon, ir kuri yra iš kata. Galop, o kam tuomet kata iš viso reikalinga? Ar kam reikalingos kihon kombinacijos, kurios visiškai neturi jokios prasmės kumite? Vien principams įsisavinti kaip pratimai? Tai, atrėžiu – kad ir kata pastatyta ant tų pačių principų…

Todėl visa tai, ką čia išdėstau ir išvardinu, rasite ne tik su paaiškinimais, koks kokios technikos tikslas ir paskirtis, bet ir kitąkart – iš kokios kata paimta.

Na, nebent įsivaizduoti, kad kata – mirę formalūs šokių be kardų kompleksai, tuomet aišku, kad kils klausimų, o kodėl ta ar kita sportinėse varžybose ir socialinės hierarchijos statuso įtvirtinimo peštynėse su mokyklos bendraklasiais tinkama technika mano yra “pamirštama“ nedovanotinai…

Tiesa, o kodėl 3+1, o ne iškart 4?

Kad taip “gražiau skamba“, ar kad “keturi“ japoniškai skamba kaip ir “mirtis“ (“shi“), todėl vengtina, ar kad Goju-ryu pagrindas yra Sanchin, kur “san“ yra “trys“?…

Skirstau po tris, nes šias tipines bazines technikas kihon metu galima atidirbti serijoje vieną po kitos ir kaip kombinaciją, o daugiau kaip ir neverta, nes virš 3 smūgių (jei tiksliau – judesių) muštynėse jau mažina veiksmų efektyvumą, nes jos užsitęsia ir virsta arba peštynėmis, arba pasitąsymu, arba – tiesiog pralaimėjimo galimybės artija iki maksimumo. Nors nesakau, kad pritvoti penktu ar dešimtu smūgiu negalima – vis tik tema ne apie tai.

O tas vienas papildomas pridedamas kaip dažniausiai “netipinė“ Goju-ryu technika. Todėl toks ir pavadinimas: 3+1.


Miyagi Chojun stebi grupę mokinių, atliekančių saifa-gata

TURINYS (3+1=4×3=12):

II dalis: natūralios stovėsenos – shizen-tai.

III dalis: stovėsenos – tachi-waza.

IV dalis: pozicijos – kamae.

V dalis: smūgiai kumščiu – tsuki-waza.

VI dalis: kirčiai plaštaka – uchi-waza.

VII dalis: smūgiai alkūnėmis – ate-waza.

VIII dalis: spyriai – keri-waza.

IX dalis: gynybiniai veiksmai (“blokai”) – uke-waza.

X dalis: užlaužimai – kansetsu-waza.

XI dalis: metimai – nage-waza.

XII dalis: pagalbiniai ir kiti veiksmai – fuku-waza.


Pastaba: nuorodos paspaudimui turinyje čia atsiras palaipsniui, kuomet konkreti dalis bus parašyta ir įrašyta. Kad vien šioje temoje nepakibti mėnesiui-kitam ir būtų ką dar skaityti mažiau šia tema besidomintiems, ji eis pramaišiui su kitomis temomis. Ir toliau stengsiuosi įdėti bent po vieną įrašą kas savaitę, o jei pavyks – ir kelis (vienas bus iš šios temos, kitas – kitos).

Komentarai
  1. Anonimas sako:

    Sveiki,
    Malonu matyti, kad neketinate mažinti rašymo tempo – visada įdomu paskaityti.
    Andrius

    • sei_i sako:

      Ačiū!
      Nors kai kas skundžiasi jau, kad perdaug skaitymo būna vienu metu (todėl pradėjau skaidyti temas dalimis), ar kad nespėja perskaityti (gal ir įsigilinti?), kai – ir vėl jau naujas įrašas…
      Temų nepritruks, ir, tikuosi, bus įdomios ne tik man. Laiko rašymui tik gali pritrūkti. Tuomet arba tenka greičiau spausdinti (kas sekasi), arba rašyti trumpiau (kas nesiseka).🙂

  2. […] Akivaizdu, kad vis labiau pereinu prie technikos, kuri nėra tokia švari ir kanoniška (gimnastikinė), kurią įpratę matyti japoniškos karate demonstravime. Tad toliau tęsinys apie fuku-waza arba grįžkite į pradžią […]

  3. […] išplėtota vėliau treniruotėse jo kihon versija turėjo ne ką daugiau veiksmų, nei aprašiau Goju-ryu kihon: 3+1. O muaythai savigynai versija iš vieno ruso dėstymo atrodė dar paprasčiau: spyris keliu; jei […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s