心 shin
技 gi
体 tai
Dvasia. Gebėjimai. Kūnas.
Treniruoji tai per hojo-undo (jumbi-undo, kigu-undo, tameshiwari, etc.); gi – per waza (kihon, kata, kumite); shin – iš dalies per mokuso, zanshin, zazen ir pan.
Gi ir tai – duoda jutsu. Shin ir gi – duoda do. Vieną ar kitą derinį gali išreikšti per shiai arba per goshin-jutsu. Karate gali būti ir karate-jutsu (tode-jutsu) arba karate-do. Nei viena, nei kita nėra geresnė, nes nei viena nėra pilna karate. Net jei shin yra daugiau už gi, o gi yra daugiau už tai.
Tikra karate yra tik shin, gi, tai visuma.
Taip, tai gali gauti su gerais genais, gi gali gauti su geru instruktoriumi.
Bet shin turi surasti pats, nors ir padedamas gero mokytojo. Geras mokytojas – raktas į shin, nors mes visada ieškome tokio, kad duotų mums gi, norėdami tuščiai pasipuikuoti savo tai.
Shin. Gi. Tai.
Arba tai turi, arba ne, vat ir viskas.
Seiikan © 誠意館 
Kur buvot prasmegęs? Jau spėjau pasiilgti Tamstos įrašų. 😀
Na, visų pirma, tai paleidau anglišką versiją – tai atėmė daugiau laiko, nei tikėjausi, ir anaiptol dar ne visi įrašai, kuriuos ten norėčiau perkelti.
Antra, per tą laiką pakeičiau darbą ir jau pradėjau rimtai gydytis įsisenėjusią ligą (siūlė ir stacionarą porai savaičių, bet gal nesu tiek invalidas?) – tai kažkiek irgi suteikė galimybę atsitraukti ir pažiūrėti iš šalies. To pasekoje gimė dvi įžvalgos:
1) tekstas aukščiau. 😀
2) ko gero, reikia sėsti prie knygos (bet įžvalga ne tame, o kad visi, kurie iki šiol čia komentavo, gaus savo kopiją dovanų, kai, o ne jei, parašysiu). 😉
Tai gal taip ir nėra blogai? Retkarčiais čia užsuksiu. Tarkime, turiu vieną bunkai dėl saifa pakoreguoti (iš tiesų, tai turiu du, bet ir vienam reikia prisiruošti). 🙂
Ta pačia proga primenu, kad Vilniuje jau laukia pirmasis ušu čempionatas – detalės Lietuvos Šaolinio, Tomo Lapinsko ir Vaivos Žostautės FB puslapiuose. Man, rupke, su ledo rituliu tik sutampa, tas negerai (vaiką vežioju kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį).
Cit.: “Na, visų pirma, tai paleidau anglišką versiją – tai atėmė daugiau laiko, nei tikėjausi, ir anaiptol dar ne visi įrašai, kuriuos ten norėčiau perkelti.“
Na, visų pirma, įrašai angliškame variante baigiasi liepos 31 d. Tarkim, rugpjūtis – tai atostogų metas. O kur rugsėjis, spalis ir didžioji dalis lapkričio pasidėjo? Negi ta įsisenėjusi liga kalta? O gal tiek daug darbo pasiūlymų gavot, kad reikėjo taip ilgai svarstyti, kurį čia darbą pasirinkti? 🙂
Cit.: “2) ko gero, reikia sėsti prie knygos (bet įžvalga ne tame, o kad visi, kurie iki šiol čia komentavo, gaus savo kopiją dovanų, kai, o ne jei, parašysiu). 😉 “
Valio. 😀 Linkime sėkmės rašant knygą ir tikimės, kad nekainuos labai brangiai, kai pasirodys knygynuose.
Cit.: “ Man, rupke, su ledo rituliu tik sutampa, tas negerai (vaiką vežioju kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį).“
Tai kad nesutampa, nes tas čempionatas vyks lapkričio 29 d., o ta diena yra šeštadienis, o ne pirmadienis, trečiadienis ar penktadienis. Tad, manyčiau, drąsiai galėtumėt užsukti į tą Ušu čempionatą. 😉 🙂
To tak, buvau datą supainiojęs. Šiaip vaikui šeštadienį Lego Robotika (o gal gatvių muštynės be taisyklių, sprendžiant iš to, kas įvyko prie gretimo stalo), bet sutariau, kad eisiu pas Lapiną ir Co.
Truputi aisku off topic: kur cia Vilniuje buna tas Lego Robotika? ir nuo keliu metu ten priima?
Atsiprašau, kad užtrukau su atsakymu, bet čia: http://www.robotikosakademija.lt
Maniškiui penkeri su puse, tai iš mažiukų permetė į sekantį lygį iškart, nes jau su Lego namuose nemenkai pažaidęs. Ir žinau suaugusių, kurie irgi ten vaikšto, nes… nu smagu gi! 🙂
Labas. Aciu uz atsakyma. Maniskis irgi yra 5 su puse metu. ir pamises del Lego taip pat. geriausias zaislas yra Lego 🙂 reikes su zmona aptarti ir gal vesti vaika i tas dirbtuves ( o sestadienini baseina perkelti i kita diena 🙂
Ten kelios pamainos, tai galima gal suderinti iki arba po baseino, nes taip partneris tai į krepšinį dar spėja nuvesti.
Tai rugsėjį baiginėjau senus darbus, o pradėjau nuo spalio ir reikėjo įsivažiuoti, nebuvo kada tampytis. Plius, aišku, nusprendžiau ilsėtis nuo visko ir pasigydyti, tad nebuvo ko ir rašyti. Dabar lyg ir atsigaunu. Va, dar į čempionatą nueisiu pažiūrėti, kad jau taip.
Knygynuose vargu bau ar bus – aš dalinsiu elektroninę versiją.
Kūdokas toks tekstas, bet geriau nei nieko 🙂
gal kažką ir apie shu ha ri išspaustumėt ateityje?
O dar nesu rašęs? Kažkaip atrodo, kad jau daug pripilosopavęs čia. 🙂