Niurktelėti

Posted: 2014-03-04 in Atletika
Žymos:

Rašyti apie karate, savigyną ar fitnesą, kai Kryme prasidėjo kvazi-karas ir siautėja savigynos būriais apsimetanti Rusijos kariuomenė, nėra pats geriausias momentas. Va, galvojau, tai nors apie grūdinimąsi parašysiu – yra tokia Zen stiliaus praktika ir pas japonus, ir visokie yamabushi praktikuoja.

Bet sekmadienį atvažiavau prie upės ir į ją įlįsti (ne po pirties!) nebenorėjau…

Aišku, ji ir taip tiek šaltinuota, kad vasarą ten lįsti yra tas pats, kas į šulinį. Dar sausį ketinau niurktelėti, kad jau Nauji metai atėjo – stačiatikiai paprastai lenda per Krikšto dieną (kada Jėzus Jordane buvo Jono Krikštytojo pakrikštytas), bet aš tiek neišgeriu degtinės.

Kita vertus, kol ruošiausi tą padaryti visai rimtai (grūdinimasis duše pasidarė jau nuobodus, nes kiek čia tą vandenį gali ant savęs leisti?), tai va spustelėjo šaltukas ir net upę ledas užtraukė. Pamenu, pravažiavau – juoduoja, viskas tvarkoje. Atvažiuoju kitądien su rankšluosčiu – o ledas skaidrus skaidrus… ir va ta gelmė juoduojanti prasišviečia. Pačiužinėjau. Neįlūžau.

Vakar gi vis tik buvo vėjuota, kas reiškia, kad pliusinė temperatūra yra nebūtinai pliusinė – vėjas sukuria šalčio pojūtį (pridedu skaičiuotuvą). Išlipus vienu megztiniu netgi drebulys užpuolė – gerai, kad nuo šlaito nusileidus vėją kalva kiek prie kranto užstojo. Padariau sanchin-gata iki pusės nusirengęs, apšilau, bet jau temo, ir… vis tik lįsti šalta, kad jį kur! Basam ant pakrantės ledo šalta iš tiesų ir nebuvo. Netgi įmerkti koją įdomumo dėlei nebuvo taip jau ir šalta. Ir kata daryti šalta nebuvo. Lįsti šalta buvo. Brrrr!

foto

Įkvepiantis pavyzdys iš centauri4-naturism.tumblr.com

Tad rašyti ir kažkuo girtis dabar nėra ko. O va kokią nuogą merginą, plaukiojančią po ledu su baltaisiais delfinais, juk galiu įdėti, jei tos išlipusios iš eketės mažai, ar ne?

Tai štai jums ir prašom – filmas “Lubos“ rusų kalba su prancūziškais subtitrais apie Natalija Avsejenko (seku ją ir FB):

http://www.youtube.com/watch?v=vVvTIkmPzr8 (NSFW)

Tokioje vandens temperatūroje (o tai iš tiesų yra žemiau nulio – vandenyno vanduo yra sūrus, todėl jo užšalimo temperatūra yra žemiau, tad Arkties vandenyno iš tiesų arti -2C) žmogus ištveria maždaug 3 minutes – po to jį pražudo baimė dėl šalčio (aha, ta pati, kuri man neleido šįkart įlipti – nieko tokio, kitąkart bus įdomiau, kai ją įveiksiu!). O jei nebijai – tai tu turi laiko iki 8 minučių, po kurių prasideda negrįžtami organizmo atšalimo procesai.

Ji išbuvo 12 minučių. Jau po pirmų minučių nardė atmerktomis akimis, bet aklai – užšalo akys.

Kadangi filmas nėra klipo trukmės, tai ilgiau negaišinsiu. Pažiūrėkite, temą kažkaip vėliau pratęsiu.

Komentarai
  1. […] ir mano nesenas prisipažinimas, kad nepavyko anąkart niurktelėti, ilgai netruko būti įgyvendintas – tą vis tik […]

  2. […] buvo netipinis ir savotiškai nupušęs, nes visų pirma įsikaliau į galvą, kad reikia pasinerti į ledinį vandenį, ką ir padariau 23-čią dieną, kai pagaliau ledonešis […]

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s