Posts Tagged ‘pastabos’

Jei pasakyčiau, kad reali kovos sistema turi būti universali (ta prasme, kad joje turi būti suderinti kumštynių ir imtynių veiksmai), tai ilgai neužtruks išgirsti pritariamą uh-uh-uh riaumojimą iš MMA (mixed martial arts) stovyklos prakaituotų plikių aptemptais šortukais.

Kas jau kas, bet jie tai tikrai žino, kad pagal jų taisykles negana vožti į snukį, bet dar reikia parsigriauti ant žemės ir va dar ten, sėdint žergtai ant krūtinės, patalžyti gulinčio priešininko marmūzę. Arba nulaužti jam ranką. O jei išeis meiliai apglėbti – tai gal ir pridusinti savo meškučio letenų apkabinime. Nes jei tą padaryti jau net ir jų taisyklės leidžia, taip “realioje kovoje“, kur, suprask, taisyklių ir nėra, tai jau tik taip ir bus. Ir basta. Arba kaput. Ar netgi amen.

skaityti toliau

Reklama

Eilinį kartą su chebra pabėdavojus snukiaknygėje, kad derėtų patį Iain Abernethy iš Shorin-ryu pervilioti į Goju-ryu (tiksliau – “užšanchajinti“, jei žinote, ką ši sąvoka reiškia…), jis man pasiūlė greta jau žinomų Goju-ryu atstovų Kris Walder ir Lawrence Kane (puiki jų knyga “The Way of Kata“ – tikrai rekomenduoju!) dar ir Gavin Mulholland, apie kurį, prisipažinsiu, dar nebuvau girdėjęs.

skaityti toliau

Pavadinimas veikiau tiktų toks:

“Esminis instinktas klausimas“

Tačiau negaliu pažaisti pavadinimuose techninėmis priemonėmis. Bet suprantate, manau, ir taip, kad kalba eina apie klausimą, kurį, man netgi įdomu, kaip dažnai sau užduodate? Ar veikiau – ar iš viso jį sau užduodate?… ir koks gi tas klausimas?

Rodyk, ką moki!
Šala-la-la
Dabar parodyk, ką moki!

– “Keistuolių teatras“ (“Paskutiniai Brėmeno muzikantai“)

* * *

Karate, kaip ir bet kuris kitas kovos menas ar sportas, jei jau žiūrėti plačiau, yra judesio išraiška, o ne žodžių ar vaizdų (nors visame vyksme vaizdų iš judesių ir galima prisižiūrėti, o žodžių, tame tarpe ir necenzūrinių, galima sočiai išgirsti). Todėl kaip vyksta mokymas? Teisingai: parodoma, o paskui sakoma – bandyk. Po to rodoma dar ir dar, kartais palydint savo rodymą aiškinimu arba aiškinimą rodymu. skaityti toliau

Štai Delfi paskelbta istorija – “Apvogta N. Narmontaitė: vagystę stebėjusi kaimynė ilgapirščių įduoti policijai neišdrįso“.

Nuostolis tikrai nemažas, juolab, kad daiktai yra vertingi būtent jai ir jos kolegei, tačiau patys iš savęs didesnės materialinės vertės neturi. Natos, butaforija ar kitos “šmutkės“ iš rekvizito – tikrai nėra pačios tos einamiausios prekės vogtų daiktų perpardavimo juodojoje rinkoje. Tiesą sakant, jos ir nevogtos turguose ar parduotuvėse lentynų nelaužo ir nėra itin graibstomos. skaityti toliau

Bobas, aiškindamas perėjimą kata Sanchin (bazinėje – Dai Ichi) nuo tsuki su uke (trečias žingsnis, po penkių chudan-zuki ir uchi-uke) link padėties delnais žemyn, patarė tą judesį daryti per savotišką tarpinį yama-uke, akcentuodamas, aišku, alkūnes, kurios judesį ir atlieka.

O aš iškart pagalvojau, kad čia galimas netgi dvejopas bunkai: ir koks gi?

Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį: