Unsū (4/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)

Visa apimtimi įrašas iš 11082 žodžių (ne, knygą sudaro apie 90000, o paauglišką – apie 55000 žodžių) publikuotas iš anksto 2021-10-02 Patreon paskyroje.

Suskirstytą tekstą ištraukomis, publikuojamą kas 1-2 savaitės pramaišiui su kitomis temomis tinklaraštyje nuo 2021-10-13 pirmos dalies – skaityti čia.


Tai va jei palyginsite unshu aukščiau pateiktą šotokanišką WKF versiją bei kokią nors Shito-ryu atliekamą, kur netgi vietoje vienapirščio ippon-nukite pamatysite tiesiog atvirus delnus, dar ir nukreiptus aukštyn, kaip yra ir Goju-ryu praktikuojamoje shisochin-gata.

Tad man panašu, kad iš tų bendrų Go Kenki ir Mabuni Kenwa “dūzgių“ ir pats bendroje karate studijų asocijacijoje tarpukaryje dalyvavęs Miyagi Chojun sau panašių idėjų skolinosi kaip tik ir saviškei shisochin-gata, kurią, sakoma, buvo pamėgęs į dienų pabaigą, ir kuri, matau, susišaukia su jo mokytojo mokytojo sukurta unshu-gata. Skaityti toliau “Unsū (4/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)“

Unsū (3/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)

Visa apimtimi įrašas iš 11082 žodžių (ne, knygą sudaro apie 90000, o paauglišką – apie 55000 žodžių) publikuotas iš anksto 2021-10-02 Patreon paskyroje.

Suskirstytą tekstą ištraukomis, publikuojamą kas 1-2 savaitės pramaišiui su kitomis temomis tinklaraštyje nuo 2021-10-13 pirmos dalies – skaityti čia.


Todėl visiškai suprantama, kad ir Arakaki Seisho pagal jo kilmę ir pareigas karaliaus dvare tas kung-fu mokytojas taip pat buvo irgi kinas.

Kuris, ir koks čia dabar sutapimas, bet taip pat buvo ir mano mokytojo mokytojo mokytojo mokytojo mokytojas – tas aukščiau jums paminėtasis baltosios gervės kung-fu atmainos Míng hè quán 鳴鶴拳 meistras Liú Lóng-gōng (arba japoniškai – Ryu Ryuko), gyvenęs Fuzhou mieste Fujian provincijoje Kinijoje 1793-1882, kur ir pačiam Arakaki Seisho tekę su darbo vizitais keliskart lankytis. Skaityti toliau “Unsū (3/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)“

Unsū (2/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)

Visa apimtimi įrašas iš 11082 žodžių (ne, knygą sudaro apie 90000, o paauglišką – apie 55000 žodžių) publikuotas iš anksto 2021-10-02 Patreon paskyroje.

Suskirstytą tekstą ištraukomis, publikuojamą kas 1-2 savaitės pramaišiui su kitomis temomis tinklaraštyje nuo 2021-10-13 pirmos dalies – skaityti čia.


Kai jau pamatėte, kaip toji kata atrodo šiuolaikinėje sportinėje interpretacijoje, tai belieka pasiaiškinti, iš kur ji išvis atsirado, ir kodėl aš, būdamas iš Goju-ryu, čia jums dėl jos galvą kvaršinu, nes priežasčių tam yra ne viena. Skaityti toliau “Unsū (2/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)“

Unsū (1/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)

Visa apimtimi įrašas iš 11082 žodžių (ne, knygą sudaro apie 90000, o paauglišką – apie 55000 žodžių) publikuotas iš anksto 2021-10-02 Patreon paskyroje.

Suskirstytą tekstą ištraukomis, publikuojamą kas 1-2 savaitės pramaišiui su kitomis temomis tinklaraštyje nuo 2021-10-13 pirmos dalies – skaityti čia.


Unsū 雲手 (jap. “debesų rankos“) kata yra praktikuojama Shotokan bei Shito-ryu karate stiliuose.

Ir kartais dar lotynizuojama užrašant pavadinimą unshū, tik kai toji -u tariant būna nukandama (ossss!…), todėl ir tekste čia rasite, bendrai kalbant, užrašymą unshu, išskyrus, kai jau konkrečiai kalba eis apie Shotokan versiją unsu (ir tuo pačiu primenu, kad kinų ir japonų pavardės tradiciškai rašomos pirmiau vardo, ko ir aš čia irgi prisilaikau).

Ne, šios kata nėra tiek maniškėje Goju-ryu, tiek ir kitose Nahate grupės karate stiliuose. Ir dar nepabėkite, nes, gerai pagalvojus ir įdėmiai daskaičius iki galo visą tekstą, gausiai iliustruotą klipais bei gif judriais paveiksliukais, ši kata tikrai juk turėjo būti praktikuojama – ir žemiau perskaitę jau suprasite kodėl.

Skaityti toliau “Unsū (1/10): istorinis kontekstas ir šios kata sąsajos (ne tik Shotokan!)“

Pokalbis apie okinaviečių kung-fu

Jei suprantate rusiškai – jau patalpintas mano interviu Maksimui jo youtube kanalui apie tai, kas dabar vadinasi karate.

Kažkaip jis vis tik sutalpino į pusantros valandos (fone tas kudlius – tai lietuviškojo Šaolinio vadovo Tomo Lapinsko, kuris kikena už kadro, ir šį pokalbį birželio 22-rąją po darbo ir suorganizavo ant Subačiaus kalvos).

Smagaus žiūrėjimo!

Sochin-gata: dar šiek tiek apie pamestąją

Gi mane žinot, kad vienąkart temą pradėjęs, aš jos paprastai nenumetu. Būna, kad atidedu, tačiau jei pradedu kapstytis giliau, tai ir tęsinio galite tikėtis, ko dabar va ir sulaukėte temai Sochin-gata: dar viena Goju-ryu kata? Kaip anksčiau rašydavo spaudoje redakcijos skiltyje: “laiškas pakvietė kelionėn“.

Nors sutinku, kad kai giliau šitokiomis temomis pašnekėti galiu tik su kolega (tikiuosi, jo nežeidžia šitas kreipinys, kaip vieną barokinę bajoraitę su trimis antkapiais tuo įžeidė toks vienas salomeikės absolventas?) Lapinu iš Šaolinio, o geriausi atsiliepimai čia būna tik apie kokią nuogą panelę arba stringus, tai belieka iškart ir neatidėliojant pradžiuginti ir šiuos mano skaitytojus, nes kuo turtingti – tuo ir laimingi.

Specialiai jums, mielieji jūs mano – akutėms paganyti: ganyti akis, o po to teksto avis

Goju-ryu kihon: 3+1 – Uke-waza (9/12)

Kaip ir dėl stovėsenų, taip ir dėl Uke-waza 受技 – kalba ir čia kiša mums koją. Iš tikro, nėra nieko kvailiau, kaip kad buvo išversti “uke“ kaip “bloką“, kas įsitvirtino dabar nebeišmušamai kaip formali sąvoka, ką, deja, ir aš toliau būsiu priverstas naudoti, kad būtų aišku, apie ką aš kalbu. Mat iš tikro uke 受 reiškia “priimti, gauti“, ir derėtų teisingiau versti kaip “perimančioji technika“.

Ne veltui ir poriniuose pratimuose partneris, kuris “priima“ techniką, dėl kurios pratimas atliekamas, vadinamas irgi “uke“. Taip karate smūgiuojantysis ar puolantysis vadinsis “tori“, o besiginantis nuo šios atakos ir kontratakuosiantis – “uke“. Aikido, tarkime, “uke“ vadinsis tas, ant kurio demonstruojama metimų technika (jis ją “priima“), nes ją atliekantis arba “metantysis“ vadinasi “nage“. Bendrai paėmus, dėka dziudo ir panašių sistemų, kurios įsitvirtino Vakaruose anksčiau už karate, tas, ant kurio demonstruojama technika, vadinamas “uke“, ir tai ne visada būna susiję su tuo, kad jis ginasi, kaip kad “uke“ irgi kartais išverčiama.
priimam tekstą apie technikas toliau

1828-ieji – kieno pradžia?

Rašydamas temą Prapuolęs Shorei-ryu – tai Goju-ryu dabar? aš pacitavau Miyagi Chojun, kuris teigė, kad Goju-ryu stilius buvo sukurtas 1828 metais. Kai tuo tarpu įdomu tai, kad šis stilius iš tikro buvo registruotas tik 1933 metais Butokukai, pavadinimas sugalvotas vos trimis metais anksčiau, o ir pats Miyagi, sako, retai savo stilių Goju-ryu vadindavo, dažniau sakydamas Te (pažodž. “ranka“) arba Bu (“karinis“).

Tuomet aš klausiau: o kodėl būtent ši data minima?

klausimai ir atsakymas