Kodėl karate smūgis krūtinės lygyje?

Tas jausmas, kai pats nebeatsirenki savo tinklaraščio archyvuose, rašei jau ar dar ne kuriuo nors klausimu, į kurį seniai turi atsakymą – tavęs paklausia, tu sakai, tuoj duosiu nuorodą plačiau pasiskaityti, o va imi ir neberandi ir tada galvoji, o tu rupke, tai gal nerašiau, tik kažkam kažkada ir ne vieną kartą aiškinau praktiškai?

Klausimas iš tų standartinių kategorijos, pradedant nuo smalsumo ir baigiant pašaipiu kokio snukiatrankio paminkštintomis pirštinėmis gerbėjo, nesuvokiančio dėl nuolat patirtų treniruotėse ir varžybose mikronokdaunų net ko pats klausia: kodėl karate smūgis kumščiu visada (sic!) tik krūtinės lygyje (arba chudan-tsuki, kaip sako japonai)?

Reklama

Goju-ryu kata, skirtos kumite (2/2)

(pradžia – čia)

* * *

Pirmoje dalyje jau aptariau, kokia yra bendra Goju-ryu stiliaus kovos strategija, ir kaip pradinės Goju-ryu kata tą bendrąją strategiją savo konkrečiomis strateginėmis idėjomis įkūnija, pasiūlydamos rinkinį tam pasiekti įrankių – savo taktikas.

Bet visos tos kata – tai tik įžanga į Goju-ryu, tačiau dar ne pati Goju-ryu. Nes Goju-ryu iš esmės sudaro taip vadinamos ko-ryu kata (“senoviškos kata“, nors nelabai jos ten ir senovinės, tarp kitko), na, o šios savo ruožtu prasideda nuo kata, be kurios net nebūtų iš viso šio stiliaus:

Goju-ryu kata, skirtos kumite (1/2)

Aš tiek daug rašau apie kata, kad koks nors eilinis bokso maišo lupikas, suplukęs nuo mano tinklaraščio labiau, nei atstraksėjęs su šokdyne 12 raundų, vilkėdamas kailiniais saunoje, jau taip ir matau, kaip piktinasi: nu tai ką tę, mažum, mą iš tų tavo katukių gearo išsimokysi, kiba da tę pasakyk, kad su jomis šparinguotis eina, jo!

Be abejo, geriau rašyti apie tai, kaip kumite (jap. “susitinkančios rankos“ – sparingas, kova) linksmakočiais matuotis. Juolab, kad karate yra ne šiaip fizinė veikla, o iš tiesų kovojimui skirta sistema.

Sportinė karate – olimpinė viltis?

Romanas FB pasidalino naujiena apie karate įtraukimą į olimpinę programą (ir velniam to reikia?…). Tame klipe Hitler-sensei mini va šitą mergičką – Usami Rika.

Abu klipus jau pažiūrėjot?

Fuck me running…

Rodyk, ką moki! – arba Šiek tiek apie Kalėdų senelius

Rodyk, ką moki!
Šala-la-la
Dabar parodyk, ką moki!

– “Keistuolių teatras“ (“Paskutiniai Brėmeno muzikantai“)

* * *

Karate, kaip ir bet kuris kitas kovos menas ar sportas, jei jau žiūrėti plačiau, yra judesio išraiška, o ne žodžių ar vaizdų (nors visame vyksme vaizdų iš judesių ir galima prisižiūrėti, o žodžių, tame tarpe ir necenzūrinių, galima sočiai išgirsti). Todėl kaip vyksta mokymas? Teisingai: parodoma, o paskui sakoma – bandyk. Po to rodoma dar ir dar, kartais palydint savo rodymą aiškinimu arba aiškinimą rodymu.

Katukas apie progas kovoje

Yamaguchi Gogen (1909.01.20-1989.05.20), Goju-kai karate (japoniškas Goju-ryu variantas) įkūrėjas ir vadovas, savo knygoje “Goju-ryu Karate-do Kyohan“ (Goju-ryu karate-do vadovėlis: Goju-ryu karate istorija ir pagrindai) nurodo aštuonias progas arba sąlygas (jap. kyo 況), kada įgauni pranašumą puldamas.

Šiuo atveju įdomu palyginti su iš ken-jutsu atėjusiais kontratakos momento taktiniais variantais: go-no sen (ataka-kontrataka), sen-no sen (kontrataka kartu su ataka) bei sen sen-no sen (aplenkianti kontrataka).

Ippon-kumite: nuo ar link?

Kumite (組手) – tai susitinkančios arba susietos rankos, kitaip – sparingas.

Pirmiausia atkreipsiu dėmesį, kad kihon-kumite yra ne sparingas, bet pratimas, parengiantis tam sparingui taip, kaip mes pastarąjį suprantam, ir kuris, savo ruožtu, yra pratimas, rengiantis laisvai kovai. Kaip matyti pagal pavadinimą, čia kihon (bazinė) technika praktikuojama ir atidirbama kumite (sparingo) būdu, todėl toks ir pavadinimas.