Kodėl karate smūgis krūtinės lygyje?

Tas jausmas, kai pats nebeatsirenki savo tinklaraščio archyvuose, rašei jau ar dar ne kuriuo nors klausimu, į kurį seniai turi atsakymą – tavęs paklausia, tu sakai, tuoj duosiu nuorodą plačiau pasiskaityti, o va imi ir neberandi ir tada galvoji, o tu rupke, tai gal nerašiau, tik kažkam kažkada ir ne vieną kartą aiškinau praktiškai?

Klausimas iš tų standartinių kategorijos, pradedant nuo smalsumo ir baigiant pašaipiu kokio snukiatrankio paminkštintomis pirštinėmis gerbėjo, nesuvokiančio dėl nuolat patirtų treniruotėse ir varžybose mikronokdaunų net ko pats klausia: kodėl karate smūgis kumščiu visada (sic!) tik krūtinės lygyje (arba chudan-tsuki, kaip sako japonai)?

Reklama

Laiko klausimas

Ko gero, kad pats dažniausias klausimas, kurį tenka išgirsti, yra šis: o kiek laiko reikia, kad išmoktum karate?

Dar nespėjus man atsakyti, klausimas skubiai modifikuojamas, atsižvelgiant į mano veido išraišką: t.y., kiek riekia laiko, kad pramoktum karate?

Atsakymas paprastas: vienos dienos.

Jei jau esi labai gabus, aišku. Ir viso gyvenimo nepakaks, jei esi toks nevykėlis, kaip aš.

Goju-ryu kihon: 3+1 – Fuku-waza (12/12)

Žinau, kaip skamba fuku-waza 副技 pavadinimas iš šalies, jei moki anglų kalbą…

Ir nors šios technikos grupė yra iš tiesų pagal savo pobūdį dažnai tokia, kaip skamba asocijatyviniame suvokime, tačiau fuku iš tiesų reiškia pagalbinę, tad ir technika čia ne pagrindinė, o veikiau pridėtinė ir padedanti geriau veikti anksčiau aprašytąjai. Daugelyje mokyklų jos iš viso nenagrinėja, apsimesdami moraliais estetais. Kitiems gi yra pasisukę smegenys dėl kanonų, o jei kanonizuoti neišeina, tai ir ne “technika“ iš viso.

Goju-ryu kihon: 3+1 – Nage-waza (11/12)

Rašydamas šią dalį turėjau apsispręsti: ar sudėti karate 3+1 metimus, kurie yra netipiniai (nes nelabai primena mums visiškai įprastą olimpinę dziudo) ir labiau yra pargriovimai, nei metimai per se, bet yra aprašyti “Bubishi“ arba “Karate-do Kyohan“,  ar vis tik parinkti 3+1 metimus iš Goju-ryu kata, kurie yra lengviau suvokiami šiuolaikiniam žmogui, susipažinusiam su dziudo (arba sambo), tad lengviau klasifikuojami (ačiū Kano Jigoro!).

Juolab, kad ir anie “netipiniai“ karate metimai iš dalies kartojasi ir praeitoje dalyje apie užlaužimus (kansetsu-waza) – pvz., koma-nage (alkūnės laužimo metimas) yra iš esmės ikkyo variacija.

Goju-ryu kihon: 3+1 – Kansetsu-waza (10/12)

Gal tarp šitos serijos įrašų treji metai, gal ir tinklaraštis perkeltas į kitą blog(i)ofermą, bet temą reiktų pabaigti vystyti iki galo.

Šįkart – kansetsu-waza 関節技 – japoniškai verčiama kaip “technika prieš sąnarius“, o paprasčiau – tai yra užlaužimai.

Aš suprantu, kad iš rūsio iškritusiems gali pasirodyti keista, ką su užlaužimais (o tai palaukite, gi dar bus ir metimai!) turi bendro karate. Susitaikykite su ta mintimi, rašiau čia jau daug, tai tik primenu: karate yra kompleksinė sistema, o ją kūrė kinų sappushi, kurie mokino vietinius (uchina) tame tarpe ir teisėtvarkinių veiksmų, tad užlaužimai, arba kansetsu-waza, yra kaip tik sudedamoji ir esminė karate dalis.

Kin-geri… toks kin-geri

Kin-geri – spyris į tarpkojį (jap. į brangenybes).

Čia žiūrėti be skausmo negali. O vis dėlto… Sports Science: “World Record Kick to the Groin“ Part 2!

Kyokushin… ossssss! (foto iš kyokushin4life.com)

Raitelis ant dramblio

Kai buvau jaunas, šiek tiek studijavau Shotokan. Tiesa, tenka jaunimui dabar paaiškinti, kad tuomet Sovdepijoje iš viso karate draudžiama buvo (įteisinto nebuvo, o neteisėtas karate mokymas buvo baudžiamas labiau, nei neteisėtas ginklo nešiojimasis, kuris irgi tuomet buvo draudžiamas), tad tai, kas dabar Shotokan, tuomet buvo “karate, kuri techniška“, o tai, kas dabar Kyokushinkai – “karate, kur ant jėgos varo“ (tiesą sakant, toks supratimas pas mus dabar nedaug ir tepakito).

O va įprotis domėtis istorija liko… Ką ir jums rekomenduoju: istorija moko, kad nieko nemoko, jei jos pats nesimokai – o tai reiškia, kad ne tik esame priversti kartoti praeities klaidas, o ne iš jų pasimokyti, bet dar ir daryti išvadas bei įgyti įsitikinimus, kurie tampa “tiesomis“, ir kuo ilgiau patys sau ir kitiems kartojame, tuo labiau jomis imame įtikėti, ir paskui net faktais tų įsitikinimų iš makaulių neišmuši.