Penki kinų protėviai po Okinavą lakstantys? (2/2)

Kad jau iš pirmos dalies susipažinote su mitų ir pasakų kontekstu, tai šioje dalyje jau metas pažiūrėti, o koks gi tas kung-fu stilius vietoje menamo Šaolinio geriau pritiktų įvardinti karate protėviu.

Ir tai, kaip minėjau, būtų nepelnytai ignoruojamas wuzu-quan arba 五祖拳 – t.y. 5 protėvių kumščio stilius.

* * * Skaityti toliau “Penki kinų protėviai po Okinavą lakstantys? (2/2)“

Penki kinų protėviai po Okinavą lakstantys? (1/2)

Truputį grįžkime prie mano pokalbio su Maksimu (kas nesiklausęs rusiškai apie okinavietišką kung-fu, kuri dabar vadinasi karate, tas spaudžia šią nuorodą čia).

Aš ten užsimenu, kad išties karate “protėviu“ dera laikyti ne kažkokį Šaolinį (čia, matau, ir lietuviško Šaolinio filialo archatas abatas Tomas linksi galva), kurio prekiniu vardu rėmėsi visi pietiniai “kanfū“ meistriukai, ir ne tik Fudzianio provincijoje, o išties tai, kas dabar vadinama wushu tuo gana mistiniu ir kontraversišku 5 protėvių stiliumi Wuzu-quan.

Skaityti toliau “Penki kinų protėviai po Okinavą lakstantys? (1/2)“

Pokalbis apie okinaviečių kung-fu

Jei suprantate rusiškai – jau patalpintas mano interviu Maksimui jo youtube kanalui apie tai, kas dabar vadinasi karate.

Kažkaip jis vis tik sutalpino į pusantros valandos (fone tas kudlius – tai lietuviškojo Šaolinio vadovo Tomo Lapinsko, kuris kikena už kadro, ir šį pokalbį birželio 22-rąją po darbo ir suorganizavo ant Subačiaus kalvos).

Smagaus žiūrėjimo!

Toguchi Seikichi ir jo Shoreikan kaisai-no genri – iššifruoti kata

Retkarčiais aš taip užsimenu apie kata iššifravimo principus, kurie vadinami kaisai-no genri (解裁の原理 dekonstravimo principai), tačiau apsižiūrėjau, kad nebuvo dar įrašo, kur juos ant pirštų aiškiai papunkčiui išdėstyčiau.

Šios taisyklės nėra joks mano išmislas.

Ir nėra jos tik Goju-ryu, ar išvis konkrečiai Shoreikan krypties “direktoriaus“ Toguchi Seikichi (1917-1998 ), kuris yra vienas iš tos ketveriukės esminių Goju-ryu krypčių, apie kurias jau 2011-aisiais aš rašiau (tik jis ir ne iš “maniškio“ Jundokan), kažkokios itin “slaptosios“ žinios, kurias antai pateikė šis didmeistris po savo mokytojo ir Goju-ryu mokyklos sukūrėjo Miyagi Chojun (1888-1953) mirties visiems taip urbi et orbi – daugiau ar mažiau toks kaisai-no genri yra žinomas ir kitose senesnėse Okinavos karate mokyklose.

Skaityti toliau “Toguchi Seikichi ir jo Shoreikan kaisai-no genri – iššifruoti kata“

Saifa-gata pradžia: riešas ar atlapas?

Tai kokias išvadas vėl taip pasidarei iš to savo savaitinio dėmesio susitelkimo šįkart į saifa-gata?

Kaip neišmanėlis karate bendrai ir Goju-ryu konkrečiai, tai norėčiau pastebėti dėl bunkai, kad saifa-gata, kaip ir jos giminė kururumfa, prasideda gynybine reakcija (kurią ir matote kata, kai užpuolimai lieka “šešėlyje“ – nebent ateitų partneris papraktikuoti jums poroje tsuzuki-te bei tų bunkai pritaikymų oyo), visiškai ne nuo jūsų riešo sučiupimo, bet įsikibimo į atlapą.

Skaityti toliau “Saifa-gata pradžia: riešas ar atlapas?“

Karate “skausmingi“ mitai iš nesupratimo (1/2): makiwara

Pastebiu, kad dažnai iš nesupratimo kyla visokie keisti mitai apie karate treniruočių metodus, tarp kurių populiariausi, aišku, liečia visokius atsparumus skausmui ir “užsigrūdinimus“ smūgiams.

Na, taip – visi kovos menais yra BDSM porūšis: jei imtynėse submisyviai būtina mokėti saugiai nugriūti, nes vis tiek pargriaus, tai kumštynėse būtina mazochistiškai turėti aukštesnį skausmo slenkstį, nes vis tiek muš, o gal ir kojomis spardys.

Tad prie tos jau mano paminėtos mitologijos, ką aprašiau, kalbėdamas apie hojo-undo tris pagrindinius prietaisus, tai dabar aptarkime dar tuos bent du (kuo ir baigiasi visas ginekologų ir stalių skaičiavimas ant pirštų) mitus apie nusiskausminimą (sic!), ir kam tie treniruočių metodai išties skirti.

* * * Skaityti toliau “Karate “skausmingi“ mitai iš nesupratimo (1/2): makiwara“

Krav Maga – prasta karate (hebr.)?

Nurimkite, o užsikepę jūs kravmageriai!

Be abejo, Izraelio kovos sistema hebrajiškai reiškia ne “prasta karate“, kaip aš čia tinklaraštyje keliskart pasišaipiau, bet krav קרב reiškia “mūšis“ arba gal netgi “kovinis“, o maga מגע – Make America Great Again! “kontaktas“ (prisilietimas, susilietimas, jausmas ir pan.) – toks “kontaktas mūšyje“ arba “kovinis kontaktas“.

Skaityti toliau “Krav Maga – prasta karate (hebr.)?“

Jėgos panaudojimo pakopiškumas (2/2): ir kovos veiksmai

Jei įdėmiai skaitėte pirmąją dalį apie force continuum koncepciją, tai šioji dalis bus įdomi dar ir kovos menų praktikams, kuriems anoji atrodė per daug brutaliai pragmatiška.

Nors pradėsiu nuo bokso – kaip tik vakarietiško ir brutaliai pragmatiško kovinio sporto, kurį dažniausiai lygina su kovos menais efektyvumo prasme, kas paprastai reiškia išties žalos padarymą. Lyginti su MMA nelabai logiška, nes ten gi “kovos menų mišrainė“, tai kaip joje lyginsi visumą su komponentais? O imtynėms dar skirsiu dėmesį ir čia, tik jos gerokai saugesnis sportas žalos prasme už boksą.

O kalbu aš apie jėgos panaudojimo pakopiškumą, ir kokia yra grėsmė kūno sužalojimui, todėl ir pradedu nuo bokso.

Skaityti toliau “Jėgos panaudojimo pakopiškumas (2/2): ir kovos veiksmai“

2017-ieji tinklaraštyje ir šalia jo

Sukasi snaigės ore –
_(yeah, yeah!)

Man su tavim kare kaip kare
_(aha, aha, bro!)

Mes abudu nuspręsime drąsiai
_(davaj davaj!)

Kam į galvą užvažiuoti mavašį.
_(yo, check it out, wave your hands in da air!)

– (iš reperio M-in-E2 vainilinio albumo Betono Džiunglių Klinkerio Takais)

Skaityti toliau “2017-ieji tinklaraštyje ir šalia jo“

Karate vėlės

Apsižiūrėjau, kad mano kassavaitinis trečiadieninis įrašas sutampa su lapkričio 1-mąja – tarptautine Visų Šventųjų diena, o ryt jau ir tarptautinės Vėlinės, ir todėl geriausia parašyti ką nors susijusiu su šia tema, pagalvojau.

Ir dar pagalvojau, kad jei šis Seiikan tinklaraštis vadinasi “Apie karate kitaip“, tai Vėlinių proga dera prisiminti karate vėles – meistrus, kurie šiam mano praktikuojamam ir mylimam kovos menui padarė didžiausią įtaką (primenu, kad šiame tinklaraštyje pavardė rašoma pirmiau vardo pagal jų tradicijas):

Skaityti toliau “Karate vėlės“