Šešios rankos iš rokkishu

Pagaliau iššifravau tą prakeiktą mane kankinusią rokkishu mįslę!

Ironija tame, kad šitai atsitiko sekmadienį liepos 25-tąją 1:09:xx valandą, kaip tik bežiūrint 2014 metų filmą The Imitation Game su  Benedict Cumberbatch (pasiilgau britiško akcento, prisipažinsiu). Filmas yra apie nacių Enigma kodo dešifravimą Bletchley Park būstinėje Antojo Pasaulinio karo metu (o žinojote, kad JAV lietuvis Zenonas Lukošius jankių laivyne tiesiog padėjo amerikiečiams išvogti tą aparatą iš skęstančio U-boot?).

* * *

Rokkishu 六掌 – tai šešios rankos (delnai), ar tiksliau šešios plaštakų padėtys, šeši veiksmai plaštaka.

Juos Goju-ryu kūrėjas Miyagi Chojun sudėjo į vieną formalų kompleksą kata mokymosi patogumui, pavadinęs tensho 転掌 – t.y. besisukančios, besimainančios rankos, taip pradžiai kata tik pridėjęs Nahate taip būdingą sanchin pradžią ir galą su įprastiniu dvigubu bloku-ataka tora-guchi.

Šios šešios plaštakos “padėtys“ ateina, aišku, iš Fujian baihe-quan (Fudzianio baltosios gervės).

Vieni sako, kad jas parsivežė į Okinavą Miyagi Chojun Nahate mokytojas Higashionna Kanryo, mokęsis pas legendinį kinų meistrą Xie Zhongxiang, japoniškai žinomą karate istorijojoje kaip Ryū Ruko, ir panašiu šio pravardės tarimu (iš čia ir kita okinavietiškos karate mokykla jo vardu – Ruei-ryu), kiti gi teigia, kad šias plaštakos judesių formas Miyagi Chojun išvis yra jau išmokęs iš šios gervės kungfu propaguotojo ir savo draugo Go Kenki (iki japonų pilietybės žinomo kaip Wú Xiánguì), dažnai va tokius priedus į savo kuriamą Goju-ryu stilių dėl solidumo nurašydamas savo mokytojui (kaip ir visą eilę kata: be aptariamos tensho, dar saifa su kururumfa, bei seipai, seiyunchin ir shisochin).

Panašūs formalizuoti rankų judesiai yra ir kitoje gerviškoje okinavietiškoje “kungfu“ – Uechi-ryu mokykloje, tik Uechi Kambun šią atmainą su sanchin, seisan ir sanseru (tik kitokiomis versijomis nuo Goju-ryu) kata parsivežęs į tėvynę jau iš kinų “banditėlio“ Zhou Zihe, japoniškai žinomo kaip Shū Shiwa.

Kaip bebūtų, bet tiek maniškės Goju-ryu, tiek ir “netipinės“ Uechi-ryu – šaknys tos pačios. O tai, kas minima kungfu (tiksliau quanfa arba japoniškai kempo) kumštynių vadovėlyje Bubishi kaip šešios rankų formos, deja, absoliučiai nieko bendro neturi su tuo, kas formalizuota yra Goju-ryu mokykloje į tensho-gata.

* * *

Dar juokingiau, kad galima būtų šaipytis iš Miyagi Chojun, kaip tas iki šešių nesusiskaičiavo, būdamas arbatos prekybos didmenininku (bendrame kontekste, tai Higashionna Kanryo turėjo tos strateginės prekės logistikos verslą, o minėtasis Go Kenki – mažmenos krautuvę), ir todėl pervadino į besisukančias plaštakas.

Nes taip arba susiskaičiuoji mažiau, laikydamas visus smūgius delno pagrindu (shotei arba teisho) už vieną plaštakos formą, kažkodėl atskirdamas į dvi atskirai riešo išorinio linkio formas (kakuto), arba atskirai priskaičiuoji tuomet gerokai daugiau šešių, ir galvoji, kad dėl šios priežasties neapsikentęs komersantas Miyagi Chojun pavadino šią kata iš skaičiaus (kas labai būdinga kitoms Goju-ryu kata, kur vadinasi 3, 4, 13, 18, 36 ir 108) į išorinę formą su šmėžuojančiasi panosėje delnais.

Aš netgi apie tai jau rašiau, išvardindamas štai šiame įraše, o ir galite mano pokalbyje su Maksu apie okinavietišką kungfu paklausyti štai čia.

Vis tik man kažkas nesiklijavo šiame mano suvokime, kad yra šešios formos, tačiau kai kurios variacijos yra ne visai atskiros formos (kaip “konceptai“, anot rusafobinės tetos Rasos iš mano uošvijos).

* * *

Tai dabar susiskaičiuokime iš naujo, atlikdami tą tensho-gata:

”Pilnesnę“ versiją tensho-gata atlieka Iha Koshin, prezidentavęs OGKK (Kyokai) ir po Miyazato Ei’ichi mirties, kuris pasirašęs mano mokytojo Bob Honiball 7 dan sertifikatą (nes Jundokan galva dar gyvas būdamas po Higashionna Morio bei Chinen Teruo “išdavysčių“ tokiomis smulkmenomis nebeužsiiminėjęs).

  1. Kablys su sučiupimu riešo išorine briauna (kake-uke).
  2. Kablys į vidų – ne visai variacija, nes tiek sučiupti galima ranką, pakišant po pažasčia, tiek už sprando. Atrodytų, kad forma ta pati, tačiau pagal bendrą karate logiką išorinės (soto) ir vidinės (uchi) trajektorijos laikomos atskiromis. Galima ginčytis.
  3. Smūgis arba stūmimas delno pagrindu shotei (arba teisho, jūs šotokanistai!). Jų yra du variantai – viršutinis jodan į marmūzę, suleidžiant pirštukus į akutes, ir apatinis gedan į tarpkojį, sučiumpant vyrišką turtą bei jį suspaudžiant; spaudimas žemyn osae ta delno briauna shuto arba seiryuto gali būti atskira forma tiems, kurių minėti du kabliai neįtikino.
  4. Riešo “galva“ kakuto arba koken aukštyn ir į šoną; čia viršun einant, tai nykštys remiasi į bevardį, o į šoną – jau remiasi į smilių.
  5. Kablys plaštakos vidiniu linkiu, ją atlošus kampu – va čia kitos Goju-ryu mokyklos tensho-gata atlieka taip, kad eina judesys lyg ir lanku iš viršaus žemyn tarsi mawashi-uke dalis (tora-guchi), tačiau Jundokan stiliaus mokyklos čia atlieka užkabinimą apversta plaštaka jos vidine puse kaip kitoje katasepai arba kururumfa, o ir saifa netgi matote tą uke bloko formą, kai delnas atloštas ir nukreiptas į viršų.
  6. Oi… ir va čia klausimas, tai kas toji šeštoji forma?

* * *

O gi tai, be ko žiogelio, tfu, to tarakono maldininko kung-fu neapsieina, ir tai, ką randate sanseru-gata gale tarsi į šuns pozą stojant shiho-dachi stovėsenoje, ir galvojate, ir ko jis čia tą kinų svirplį vaizduoja?

Taip, aš tą formą, o tiksliau – patį veiksmą, kam jis ir kodėl skiriamas, įvardinau aukščiau, kuomet parašiau apie dvi kakuto formas. Nes antroji, kuri horizontalioji, yra ne smūgis ar atmušimas į šoną (gali būti!), tačiau išties užkabinimas (!) riešu ir pirštais tuo kabliu iš išorės, ir kai jau užkabinote, tai ir galite nukreipti į šoną.

Kitaip tariant, visa tai, kas yra tensho-gata plaštakos formos su judesiais vidun-išorėn ir aukštyn-žemyn, išties yra atidirbama ir poriniame kakie (lipnių rankų) pratime, tačiau kata juk yra vienas iš treniruočių metodų, kada turi įkalti į “raumenų atmintį“ iki refleksų lygio judesius, kuriuos ir panaudosi spontaniškai, kuomet reaguosi į priešininko veiksmus kumite (sparinge arba kovoje) – kata tiems, kurie po ranka, atsiprašant, neturi tuo metu partnerio, o ir tensho-gata palengvina kakie suvokimą bei praktikavimą.

Pirmoji mano įvardinta plaštakos forma kaip kake-uke arba wa-uke yra bazinė tiek Goju-ryu, tiek ir Uechi-ryu (čia tuo konkrečiai taip atskiriu pagrindines gerviškas Ryu Ruko bei Shu Shiwa kryptis).

Šeštąja čia rokkishu forma tas paminėtas kablys – vienas iš pagrindinių maldininko kung-fu (turint omeny ne šiaurietišką šaolinišką, bet pietietišką artimos kovos hakka kinų tautos, gyvenančios ir Fudzianio apylinkėse, Nan Pai tanglang kuen arba tanglang quan stilių) būdų pričiupti smūgiuojančias priešininko rankutes, kaip ir klinče, matyt, sprandą pasigriebti netrukdo.

Stūmimas delnu vietoje kumščio juk mokomas net ir baziniuose savigynos kursuose, ir ne tik šiuolaikinėje krav maga.

Atmušimas ir netgi išsilaisvinimas iš riešo sučiupimo ta “viščiuko galvele“ kakuto – tipiškas kung-fu veiksmas, turintis tikrai daug panaudojimo variacijų.

Po jo sekantis prispaudimas iš viršaus osae delnu arba netgi smūgis delno briauna shuto, kuomet ne tik atlenkto delno pagrindas naudojamas – labai instinktyvus gynybinis veiksmas, nukreipiantis ataką žemyn (net ir neapmokytas žmogus net nuo dūrio peiliu taip reflekso lygyje juk ginasi).

O va šeštąja rokkishu forma čia įvardintas jau būdas apversti delną aukštielninku ir panaudoti susidariusį kablį tokiame linkyje – savotiškai ir gavosi “slapta“ forma, ir gerai, kai nuo Miyagi Chojun per Miyazato Ei’ichi ir šio Jundokan mokyklos dojo (dabar aplink šį So Honbu susibūrusi ir nuo federacijos OGKK atskilusi organizacija yra laikytina “ortodoksais“) visi mokiniai (netgi tą neigiantis IOGKF kūrėjas Higaonna Morio) savo tuo vis ir man taip norimu pakoreguoti (ir taip jau pakoreguotu kitose mokyklose) judesiu į lanką žemyn vietoje užkabinimo taip užsispyrusiai kata kartoja ir kartoja, kol net man, glušavotam, jau pagaliau dašuto, kad čia ne nuvedantis judesys žemyn lanku, kaip yra tora-guchi, bet vis tik kablys apverstu shotei.

Dabar dėlionė jau susidėliojo.

* * *

Jūs praktikuokitės dabar tą tensho, nes šios šešios rokkishu formos yra tik bazinės idėjos kaip koncepcijos uke-waza, o aš gal eisiu pabaigti žiūrėti minėtąjį filmą – ten kaip tik detektyvas apklausia 1951-aisiais homoseksualizmu (baudžiamasis straipsnis JK atšauktas tik 1967-aisiais!) kaltinamą Kembridžo profesorių, suprasdamas, kad už viso to slypi gerokai svarbesni dalykai, nei šiknakrušystė, net jei ir ne galimas šnipinėjimas sovietams (kalbant apie pagarsėjusį britų išdavikų Kembridžo penketuką).

Osu!


Publikuota Patreon paskyroje 2021-07-25 čia.

Apie boksavimosi stilius per karate

Publikuota 2021-06-29 Patreon paskyroje čia


Aną antradienį ant Subačiaus kalvos Tomo iš lietuviško Šaolinio dėka turėjome pokalbį rusų kalba su Maksimu pastarojo Youtube kanalui Wude apie Okinavietišką kung-fu atmainą, dabar plačiai žinomą kaip karate – kai jis tą mūsų kelių valandų pliurpimą atokaitoje už kavinės prie sankryžos jau sumontuos (jau įdėta nuo 2021-07-04 čia) į tinkamą pažiūrėjimui vaizdą, tai galėsite irgi prisijungti prie suplūsiančių pasiplūsti užsitrolinusių heiterių draugiškų komentatorių.

O ta proga, kad jam, kaip ušuistui, dėsčiau savo, kaip karatekos, požiūrį ir per mums, kaip europiečiams, bendrai suvokiamą “tradicinį boksą“, tai pagalvojau, kad ir jums čia praplėsiu konteksto suvokimui, ką ten kalbėdamas tame viename epizode turėjau omenyje.

Skaityti toliau “Apie boksavimosi stilius per karate“

Pokalbis apie okinaviečių kung-fu

Jei suprantate rusiškai – jau patalpintas mano interviu Maksimui jo youtube kanalui apie tai, kas dabar vadinasi karate.

Kažkaip jis vis tik sutalpino į pusantros valandos (fone tas kudlius – tai lietuviškojo Šaolinio vadovo Tomo Lapinsko, kuris kikena už kadro, ir šį pokalbį birželio 22-rąją po darbo ir suorganizavo ant Subačiaus kalvos).

Smagaus žiūrėjimo!

Kiek Goju-ryu yra paties Miyagi Chojun išmislas? (2/2)

Šį mėnesį pradėjau ir užbaigsiu ta pačia tema.

Ir jei pirmoji dalis suintrigavo jus mano klausimu, o kiek išties Goju-ryu mokykloje jos kūrėjas Miyagi Chojun yra prikūręs, o kiek išties perėmęs iš savo mokytojo Higashionna Kanryo, nepaisant to, kad pats viską prirašė pastarąjam, kuomet dar jaunas būdamas savo mokyklą populiarino ir stūmė į mases, tiek kaip valstybinio visuotinio švietimo fizinio lavinimo programą (Shorin-ryu daugiau mokyta vidurinėse mokyklose pagal Itosu Anko Shurite palikimą, kai Goju-ryu plito profesinėse amatų ir komercijos mokyklose kaip Nahate variantas) bei, kiek vėliau to dėka, jau ir Okinavos prefektūros policijos akademijos kovinio ir sportinio parengimo metodas, kuomet Miyagi-sensei tapo vyriausiuoju instruktoriumi, o jo mokinys Miyazato Ei’ichi (po šio mirties perėmusio pareigas ir įkūrusio Jundokan mokyklą, kuri yra ir mano Alma Mater) jo padėjėju.

Skaityti toliau “Kiek Goju-ryu yra paties Miyagi Chojun išmislas? (2/2)“

Kiek Goju-ryu yra paties Miyagi Chojun išmislas? (1/2)

Šį įrašą parašiau dar 2013 metais spalio 8 dieną kaip vieną iš trijų dalių bendro ciklo apie Goju-ryu karate sudarančių kata kilmę, ir iš kur jos atėjo (oi ne, oficialios versijos kaip tik yra dažnai pasakaitės iš rūsio, ir ne viskas taip jau ir paskendę opiumo miglose, žinokite).

Bet kitoms dalims medžiagos komponavimas užtruko, kol nusprendžiau štai jau kone po penkerių metų dabar jau 2018 metus pradėti verčiau šiuo peržiūrėtu tekstu, nes, galop, juk ir tinklaraštis vadinasi Apie karate kitaip™, tad ir bendrai karate ir konkrečiai Goju-ryu populiarinimo dera nepamiršti tarp 2017 metus įsivyravusių kūno rengybos bei savigynos temų, tiesa?

* * *  Skaityti toliau “Kiek Goju-ryu yra paties Miyagi Chojun išmislas? (1/2)“

2017-ieji tinklaraštyje ir šalia jo

Sukasi snaigės ore –
_(yeah, yeah!)

Man su tavim kare kaip kare
_(aha, aha, bro!)

Mes abudu nuspręsime drąsiai
_(davaj davaj!)

Kam į galvą užvažiuoti mavašį.
_(yo, check it out, wave your hands in da air!)

– (iš reperio M-in-E2 vainilinio albumo Betono Džiunglių Klinkerio Takais)

Skaityti toliau “2017-ieji tinklaraštyje ir šalia jo“

Karate vėlės

Apsižiūrėjau, kad mano kassavaitinis trečiadieninis įrašas sutampa su lapkričio 1-mąja – tarptautine Visų Šventųjų diena, o ryt jau ir tarptautinės Vėlinės, ir todėl geriausia parašyti ką nors susijusiu su šia tema, pagalvojau.

Ir dar pagalvojau, kad jei šis Seiikan tinklaraštis vadinasi “Apie karate kitaip“, tai Vėlinių proga dera prisiminti karate vėles – meistrus, kurie šiam mano praktikuojamam ir mylimam kovos menui padarė didžiausią įtaką (primenu, kad šiame tinklaraštyje pavardė rašoma pirmiau vardo pagal jų tradicijas):

Skaityti toliau “Karate vėlės“