Posts Tagged ‘antika’

O kokios jūsų salėje grindys?

Klausimas apie grindų dangą liečia ne šiaip smalsumą, ar ten galima basais padais prisirankioti daug rakščių. Mat atsakymas leistų daryti kai kurias išvadas, kaip ir kiek vertinama tam tikra technika, koks požiūris į taktiką. Ir iš viso – koks bendrai požiūris į tai, kam ir kodėl treniruojamasi.
buldynkšt!

Reklama

Sako, kad treniruotės pas Higashionna Kanryo (Nahate) buvo tokios sunkios, kad jaunas Miyagi Chojun (Goju-ryu), parėjęs namo, nebepajėgdavo užlipti į antrą aukštą ir užmigdavo iš nuovargio prie laiptų.

Man ši istorija atrodo kiek perdėta: dauguma to meto tradicinių namų buvo vienaaukščiai, ir mada išdėstyti miegamuosius namo antrame aukšte artimesnė gi Vakarams. Tačiau čia nesikabinėkim prie detalių – Miyagi šeima buvo iki karo turtinga, vertėsi arbatos prekyba, sakoma, kad turėjo netgi kelis laivus ar bent jau juos frachtavo, tad gal tikrai tas jų namas buvo dviejų aukštų, o pirmame aukšte galėjo būti ir krautuvė ar sandėliai, kas ten juos žino.

Čia svarbu pats faktas – Miyagi per treniruotes “ardavo juodai“. Kokiais metodais šitos motyvacijos pasiekdavo jo mokytojas Higashionna? Kalbama irgi, kad per treniruotes jis visuomet mokydamas turėdavo lazdą…
toliau itin daug apie kontraversišką pedagogiką

Andrius paliko komentarą prie temos Seneka apie fizinius pratimus, kuris tikrai nusipelnė būti paskelbtas atskirai, kad nepasimestų. Aišku, mano komentarai gale irgi bus (o kaip be to?).

skaityti

Atrodė pirmoje dalyje, kad Seneka iš aukšto žiūri į fizinio lavinimo pratimus, tačiau skaitom toliau:

4. Yra lengvų ir trumpų pratimų, greitai nuvarginančių kūną ir neatimančių daug laiko (o jį reikia ypač tausoti): bėgimas,

Risnojančių savo malonumui ir su tikslu – dabar jau pritardami palinksim.
tęsti

Lucijus Anėjus Seneka savo Laiškuose Lucilijui, štai ką penkioliktame rašė (vertė iš lotynų kalbos Dalia Dilytė):

Seneka sveikina mieląjį Lucilijų

1. Senovėje buvo paprotys, išlikęs iki mano laikų, pradėti laišką žodžiais: “Jei tu sveikas, tai gerai; aš esu sveikas“. Mes tiksliau sakome: “Jei tu filosofuoji, tai gerai“. Būti sveikam – tai filosofuoti. Be šito siela serga. Kūnas irgi. Net ir labai stiprus būdamas, teturi tik padūkėlio ar pamišėlio sveikatos.

Nebojant to, kad šiame tinklaraštyje nemažai “pylosopuojama“ apie kovos menus bendrai ir karate konkrečiai, tai atkreipsiu dėmesį, kad pasakymas, jog “sveikame kūne – sveika siela“, ne visuomet, matomai, Senekos požiūriu yra teisingas. Gyvenime tikrai visaip būna, kad tūlas stiprus ir raumeningas – nebūtinai taip jau ir labai protingas. Ir, matomai, neturintis “sielos“ (išminties ir moralės) žmogus, tačiau turintis perteklių fizinių galių, gali pridaryti aplinkiniams, o ir sau, daug bėdos.

Bet čia kaip ir nepasako nieko naujo. Tiesiog primena užmirštamas tiesas. tęsti