Praktika

Kartais pasitaiko, kad žmonės į elektroninį paštą atsiunčia laišką klausdami, o kaip pas mane pasimokyti to ar kitko?

Ta proga labai tinka anekdotas, manau:

* * *

Vaikinas atėjo pas kung-fu meistrą:
– Meistre, išmokykite mane kung-fu!
Meistras patingėjo, tačiau to neprisipažino:
– Gerai, aš išmokysiu tave kung-fu, bet dabar neimu mokinių, todėl ateik po metų.
Po metų vaikinas vėl grįžta, nes noras mokytis nepraėjo, ir vėl prašo:
– Meistre, išmokykite mane kung-fu!
Meistras susimąstė, bet kad atsakyti jau negali, tai iškėlė sąlygą:
– Taip, aš išmokysiu tave kung-fu, bet prieš tai tu turi padirbėti su savimi. Per ateinančius trejus metus kiekvieną rytą stebėk, kaip kyla saulė, ir kiekvieną vakarą stebėk, kaip ji leidžiasi.
Vaikinas nusilenkė, pagalvojęs, kad čia meistras kalba apie dzen praktiką, ir išėjo daryti kaip lieptas. O po trejų metų sugrįžo vėl prašydamas:
– Meistre, išmokykite mane kung-fu! Aš trejus metus meditavau stebėdamas saulėtekius ir saulėlydžius!
– M… taip, – pasakė didis kung-fu meistras, pagalvojęs, kad neatsikratys taip paprastai šio įkyruolio, tad iškėlė dar vieną sąlygą:
– Taip, aš išmokysiu tave kung-fu, bet kad jau pažinai dzen praktikos gilumą, tai dabar turi išmokti pakibti virš žemės per tris sprindžius!…
Vaikinas pagarbiai nusilenkė ir išėjo treniruotis… Tačiau grįžo po penkerių metų ir vėl sako:
– Meistre, išmokykite mane kung-fu! Aš penkerius metus kasdien treniravausi ir dabar galiu pakibti virš žemės per tris sprindžius!…
Ir pademonstravo. Į ką meistras:
– Nieko sau!!!…

* * *

Kadangi nesu didis kung-fu (ar – karate, jei jau taip tiksliau) meistras, tai mokinių neimu netgi pagal aukščiau anekdote išdėstytas sąlygas ir savo klubo, bent jau šiuo metu, neturiu. Jei domina, kurį klubą pasirinkti, tai jums spausti čia.

pats teniruojuosi treniravausi pas Bob Honiball, 7 dan, Okinawa Goju-ryu Karate-do Kyokai (OGKK) atstovą Lietuvoje. Visus, kurie nori eiti šiuo tradicinės okinavietiškos Goju-ryu stiliaus karate keliu ir atestuotis (t.y. gauti kokį nors dailų ar net išsiuvinėtą kinų kringeliais šniūrėką po bamba pižamai susijuosti), nuoširdžiai kviečiu į jo klubą!

PATAISAžr. čia.

Aš  nežinau kito žmogaus Lietuvoje, kuris tiek plačiai, bet kartu ir giliai, žinotų karate, ne vien Goju-ryu stilių. Veikiau tai yra klasika, ir jei jis imtųsi kokios Shorin-ryu krypties kata, ta karate būtų lygiai tokio paties aukšto lygio. Iš viso, stebėti Bobą judant yra smagiau, nei žiūrėti gerą sekso filmą (bet čia taip kas kam patinka, aišku…). Aš rekomenduočiau ateiti pas jį pasistažuoti ne tik kitų karate stilių mokinius (principai tai tie patys, o va juos tai jis sudės tikrai gerai!), bet ir norinčius praktikuoti taiči (Yang krypties per Wee Kee Jin liniją) arba Baltosios gervės stilių (Fujian Bai He Quan) ar kobudo.

Norinčius pastudijuoti bunkai, apie kurį aš tinklaraštyje, bene, rašau daugiausiai, kviečiu su manimi susisiekti gal atskirai – suderinsime laiką ir vietą bei sąlygas ir kartu tas Goju-ryu (arba Shorin-ryu – jei esate iš Shotokan, Fudokan arba Kyokushinkai su Shidokan) kata išsišifruosime, kas jose slypi ir ką naudingo su jomis daryti. Antraip, kaip sakiau, eikite į muaythai, nes ten realios karate dabar daugiau, nei karate, kuri velka su savimi kata, bet nežino, kur ir kaip jas pritaikyti.

Jei ką domina savigynos seminarai, o tokių tekę vesti bent kelis, ir ne vien tik “jei sučiupo už gerklės, neklausdamas, kaip nueiti į biblioteką, tada jam spiriame kaire koja va čia, o ranka smūgiuojate štai taip čia, o po to…“ stiliumi. Galvoju, kad programą parengsiu, kai bus susidomėjimas ir poreikis.

Aišku, kvaila siūlyti kažką, kas sunkiai įsivaizduojama, kai nėra pasiūlyta, bet savigyną stengiuosi adaptuoti pagal kliento poreikius: ar tai būtų institucinė, ar privati civilinė, ar tik plikomis rankomis, ar su smogiamaisiais ar pjaunamasiais ginklais arba parankiomis priemonėmis, kaip ir kursą sekimo nustatymo (šiame reikale turiu man JAV išduotą mokymui sertifikatą) arba saugaus vairavimo (tai ne visai tie įgūdžiai, kai reikia neviršyti greičio – kalba eina apie pagrobimo ir pasikėsinimo išvengimo bei prevencinius būdus už vairo) ir pan.

Kaip suprantate, iš tikro skiriu daugiau dėmesio prevencijai ir kliaujuosi sveika nuovoka, nei agituoju pumpuoti fizines savybes, kad jei jau kas lįs, tai va tada mes ir taip, ir šitaip!… Praktiniai įgūdžiai yra reikalingi, ir juos duodu, bet jie tesudaro geriausiu atveju vos ketvirtadalį to, ką dera žinoti ir išmokti. Palygindamas su buriavimu pasakysiu: verčiau prisirišti ir pasisaugoti iškristi per bortą, o jei jau taip nutiktų – vilkėti gelbėjimosi liemenę, nei praktikuoti vien plaukimą lediniame vandenyje prie dvimetrinių (jos būna ir aukštesnės…) bangų, bet nesirūpinti, kad neiškristum.

Dėl bunkai ir karate (ar derėtų vadinti tuiti, tode ar kempo?) veikiau rašykite į seiikankempo eta gmail taškas com

Tikiuosi, į dažnai pasikartojantį klausimą aukščiau dėl to, kur ir kaip pas mane treniruotis, atsakiau. Ne, tikrai prieš tai nereikia mokytis levituoti 3 sprindžius virš žemės – pakaks ir vieno!…

Leave your comment here

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s