Rupūžiokas tas Augustas, kuris visai ne Augustas, ir tas jo klausimas, kuris visai net ne klausimas, o provokacija prie mano įrašo “Ar reikalingas šaunamasis ginklas asmens sargybiniui“ š.m. sausio 24 dieną:

Mat man kažkaip vis į atmintį įstrigęs Aldo Moro atvejis, kuomet jo asmens apsauga buvo praktiškai neginkluota, ir kai kortežas buvo užpultas politinių teroristų grupuotės, jie tiesiog nesugebėjo apsiginti. Tau teko analizuoti šį atvejį? Ką apie tai manai Tu?

Pirma, tai tokių klausimų man negalima uždavinėti, nes neduok man pavalgyti – duok tik apie tai papostringauti.

Antra, tai ir jis pats rupūžė, ir dar ne ką geresnis jį palaikęs skaitytojas Deadmaro3, nes ir šis prisėdo su dideliu bokalu alaus į šią kompaniją laukti, ką ta tema pasakysiu (principe, tai alaus pučą jau galima organizuoti).

Todėl šį mėnesį baigiu iš esmės pradėdamas gal netgi naują įrašų ciklą apsaugos įvykių ir scenarijų analizėmis “paprastam skaitytojui“, ir pradėsiu nuo Aldo Moro, kad jau buvau apie tai paklaustas. Ir ten ne viskas taip aišku, kaip išties paprastai viskas visiems aišku, ir ką visada apsaugos kursuose nagrinėja.

Bet apie viską nuo pradžių.

Skaityti pilną įrašą »

Reklama

Atviro kodo karate?

Posted: 2018-02-21 in Karate
Žymos:, ,

Šiuos metus pradėjau publikuodamas užsilikusį nuo 2013 metų ir nebaigtą įrašą su klausimu, kiek Goju-ryu karate yra paties Miyagi Chojun išmislas, nors jis pats ilgą laiką teigė, kad viso to išmokęs tik iš savo Nahate mokytojo Higashionna Kanryo, ir tiek visus įtikino, kad daug šių teiginių iki šiol papūgiškai kartojama net nepasidomint, ar jie vis dar teisingi, nes Miyagi-sensei dar tarpukariu tapo vienu esminių karate meistrų, kuriam nebereikėjo jau remtis savo mirusio mokytojo, savo laiku buvusio antruoju (po Itosu Anko, kuris iš esmės ėjo Ryukyu karalystės sostinėje Shuri tarnybą karaliaus dvare, skirtingai nuo “privatininko“ Higashionna-sensei iš Naha uostamiesčio) pagal svarbą Okinavoje, autoritetu.

Ir tame įraše aš užsimenu, kad Miyagi-sensei išties į savo Goju-ryu žiūrėjo ne į kaip visokių autorinių teisių copyright saugomą baigtinę sistemą, dalinamą pagal licencijas ir frančyzę (ką rodo ir teiginiai, kad čia jis iš pradžių visko tiek išmokęs iš savo mokytojo, o po to tik interpretavęs, ir jau daug vėliau atsiradę pasakymų, apie tai, kad ir papildęs sistemą).

Skaityti pilną įrašą »

Truputį man užtruks, matau, parašyti žadėtą analizę apie Aldo Moro pagrobimą, ir gausis, ko gero, net dvi dalys (kas nesidžiaugia?!), bet va už tai neužtruko gauti tokį kritišką (jei išsireiškus inteligentiškai, aišku) atsiliepimą Seiikan FB puslapyje prie nuorodos į mano įrašą “Ar reikalingas ginklas asmens sargybiniui?“.

Kadangi po to komentarų autorius kažkaip susigėdo (tai dar ne viskas su juo prarasta) ir savo pasidergimą finale išsitrynė (čia tiems, kurie mano, kad aš komentarus trinu, kai jie man nepatinka), tai aš, gerbdamas jo tokį pasirinkimą, visos diskusijos todėl jums ir neįdėsiu – tačiau netgi ten radau teiginių, kuriuos pateikus ne tokia linksmakočių matavimosi maniera kaip originale, galima apturėti išties naudingą diskusiją pratęsimui dėl mano aukščiau minėtojo įrašo, ir kuri pasitarnaus, manau, dar ir savotiška preambule anam būsimam dviejų dalių įrašui (ir, kažkaip pagalvojau, netgi tokių įvykių analizių ciklui, jei tik bus jums įdomu).

* * * Skaityti pilną įrašą »

Šį mėnesį pradėsiu klausimu, tai kaip sekasi vykdyti naujametinius sau duotus pažadus sportuoti?

Ai, geriau neklausk? O jei paklausiu ne ar, o kaip, tai kokie dabar jau pasiekimai?

Tai gal šįkart pakalbam, o kokie tie fizinio pasirengimo testai, ir kaip sau kas mėnesį pasižymėti progresą – yra jis ar ne?

Skaityti pilną įrašą »

Šį mėnesį pradėjau ir užbaigsiu ta pačia tema.

Ir jei pirmoji dalis suintrigavo jus mano klausimu, o kiek išties Goju-ryu mokykloje jos kūrėjas Miyagi Chojun yra prikūręs, o kiek išties perėmęs iš savo mokytojo Higashionna Kanryo, nepaisant to, kad pats viską prirašė pastarąjam, kuomet dar jaunas būdamas savo mokyklą populiarino ir stūmė į mases, tiek kaip valstybinio visuotinio švietimo fizinio lavinimo programą (Shorin-ryu daugiau mokyta vidurinėse mokyklose pagal Itosu Anko Shurite palikimą, kai Goju-ryu plito profesinėse amatų ir komercijos mokyklose kaip Nahate variantas) bei, kiek vėliau to dėka, jau ir Okinavos prefektūros policijos akademijos kovinio ir sportinio parengimo metodas, kuomet Miyagi-sensei tapo vyriausiuoju instruktoriumi, o jo mokinys Miyazato Ei’ichi (po šio mirties perėmusio pareigas ir įkūrusio Jundokan mokyklą, kuri yra ir mano Alma Mater) jo padėjėju.

Skaityti pilną įrašą »

Jei praeitą savaitę klausiau, o kam tau ginklas savigynai, tai šįkart tas pats klausimas pereina nuo mėgėjų link profesionalų, ir konkrečiai – asmens sargybinių.

Kiek SIA (UK Security Industry Authority – departamentas prie Home Office, t.y. JK Vidaus Reikalų Ministerijos) apsaugos licencijos yra pasaulyje graibstomos ir vertinamos, nepaisant to, kad nemažai jų turėtojų net neketina dirbti JK rinkoje, tiek pati apsaugininkų padėtis JK kelia kitur atlaidžią šypseną, kaip ir jums, tikiu, ir ypač, kai tai liečia asmens apsaugą (angl. close protection) – suprask, jie gi visi neginkluoti!

Skaityti pilną įrašą »

Klausimas gana keistas civiliokui, bet kad dabartinėje mano gyvenamoje JK netgi ir policija, neskaitant Šiaurės Airijos, šaunamaisiais ginklais neginkluota, išskyrus specialiuosius firearms padalinius (lietuviškas ARAS dėl jo vado Viktoro Grabausko neeilinės asmenybės tiesiog truputį miesto legendose fetišizuotas, nes netgi holivudiniai SWAT JAV yra kaip ir Met Police firearms JK iš principo tiesiog geriau treniruoti ir apginkluoti policijos intervenciniai bei šturmo savanorių pareigūnų daliniai, ir ten nieko statutinio “specnaziškai-nindziško“ nėra).

Tai nenuostabu, kad ir nuo 1968 metų šaunamieji ginklai JK civiliams yra juolab iš esmės pradėti uždrausti (taip graižtviniai šautuvai kaip klasė uždrausti tik nuo 1997 metų), ir netgi ribojami peiliai “savigynai“ (išimtys numatytos škotams kaip jų tautinio kostiumo dalis ir sikhams dėl religinių ritualų), bei įstatymuose ir teismuose bet koks parankinio daikto panaudojimas konflikte yra vertinamas kaip ginklas, priklausomai nuo ketinimų ir žalos dydžio.

Skaityti pilną įrašą »