Karate “skausmingi“ mitai iš nesupratimo (1/2): makiwara

Pastebiu, kad dažnai iš nesupratimo kyla visokie keisti mitai apie karate treniruočių metodus, tarp kurių populiariausi, aišku, liečia visokius atsparumus skausmui ir “užsigrūdinimus“ smūgiams.

Na, taip – visi kovos menais yra BDSM porūšis: jei imtynėse submisyviai būtina mokėti saugiai nugriūti, nes vis tiek pargriaus, tai kumštynėse būtina mazochistiškai turėti aukštesnį skausmo slenkstį, nes vis tiek muš, o gal ir kojomis spardys.

Tad prie tos jau mano paminėtos mitologijos, ką aprašiau, kalbėdamas apie hojo-undo tris pagrindinius prietaisus, tai dabar aptarkime dar tuos bent du (kuo ir baigiasi visas ginekologų ir stalių skaičiavimas ant pirštų) mitus apie nusiskausminimą (sic!), ir kam tie treniruočių metodai išties skirti.

* * * Skaityti toliau “Karate “skausmingi“ mitai iš nesupratimo (1/2): makiwara“

Peilio savigynai pasirinkimo kriterijai

Į kai kuriuos gaunamus klausimus, kaip žinote, mano atsakymas kaip išplėstinis komentaras dažniausiai gaunasi atskiru įrašu tinklaraštyje – jūsų džiaugsmui, be abejo.

Kaip ir šis:

O kokius kriterijus (originale buvo – kaip pasirinkti, bet mintį patikslinu) turi atitikti “civilioko“ peilis, skirtas savigynai?

* * * Skaityti toliau “Peilio savigynai pasirinkimo kriterijai“

Sepai-gata kilmės paslaptis išaiškėjo!

Būna, kad man feedly šventėms, sveikinant Vasario 16-osios proga ir prisimenant mano a.a. močiutės Marijos gimtadienį, atneša džiugių naujienų!

Ir šįkart viena tokių nors ir yra net 1986-ųjų senumo, bet pagaliau atsako į mane ilgai kamavusį klausimą (žr. dar diskusiją komentaruose su Tomu “Lapinu“ Lapinsku, Lietuvos Šaolin vadovu): o tai kokios yra šaknys šios kata vardu sepai, ir kas jos autorius?

Skaityti toliau “Sepai-gata kilmės paslaptis išaiškėjo!“

Asmens sargybinis rankinukui panešti?

Mano nuomonę apie štangistę baleriną, turbūt, žinote – vis tik vairuotojas ir asmens sargybinis yra du atskiri darbai.

Be abejo, vis tiek yra geriau vairuojantis asmens sargybinis, nei tik šiaip vairuotojas, bet geriau vis tik apsispręsti, ko išties pačiam klientui reikia.

Nes nei toks darbuotojas pats uždirbs už du (pasvajokite, aha), nei jis ir dirbs taip viena alga už du, tad nei jam pačiam iš to kažkokia rimtesnė finansinė nauda (liūdna, aišku, jei tik taip galima pasikelti savo vairuotojo algą dar ir už menamą “pasaugojimą“…), nei pats jo darbdavys savo tokiu šykštumu daug sutaupo (ir apie taupukus esu rašęs čia, o kad Lietuvoje nėra turtingų žmonių, tai esu irgi nekart paminėjęs).

Bet su tuo susietas kitas klausimas tuomet yra, o ką aš galvoju apie tokius rankinukų nešiotojus (čia ne apie dabartinį URM šefą ant nusiraminimo kėdutės!) – va kaip šitas aktorės Jenifer Lawrence asmens sargybinis Gilbert, kuris dar ir tos cūciką Pipi (ar dėrėtų versti tuomet siūsiką?) tampo: Skaityti toliau “Asmens sargybinis rankinukui panešti?“

POTUS-46 inauguracija: kai bijai net “savo“ karių

Tomas Užpolevičius man vakar uždavė tokį tikrai nekaltą klausimą pasaulinių visų geros valios ir teisingų maumų demokratų propagandinių brukamų aktualijų “vai vai, kaip gerai, kad tie visi košmarai su Donald Trump jau baigėsi, ir oi, vai vai, kaip #smagu, kad dabar begalinis džiugesys su Joe Biden jau prasideda“ tema:

“Kodėl, važiuojant J. Biden inauguracijos kortedžui, vieni kareiviai atsisukę, o kiti nusisukę? Saugumo sumetimais?“

Skaityti toliau “POTUS-46 inauguracija: kai bijai net “savo“ karių“

Masiniai beždžionių šokiai su kardais Londone – be aukų

Dėkoju Mariui Voverei už po 3 dienų nuo publikavimo (nors jis pats Patreon perskaitė dar gerokai anksčiau) sukeltą per, mano jau boikotuojamą (dar gerokai iki tol, kol tie užblokavo POTUS-45), Facebooksingle malt scotch eksperto Audriaus Bačiulio ažiotažą dėl mano, kad ir koks ten vis dar durnius, nors ir grafas Nassau (buvo tokio vardo piratų irštva burių amžiuje, tarp kitko!), jam bebūčiau (įtariu, kad buvęs haubicų baterijos vadas jau ir pats nepamena tos priežasties, tai ir manęs neklauskite, nes aš, juolab, tiek ir neišgeriu) įrašo tinklaraštyje apie Antifa veikimo ypatumus, dėl ko ta proga gavau ir nedidelę finansinę paramą, už ką – dar ir atskirai ačiū Tomui Užpolevičiui!

O kad (ne)susidomėjimas tinklaraštyje pagaliau per ketvertą dienų lankomumu sugrįžo atgal jau į įprastinį lygį, tai galima dar be šių mano padėkų jiems trims, paminėtiems aukščiau, jau jums dabar juk įmesti pasiskaitymui ir kažką linksmesnio – nors to linksmumo priežastis, pasakysite, yra, švelniai tariant, labai ir labai savotiška, tačiau kai ne mūsų kieme, tai vis linksmiau, tiesa?

Skaityti toliau “Masiniai beždžionių šokiai su kardais Londone – be aukų“

Penki Antifa smogikų veikimo ypatumai

Praėję metai buvo įdomūs ne tik Uhanio gurmanų dėka, aišku, bet ir JAV purčiusiomis riaušėmis socialiniu bei rasiniu pagrindu, kone privedusiu prie pilietinio karo.

Ir po to, kai jau šiemet sausio 7-tąją protestuotojai jau pateko dėl nepersistengusios dirbti ir JAV sostinės merės demokratės sąmoningai sumažintos bei susilpnintos (primygtinai raštu prisakė nacionalinei gvardijai nesikišti, atmesdama gretimų valstijų pasiūlymus padėti!) apsaugos į Kongreso rūmus, tai pagalvojau, kad metas apibendrinti šio naujojo protestinio ir destrukcinio reiškinio ypatumus tuo saugos ar savigynos požiūriu, kuris yra šio tinklaraščio tema.

Ne, čia ne apie politiką ar ekonomiką, ir net ne apie tai, kad 2009-ųjų sausio riaušės prie Seimo dabar vėl gali pasikartoti Lietuvoje, nes atėjusi dabar valdžia, švelniai tariant, pati jas provokuoja. Todėl galimos lietuviškos riaušės būtų išties visiškai kitokio pobūdžio.

Skaityti toliau “Penki Antifa smogikų veikimo ypatumai“

O toliau ką? – arba apie taktinį veiksmų planavimą

Karts nuo karto skaitytojai, o konkrečiai dabar – Augustas, vis mane pakrutina, kad nepamirščiau parašyti į šį tinklaraštį ką nors juos dominančia tema.

Ir išties nerašau ne todėl, kad nebeturiu ką pasakyti (čia, kažin, kada taip bus?), o kad nematau paskatų šią savo pomėgių, kurie jau seniai tapę ne vienu profesiniu įgūdžiu, kryptį šiuo metu vystyti – Lietuvoje nėra turtingų (tų, kuriems laikas yra pinigai, o ne kuriems fantikai yra pinigai) žmonių, kurie suvoktų poreikį turėti profesionaliai organizuotą jų asmens apsaugą (kas nėra apie “šaudo ir mušasi“, o apie logistiką ir laiko, kuris yra pinigai, taupymą), o dar ir per karantinus – tai koks čia sporto klubo organizavimas, ir su tuo susijusi SMM rinkodara per tinklaraščius?

Todėl ačiū, jei klausimų būna, ir jums įdomi mano nuomonė – iš čia ir Augusto klausimas (iš komentarų): Skaityti toliau “O toliau ką? – arba apie taktinį veiksmų planavimą“

Asmens sargybinis: pergudrauti pataupymui neverta?

Anądien diskutuojant apie asmens apsaugos reikalingumą (deja, pašnekovas nebuvo iš galimų klientų, nors ir nuoširdžiai tarsi ateičiai domėjosi, o kam tokių reikia, o jei tą, o jei aną arba, kas jeigu taip ar kitaip, ir pan.), klausimas pasisuko toks apie ad hoc asmens sargybinius.

Suprask, toks kaip ir ekonomiškas (ar praktiškas) variantas, kada samdaisi tik tuomet, kai tau asmens apsaugos išties reikia, o ne visą laiką 24/7.

Aha, kam mokėti už apsaugą, kai jie ir taip “nieko neveikia“.

Skaityti toliau “Asmens sargybinis: pergudrauti pataupymui neverta?“

Kiek -chin kata yra gana?

Praeitame įraše kalbėdamas apie hojo-undo įnagius pastebėjau, kad trys pagrindiniai jų (chiishi, sashi ir nigiri game) koreguoja kūno struktūrines padėtis ir treniruoja reikiamas jėgos generavimo įtampas, kurios yra sanchin, seiyunchin ir shisochin kata pagrindas.

Tai dabar iš to seka tik du klausimai:

  1. o tai kuo tada treniruojama likusiose kata jų esama struktūra ir dinamika?
  2. ir kiek iš vis tų -chin serijos kata yra ir kiek pateko į Goju-ryu karate, ir kodėl bei kurios nepateko?

Man panašu, kad pirmas klausimas prašosi išvis atskiros temos, o va antrame – visa krūva sekančių vienas iš kito klausimų, kuriuos verta taip imti ir iškart atsakyti, kad nebekiltų nesusipratimų, jei diskutuosite su kitų karate mokyklų atstovais. Skaityti toliau “Kiek -chin kata yra gana?“