Nežinau, kaip čia jums noro bus skaityti, o man laiko parašyti, bet sugalvojau sau tokį projektą, kuris finale taptų sukompiliuota e-knyga čia, kur imčiau po vieną Goju-ryu stiliaus kata ir aprašyčiau jos pavadinimą, kilmę, kokia jos paskirtis ir strateginė idėja, ir tuomet vieną bunkai (analizė, skaidymas sudėtiniais elementais) arba kurį elemento ypatumą, kuris paprastai nepastebimas, bei vieną oyo (praktinį kombinacijos pritaikymą).
Tai kaip sekėsi pastarąsias trejas savaites daryti pirmąją 4×4 komplekso dalį? Kokia pažanga ir kokie pasiekimai? Kokie nusiskundimai ir kokie pasiteisinimai? Viskas gerai, viskas pagal planą – geriau neklausk?
Tai ir neklausiu.
Verčiau duosiu antrą pratimų grupę ateinančioms 3 savaitėms, tad pokyčiui ir kitam komplekso ciklui prašome užsukti gegužės 2 dieną. Nors šiaip užsukite čia kiekvieną trečiadienį, nes dabar reguliariai čia turiu ką rašyti. Ir jei kas priglaustumėte dėstyti savo klube Vilniuje (o mokyti tikrai turiu ką – žr. puslapį Seminarai!), tai, ko gero, paremigruočiau atgal į Lietuvą, nes Brexit is Brexit ©, nebėra man čia ką veikti glušių karalystėje. Tik tema ne apie tai. Skaityti pilną įrašą »
Po eilinio nužudymo Londone, šįkart – panaudojus šaunamąjį (taip, čia jis kaip ir uždraustas, rašiau?) ginklą, kuomet nepilnametė mergina viename rajone nušauta, o nepilnametis vaikinas gretimame (šiame gyvenau kone metus vos imigravęs į JK) kritiškos būklės pakliuvo į ligoninę, kai jo gal net draugas, tik kad subadytas peiliu, bet panašios būklės, man beskaitant informaciją užkliuvo pernykštė statistika, kurią publikavo BBC.
Šiaip BBC tapo visišku propagandiniu valdžios ruporu (gal tokiu ir buvęs, tik lietuviai iki dabar nuo sovietmečio, kada BBC lygintas su TASS, dar vis turi per daug senų iliuzijų, kai iš toli ir nesimato), todėl tekstą su komentarais straipsnyje skaityti galite, tačiau su gera sauja druskos, kaip sako buvę anglų kolonistai anapus Balos – štai tas straipsnis čia.
Kadangi matau, kad patiko pirmoji mano asmens apsaugos įvykių analizių serijos dalis apie Aldo Moro pagrobimą, tai šįkart antrąją paskirsiu atvejui, kur viskas yra atvirkščiai pirmąjam atvejui: ir oficialioji versija neaiški, bet neoficialioji yra visiems žinoma ir priimtina kaip pavyzdžio nagrinėjimas; ir apsaugos būta daugiau, nei pakankamai, ir toji buvo gerai pasirengusi, ir netgi tuomet tikrai su savo saugomu asmeniu; ir ne apsauginiai vietoje iššaudyti, o tik nužudytas pats jų asmuo, kai tie net ir iš esmės išvis nenukentėjo.
Ar jaučiate pavasario alsavimą? Ir kaip saulelė vėl atkopdama budina svie(s)tą, o putodams sniegs (filologų sąmokslas sako, kad originale – šūds) visur į nieką pavirto (ar sniegas į šūdą – nebeatrinksi jau)?
Gerai, sutinku: pavasaris šiemet dar užtruko, bet juk po jo vasara tikrai netruks, ir jau netgi dabar merginos, panašu, susirūpino dietomis, nes žiemai tik jos nori kailinių, bet va vasarai – naujų maudymkių. Lietuviai vyrai kaip tradicinio alaus estrogeninio poveikio aukos mažai savo šešiakauburėliais aplink bambą rūpinasi, bet vasarai vis daugiau atsiranda norinčių atgauti formą.
Nors rutulys, beje, irgi forma.
Kai aš buvau jaunas ir gražus, tai buvo dar tolokai iki Linksmųjų Devyniasdešimtųjų, kada jau tai tapo aktualiu klausimu, nors šiaip tai aš ir dabar ne tik gražus, bet dar širdyje ir jaunas, o klausiu aš jūsų išties ne apie tai, o apie batus.
Ir jūs perklausite manęs, o tai ko aš čia prie tos jūsų avalynės taip staiga prikibau?
Ir vėl tinklaraštyje eilė, matau, fitness temai, ir eilė atėjo atsakymui į klausimą, kuris jau ne vieną kamuoja, kaip ir ši problema kamuoja ne vien hipsterius – tai kūprinimasis, kuris knygų laikais buvo sąlygotas noro prasimušti į inteligentus skaitant palinkus virš spingsulės, o dabar spingsi išmaniuko ar tapšiuko ekranėlis, ir kaklai nugeibsta su galvelėmis pirmyn, kad įsispitrintų į tai, ką kas ten feisbukina ar instagramina.
